2011 m. vasario 11 d.
Nr. 12
(1892)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Išvykstantiems į užsienį – riekelė šv. Agotos duonos

Didėjant į užsienį ieškoti darbo išvykstančių bedarbių srautui, Šiaulių universiteto studentės sumanė netradiciškai atkreipti valdžios dėmesį į emigraciją. Šeštadienį Kauno oro uoste skrendantiesiems į užsienį jos įteikė simbolinę dovaną – ryšelį su šv. Agotos duonos rieke, kurios šventinimo ceremonija vyko Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje. Pilietinės akcijos tikslas – dar kartą atkreipti valdžios dėmesį į emigraciją, protestuojant prieš valstybės neįgalumą, ir pritarti išvykstančiųjų pasirinkimui. Akcijos organizatorės siekė priminti, kad žmonės patys turi pasirūpinti savo gerove, nes tie, kurie žada tai daryti, po rinkimų savo pažadus pamiršta. Šeštadienį kaip tik buvo minima šv. Agotos duonos diena. Pašventintas duonos gabalėlis saugo nuo nelaimių ir nugali bet kokį blogį. Šv. Agotos duona turėjo apsaugoti namus nuo gaisrų, o išvykstantiems į baltą skepetą būtinai buvo įvyniojama šios stebuklingos duonos kriaukšlė – kad saugotų kelionėje ir laimingai parvestų namo. To paties buvo linkima ir išvykstantiems emigrantams. „Šią idėją inspiravo keletas aspektų: grėsminga socialinė ir ekonominė situacija, skaudi vaikino iš Tauragės nelaimė, tragedijos su vaikais, kurių tėvai išvykę į užsienį, bei akivaizdi realybė, kad Lietuva ne emigruoja, bet evakuojasi“, – teigė akcijos rengėjos. Pasak jų, demonstruodamos savo pritarimą išvykstančiųjų pasirinkimui, jos išreiškia didelį nusivylimą valstybės požiūriu į savo šalies gyventojus. Imdami ryšelį su šv. Agotos duona išvykstantieji sakė esą labai sujaudinti ir nustebinti. „Pirmą kartą matome tokią nuoširdžią ir prasmingą akciją“, – sakė jie ir akcentavo, jog labiausiai jaudina žmogaus dėmesys žmogui. „Įteikdamos šv. Agotos duoną, norime pasakyti, kad negalima tapatinti valstybės su tėvyne. Nes pirmoji yra tik sistema, kuri nevykdo svarbiausios savo misijos – užtikrinti žmogui gerovę, o antroji – tai pamatinės vertybės: gimtoji kalba, papročiai, tradicijos, kurios yra kiekvieno mūsų širdyje ir perduodamos iš kartos į kartą. Šventintos duonos riekę įteikiame kaip simbolinę apsaugą, stiprybės grūdą ir tikėjimą, kad nors mes nerūpime savo valstybei, tačiau esame svarbūs vieni kitiems“, – sakė studentės.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija