2011 m. vasario 18 d.
Nr. 13
(1893)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Keistoki rinkimai – jau arti

Iki savivaldybių tarybų rinkimų liko 10 dienų. Ką rinksime, ar suprantame savivaldybių reikšmę, ar ją supranta ir tai išnaudoti galės išrinkti tarybų nariai, ar ir toliau liksime „prie suskilusios geldos“? Deja, atsakymo į šiuos klausimus tikriausiai nežino nei politikai, nei visuomenė. Agitacinė rinkimų kampanija vyksta vangiai. Neturėdami galimybės pažinti kandidatų rinkėjai praras galimybę pažinti savo atstovaujamus (ar tikrai atstovaujamus?) politikus, praras galimybę reikalauti pažadų vykdymo iš savo atstovų. Prie rinkimų kampanijos vangumo prisideda įstatymo pataisos, apribojusios politinę reklamą per televiziją, prisideda ir pačių partijų nežinojimas, „ką veikti su savivalda“, prisideda ir ekonomikos sunkmetis, prisideda ir politikų savanaudiškumas. Juk ne paslaptis, kad prie lovio braunamasi ne siekiant tarnauti valstybei ir žmonėms, bet ieškant tiek trumpalaikės naudos, tiek ilgalaikės „perspektyvos“ ateityje šokant į Seimą. Tai, kad rinkimų kampanija Lietuvoje prasideda vos likus dviem savaitėms iki rinkimų, rodo, jog ir politikai į juos nežiūri rimtai. Pripažinkime, kad kitose šalyse rinkimų kampanijos vyksta net kelis mėnesius ir yra įspūdingesnės, netgi lydimos mitingų, demonstracijų. Didžiosios partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai bei socialdemokratai – kampaniją vykdo ypač pasyviai, matyt, jos jau mano užsitikrinusios savo pergalę. Taip tikriausiai ir įvyks, nes šios partijos turi savo vadinamąjį elektoratą, kuris nedaug keičiasi. Tačiau ir joms reikia išlaikyti savo rėmėjus. Ypač konservatoriams, kurie, būdami valdžioje, priima „nepopuliarius“ sprendimus, skurdinančius visuomenę. Kol kas per dvejus metus daugumos piliečių gerovė tikrai nepagerėjo: tiek verslas, tiek eiliniai žmonės jaučia tik ekonomines-finansines nesėkmes. Tuo naudojasi ir aktyviai rinkimų kampaniją vykdo konservatorių koalicijos partneriai Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis, o dar aktyviau – mažesnės partijos, kurios per kiekvienus rinkimus sprendžia klausimą – būti ar nebūti. Šiuo metu politikai plačiau naudojasi internetu, ypač apeliuodami į jaunuosius rinkėjus. Šis būdas yra pigus, tiesioginis ir greitas. (Tiesa, ne visus rinkėjus galima pasiekti per internetą.) Politikai, kurie tikisi gauti nemažai jaunimo balsų – liberalai, konservatoriai, neįeinantys į partijas – veržiasi į interneto erdvę, nors būtent jaunimas rinkimus dažniausiai ignoruoja.

Vasario 27 dieną rinkimuose  į savivaldybių tarybas dalyvaus 23 partijos bei 505 savarankiškai išsikėlę politikai, kurių dalis yra susijungę į 28 koalicijas. Iš viso į 1526 savivaldybių tarybų narių vietas pretenduoja 16408 kandidatai. Be to, VRK iš sąrašų išbraukė 658 žmones, patikrinusi, ar kandidatai į savivaldybių tarybas atitinka įstatymų reikalavimams. Šiemečiai savivaldos rinkimai bus rekordiniai, nes tarp kandidatų yra ir politikos naujokų, ir daug moterų. Yra net ir teistųjų. Tiek daug besiveržiančių į valdžią Lietuvos rinkimų istorijoje dar nėra buvę. Dėl vieno mandato vidutiniškai kausis dvylika kandidatų – tai taip pat rekordas. Kaip būtų buvę gerai, jei tiek norinčių kovoti už laisvę ir tautos nepriklausomybę būtų susirinkę okupacijos metais – būtų ištisa armija. Deja, kautis teko tik keletui dešimčių disidentų, išsaugojusių laisvės idealus. Dar viena šių rinkimų ypatybė – į savivaldą kandidatuoja per dvidešimt Seimo narių ir trys europarlamentarai. Reikia manyti, kad jų veidai turėtų pritraukti rinkėjus, nes jie yra žinomi, lengviau atpažįstami. Net 11 tūkstančių kandidatų nėra dalyvavę nei Seimo, nei savivaldos rinkimuose, t. y.  politikos naujokai, užpildę ir partijų sąrašus ir kandidatuojantys savarankiškai. Todėl kai kurie jų buvo VRK atmesti, kaip neteisingai užpildę dokumentus, o kai kuriais atvejais netgi nukentėjo partijų sąrašai – jiems neleista dalyvauti rinkimuose. Padaugėjo sąrašuose ir moterų – paprastai moterų būdavo iki trečdalio, o šįkart vos ne tiek pat kiek vyrų. Kitas savotiškas rekordas – apie savo teistumą praeityje, dažniausiai už nedidelius nusikaltimus, prisipažino per 200 kandidatų.

Praėjusią savaitę ir dar anksčiau VRK išbraukė keliolika rinkimuose dalyvaujančių partijų ir koalicijų sąrašų. Iš viso iš rinkimų buvo pašalinta 15 sąrašų. Daugiausiai sąrašų nubyrėjo dėl teistumą nuslėpusių kandidatų. Vilniuje ir Kauno rajone sužlugo Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos (TPP) sąrašai. Kaune rinkėjų vilioti negalės ir kraštutiniai kairieji – Socialistinis liaudies frontas. Vilniuje kandidatuojančios Kazimieros Prunskienės vadovaujama Lietuvos liaudies partija (LLP) dėl nuslėptų teistumų prarado savo kandidatus Panevėžio mieste ir Šilutės rajone. Krikščionių partijos sąrašų neliko Mažeikiuose ir Radviliškio rajone. Žemaičių partija neteko savo sąrašo Telšių rajone, Lietuvos socialdemokratų sąjungos sąrašų nebebus Akmenės ir Kėdainių rajonuose. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (LKDP) dėl neteisingų deklaracijų arba kitų neatitikimų neteko sąrašų Biržuose, Marijampolėje ir Kaune, Liberalų sąjūdžio (LS) kandidatų sąrašas panaikintas Pakruojo rajone, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) negalės dalyvauti rinkimuose Druskininkuose.

VRK neretai sulaukdavo ir politikų skundų, kuriuose nurodomi konkurentų nusikaltimai. Pavyzdžiui, komisija gavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skundą, kad Lazdijų rajone konkurentai kelia kandidatus, nuslėpusius teistumą. Įvardintas socdemų sąrašo lyderis Algirdas Kreiza, valstietis liaudininkas Raimundas Svipas, Naujosios sąjungos narė Neringa Puzarienė. Savo ruožtu socdemai paskundė konservatorius-krikdemus, kad Druskininkuose teistumą nuslėpė TS-LKD sąrašo kandidatas Arvydas Liaukus. Dėl jo žlugo konservatorių-kridemų sąrašas. Ypatingas atvejis susidarė dėl verslininko Kęstučio Pūko tariamo teistumo. VRK nusprendė atmesti jo prašymą palikti jį kandidatu savivaldybių tarybų rinkimuose, nes anketoje jis nenurodė sovietiniais laikais gauto teistumo. K. Pūkas prašymą pateikė argumentuodamas, kad sovietmečiu buvo nuteistas už veiką, kuri Nepriklausomybės laikais buvo dekriminalizuota, – spekuliaciją. Tačiau įstatymas įpareigoja kandidatus anketoje nurodyti, jei po Nepriklausomybės atkūrimo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, taip pat reikia prisipažinti dėl teistumo už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus sovietmečiu. „Nesijaučiu kaltas ir nesu teistas nepriklausomoje Lietuvoje. Negali būti kalbos apie tai, kad tai yra sunkus nusikaltimas, ir aš turiu nešti ant savo kupros kažkokį ženklą, kad esu padaręs nusikaltimą, kuris inkriminuotas buvo prieš 30 metų. Manau, kad čia pažeistos mano kaip žmogaus teisės, pažeistas orumas“, – per spaudos konferenciją aiškino K. Pūkas. Anot kauniečio, pašalinimas iš kandidatų sąrašų leidžia susidoroti su nepriklausomais kandidatais. K. Pūkas yra visuomeniškai aktyvus kaunietis, įkūręs asociaciją „Kitokia Lietuva“.

Šią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) skubos tvarka  nagrinėja kelias bylas, susijusias su artėjančiais savivaldybių tarybų rinkimais. Iš rinkimų sąrašų pašalinti asmenys teismui skundžia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimus ir siekia, kad teismo sprendimu jiems būtų leidžiama dalyvauti vasario 27-ąją įvyksiančiuose rinkimuose. Teismas nagrinėja bylas dėl VRK sprendimų, kuriais panaikintas kandidatų registravimas kandidatams nenurodžius duomenų apie teistumą, dėl VRK sprendimų panaikinti partijų kandidatų sąrašų savivaldybėse registravimą, taip pat skundas dėl kandidato registravimo panaikinimo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo neatitikimo ir pan. Teismas nagrinėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Valdemaro Tomaševskio blokas“, Krikščionių partijos, Prano Gaškausko, Donato Šulco (Lietuvos socialdemokratų partija), Algirdo Pilvelio (Pensininkų partija) skundus.

Neturėdamos pakankamai savo narių ir kandidatų rinkimams kai kurios „popierinės“ partijos surenka „mirusias sielas“. K. Prunskienės vadovaujama Lietuvos liaudies partija Marijampolėje surinko kandidatų sąrašą, kurį sudaro šios partijos rėmėjos „Arvi“ įmonių grupės darbuotojai bei pats valdybos pirmininkas. Panaši situacija atsitiko ir Rietave – daugiau kaip pusę kandidatų sudaro K. Prunskienės partijos rėmėjos, bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“ darbuotojai. Marijampolės rajone Lietuvos liaudies partija suformavo 18 kandidatų sąrašą, iš kurių net 14 dirba „Arvi“ įmonių grupės bendrovėse. Lietuvos liaudies partijos Marijampolės skyriui taip pat vadovauja „Arvi ir Ko“ reklamos ir viešųjų ryšių koordinatorius Andrius Jasinskis, o „Arvi ir Ko“ prezidentas bei valdybos pirmininkas V. Kučinskas yra partijos vicepirmininkas. Pasirodo, „Arvi“ įmonių grupė dažnai figūruoja finansinėse Lietuvos liaudies partijos ataskaitose. Pavyzdžiui, 2010 m. trečiąjį ketvirtį K. Prunskienės partiją „Arvi cukrus“ parėmė 30 tūkst. litų, „Arvi kalakutai komandinė ūkinė bendrija“ – 10 tūkst., „Arvi kalakutai“ – 30 tūkst., „Arvi fertis“ – 30 tūkst., „Arvi ir Ko“ – 14,3 tūkst. litų, įmonių grupei priklausantys „Marijampolės pašarai“ – 10 tūkst., „Baltkalis“ – 30 tūkst. litų. Rietavo rajoną valdyti nori „Rietavo veterinarinė sanitarija“ – ji parėmė Lietuvos liaudies partiją pinigais, o prieš rinkimus į kandidatų sąrašą įsirašė net septyni šios įmonės darbuotojai, dar vienas asmuo yra vieno jų sutuoktinis. Iš viso K. Prunskienės kandidatų sąrašą Rietave sudaro 11 asmenų.  „Rietavo veterinarinė sanitarija“ trečiąjį ketvirtį Lietuvos liaudies partiją per du kartus parėmė 30 tūkst. litų. Kai kurie politologai siūlo tokius sąrašus pavadinti, pavyzdžiui, „Arvi kalakutų ir gaidžių koalicija“, „Malūnas“, „Paukštininkystės ūkis“, „Benzino kolonėlės kolektyvas“ ar „Viči karosų, karpių ir silkių koalicija“.

Kaip praneša spauda, praėjusį penktadienį Vilkijos vidurinėje mokykloje Kauno rajono meras socialdemokratas V. Makūnas, dalyvaujantis rinkimuose į šios savivaldybės tarybą, abiturientams skaitė paskaitą „Kaip gera gyventi Kauno rajone“. Politikas tikino, esą šis renginys neturėjo nieko bendra su rinkimų agitacija – tai tebuvo paskaita, kurios mero paprašė patys moksleiviai. Dar įdomiau tai, kad V. Makūnas per savo oficialias atostogas atvyko į Vilkiją tarnybiniu automobiliu, kurį vairavo savivaldybės administracijos vairuotojas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija