2011 m. vasario 4 d.
Nr. 10
(1890)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Ačiū Tau, Dievuli!

Per Trijų Karalių šventę dalyvavome šv. Mišiose Vytauto bažnyčioje. Po šv. Mišių, kunigo Kęstučio prie laukujų durų maloniai rankų paspaudimu pasveikinti ir palydėti, su mažaisiais anūkėliais skubėjome prie mašinos. Vos pajudėjus iš vietos paaiškėjo, kad viename rate nebėra oro, o pakeisti rato nemokame. Išsitraukę iš bagažinės atsarginį ratą ir įrankius einame prašyti pagalbos prie greta stovėjusio automobilio. Nors visi mato, kas mums atsitiko, nė vienas nesileidžia į kalbas – išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės ir stengiasi apsimesti, kad mūsų nepastebi. Net policijos mašiną stabdėme, bet ir ta nesustojo, policininkai tik šyptelėjo ir nuvažiavo. Ir taip tu man atsitik: telefonai palikti namuose, automašinos iš aikštelės visos išvažiavo, anūkai sušalo, o mes visi be pirštinių stovime sustirę, nusiminę.

Tačiau, kaip sakoma, jei pasitiki Dievu, tikrai nebūsi vienas. Kur buvęs,  kur nebuvęs iš kitos gatvės pusės priėjo Edmundas, netrukus iš bažnyčios išėjęs priėjo Nerijus. O jų vyriškos galvos jau žinojo, ką daryti.

Edmundas nuvažiavo į savo namus, atsivežė įrankius, pakeitė ratą ir net palydėjo, norėdamas įsitikinti, kad mums saugu važiuoti su vasarine padanga.       

Oi, Dievuli, Tu niekada nepalieki didelėje bėdoje Tavimi pasitikinčio žmogaus. Ir kaip gera žinoti, kad Vytauto bažnyčioje sekmadieninėse šv. Mišiose kartu meldžiasi tokie mieli žmonės kaip Edmundas ir Nerijus. Ačiū Tau, Dieve, už tokius nuostabius vaikinus.

Grįžome, nors ir sušalę, bet neapsakomai laimingi, viduje jausdami šių žmonių dvasinę šilumą, kurią sužadino jų gerumas, jautrumas ir paslaugumas.

Kristina JASILIONIENĖ

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija