2011 m. vasario 18 d.
Nr. 13
(1893)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Keistoki rinkimai – jau arti

Iki savivaldybių tarybų rinkimų liko 10 dienų. Ką rinksime, ar suprantame savivaldybių reikšmę, ar ją supranta ir tai išnaudoti galės išrinkti tarybų nariai, ar ir toliau liksime „prie suskilusios geldos“? Deja, atsakymo į šiuos klausimus tikriausiai nežino nei politikai, nei visuomenė. Agitacinė rinkimų kampanija vyksta vangiai. Neturėdami galimybės pažinti kandidatų rinkėjai praras galimybę pažinti savo atstovaujamus (ar tikrai atstovaujamus?) politikus, praras galimybę reikalauti pažadų vykdymo iš savo atstovų. Prie rinkimų kampanijos vangumo prisideda įstatymo pataisos, apribojusios politinę reklamą per televiziją, prisideda ir pačių partijų nežinojimas, „ką veikti su savivalda“, prisideda ir ekonomikos sunkmetis, prisideda ir politikų savanaudiškumas. Juk ne paslaptis, kad prie lovio braunamasi ne siekiant tarnauti valstybei ir žmonėms, bet ieškant tiek trumpalaikės naudos, tiek ilgalaikės „perspektyvos“ ateityje šokant į Seimą. Tai, kad rinkimų kampanija Lietuvoje prasideda vos likus dviem savaitėms iki rinkimų, rodo, jog ir politikai į juos nežiūri rimtai. Pripažinkime, kad kitose šalyse rinkimų kampanijos vyksta net kelis mėnesius ir yra įspūdingesnės, netgi lydimos mitingų, demonstracijų. Didžiosios partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei socialdemokratai – kampaniją vykdo ypač pasyviai, matyt, jos jau mano užsitikrinusios savo pergalę. Taip tikriausiai ir įvyks, nes šios partijos turi savo vadinamąjį elektoratą, kuris nedaug keičiasi. Tačiau ir joms reikia išlaikyti savo rėmėjus. Ypač konservatoriams, kurie, būdami valdžioje, priima „nepopuliarius“ sprendimus, skurdinančius visuomenę. Kol kas per dvejus metus daugumos piliečių gerovė tikrai nepagerėjo: tiek verslas, tiek eiliniai žmonės jaučia tik ekonomines-finansines nesėkmes. Tuo naudojasi ir aktyviai rinkimų kampaniją vykdo konservatorių koalicijos partneriai Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis, o dar aktyviau – mažesnės partijos, kurios per kiekvienus rinkimus sprendžia klausimą – būti ar nebūti. Šiuo metu politikai plačiau naudojasi internetu, ypač apeliuodami į jaunuosius rinkėjus. Šis būdas yra pigus, tiesioginis ir greitas. (Tiesa, ne visus rinkėjus galima pasiekti per internetą.) Politikai, kurie tikisi gauti nemažai jaunimo balsų – liberalai, konservatoriai, neįeinantys į partijas – veržiasi į interneto erdvę, nors būtent jaunimas rinkimus dažniausiai ignoruoja.


Teisėjai skuba užversti paskutinį Medininkų žudynių bylos puslapį

Gintaras Visockas

Greitosios pagalbos medikų
išvadomis, buvęs omonininkas
Konstantinas Michailovas-Nikulinas
turi rimtų sveikatos sutrikimų,
kurių iki šiol nenorėjo matyti
Lukiškių tardymo
izoliatoriaus specialistai
Autoriaus nuotrauka

Vos keletą savaičių neparašiau nė vieno straipsnio apie Medininkų žudynių bylos tyrimą, čia pat sulaukiau keisčiausių vertinimų. Belieka džiaugtis, kad daug žmonių domisi rezonansinės bylos tyrimu ir buvusio Rygos omonininko Konstantino Michailovo-Nikulino likimu.

Tiesa, būta ir tokių, kurie paskleidė versiją, girdi, žurnalistas Gintaras Visockas išsigando Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų rūstybės, nes šio teismo teisėjas Stasys Lemežis jį nubaudė solidžia pinigine bauda (visi, kas nori plačiau sužinoti apie man iškeltą baudžiamąją bylą, medžiagą ras portale www.slaptai.lt). Taip, 33 tūkst. litų bauda mane nubaudęs teisėjas S. Lemežis yra VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus vadovo teisėjo Viktoro Dovydaičio, kurį su kitais dviem teisėjais jau pusę metų kritikuoju dėl paviršutiniškai tiriamos Medininkų žudynių bylos, pavaldinys.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija