2011 m. vasario 23 d.
Nr. 14
(1894)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Minint Ronaldo Reigano 100-metį

Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui p. Barakui Obamai

Jungtinių Amerikos Valstijų administracijai

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Ronaldo Reigano gyvenimo draugei p. Nency Reigan

Visas pasaulis, kovojęs mirtiną kovą su komunizmu už Laisvę ir Nepriklausomybę, su meile prisimena Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Ronaldo Reigano 100-ąsias gimimo metines. Keičiasi gyvenimo istorijos rūbai, tačiau istorijos atmintyje išlieka tik tie pasaulio valdovai, kurie savo gyvenimą paaukojo žmonijos gerovei.

JAV prezidentas R. Reiganas (1911 02 06–2004 06 07)  dažnai vadinamas Didžiuoju blogio imperijos nugalėtoju. Jis vienintelis gerai suprato komunizmo esmę.

Sovietiniuose konclageriuose dauguma išsilavinusių kalinių vieningai pripažino, kad tuo metu pasaulyje gyveno ir kovojo dvi nepralenkiamos asmenybės: popiežius Jonas Paulius II ir JAV prezidentas Ronaldas Reiganas. Popiežius Jonas Paulius II daug padėjo savo tėvynei Lenkijai, Lietuvai ir visam pasauliui nugalėti komunizmą. Jis netrukus bus paskelbtas Palaimintuoju. O apskritai politiniai kaliniai pripažino keturis pasaulinio masto veikėjus: JAV prezidentą Ronaldą Reiganą, Jungtinės Karalystės ministrę pirmininkę M. Tetčer, Prancūzijos prezidentą F. Miteraną ir Bavarijos ministrą pirmininką F. J. Štrausą. Visi kiti Uralo kaliniams buvo tik diplomatai – amatininkai.

Uralo sovietų konclageriuose švęsdavome JAV prezidento R. Reigano ir akademiko A. Sacharovo gimtadienius. Šventėje galėjo dalyvauti tik tame barake gyvenę kaliniai. Susirinkusi grupelė kalinių išsivirdavome po pusę aliuminio puodelio prastos gruziniškos arbatos, kuris nors pasakydavo trumpą, audringą kalbą ir visi pasižadėdavome jų pavyzdžiu tęsti šventą kovą už Laisvę.

M. Gorbačiovo laikais lageryje televiziją leisdavo žiūrėti tik dvi valandas. Valdymo pultas buvo lagerio sargybos būstinėje. Tas valdiškas televizijas mažai kas žiūrėjo. Kartą buvo pranešta, kad per televiziją rodys M. Gorbačiovo ir R. Reigano kalbas. Tada M. Gorbačiovas kalbėjo, kad karo atveju Sovietų Sąjunga raketomis tarsi dešromis užmėtys pasaulį. Nors tuo metu Sovietų Sąjungoje dešra turėjo daugiau reikšmės negu komunistinės idėjos. Apie dešras-raketas kalbėti jau buvo pradėjęs N. Chruščiovas. Po M. Gorbačiovo kalbos plojo tiktai KGB agentai – ta proga mes galėjome kai kuriuos agentus išryškinti.

JAV prezidentas R. Reiganas nė vienu žodžiu neužsiminė apie karą. Kalbėjo tik apie Šv. Kalėdų papročius Amerikoje. Didžiojo pasaulio politiko R. Reigano kalba visus nustebino ir dauguma nuoširdžiai plojo, nors KGB agentai stebėjo kalinių nuotaikas. Daugiau tokių televizijos laidų mums neberodė.

Grįžęs iš Reikjaviko M. Gorbačiovas padarė pranešimą apie įvykusį susitikimą su prezidentu R. Reiganu. M. Gorbačiovas kalbėjo beveik verkdamas. Mes, kaliniai, supratome, kad M. Gorbačiovas derybose su R. Reiganu žiauriai pralaimėjo.

1988 metais atvažiavęs į Maskvą R. Reiganas parodė ypatingą asmeninės drąsos pavyzdį – į JAV ambasadą sukvietė daugelio sovietų pavergtų tautų atstovus – disidentus, tarp jų ir kelis lietuvius. Tai turbūt buvo pirmas ir paskutinis diplomatijos istorijoje atvejis, kada atvažiavęs į Maskvą užsienio Prezidentas susitiko su aktyvios opozicijos atstovais.

Bolševikų konclageriuose praleidau 22 savo gyvenimo metus. Mane teisė penkis kartus ir ruošė šeštam teismui – kad iš lagerio daugiau niekada neišeičiau. Stalino laikais, kai kalinys atlikdavo bausmę, jį pasikviesdavo į sargybos būstinę ir KGB paskaitydavo naujai skirtą bausmę. Po Stalino mirties šis paprotys buvo išnykęs, tačiau Vakarų vadinamas „Didysis Gorbačiovas“ norėjo šią nežmonišką teisinę praktiką atgaivinti. Mane tuo metu baudžiamieji organai pripažino teisiškai ypač pavojingu recidyvistu. Į mano pastabas, kad politiniai kaliniai negali būti recidyvistai, jie nekreipė jokio dėmesio. Dėl to man buvo skirtas ypač sunkus kalinimo režimas specialiame kalėjime.

Iš M. Gorbačiovo nagų mane išplėšė prezidentas R. Reiganas. Buvau sovietų valdžios ištremtas iš Sovietų Sąjungos ir per Lietuvą patekau į Vakarus. Man dar buvo likę kalėti treji su puse metų.

1989 metais aplankiau buvusį JAV prezidentą R. Reiganą Los Angeles miesto viešbutyje ir padėkojau už išgelbėjimą. Mane gynė Oregono miesto 48-ji „Tarptautinės amnestijos“ grupė. Šios grupės nariai 1988 metais prašė prezidentą R. Reiganą, prieš jam atvykstant į Maskvą, kad mane išvaduotų. Prezidentas R. Reiganas šį prašymą įvykdė. R. Reigano kabinete, be jo paties, susitikime dalyvavo pagyvenęs valstybės tarnautojas, bet jis nekalbėjo, ir jauna sekretorė, kuri pasirodė esanti ketvirtos kartos lietuvaitė. Mane lydėjo JAV lietuvių veikėja p. Angelė Nelsienė su vyru. Ši ponia jaunai mergaitei padovanojo didelę lietuvišką lėlę. Mergaitė turbūt džiaugėsi šia lėle ne mažiau kaip aš išvažiuodamas iš bolševikų lagerio. Per pusę valandos trukusį vizitą R. Reiganui papasakojau daug dalykų, vertų psichologinio dėmesio. Papasakojau, kad tais metais Uralo politiniai kaliniai ruošėsi rinkti parašus ir pasiskelbti, kad Uralo politinių kalinių lageriai yra 51-oji JAV valstija ir jie prašo Kongresą apginti jų reikalavimą. Deja, sumanymas baigėsi tragiškai. KGB agentai, sužinoję kalinių sumanymą, kai kuriuos skaudžiai nubaudė.

Dar vienas mano pasakojimas labai pradžiugino Prezidentą. Sakiau, kad už tai, jog prezidentas R. Reiganas iškėlė bolševikų kalinių ir pavergtų tautų reikalą iki aukščiausio JAV politikos lygio, Maskvoje jam bus pastatytas paminklas. Sakiau, kad tikslios paminklo vietos nurodyti negaliu, bet maskviečiai kalba, kad ten, kur dabar yra Kremlius, ateityje bus didelis ežeras, jame plaukios gulbės, o ant kranto stovės paminklas didžiajam blogio imperijos nugalėtojui Ronaldui Reiganui.

Aš iš Prezidento dovanų gavau knygų ir albumų. Šis apsilankymas liko atmintyje visam gyvenimui.

Vėliau turėjau progos aplankyti didžiulį muziejų, skirtą Prezidentui R. Reiganui. Šį muziejų aplankiau keletą kartų. Paskutinį kartą – 2010 m. kovo pradžioje. Muziejaus ekspozicijoje yra ir mano paskutiniajame lageryje vilkėta kalinio uniforma ir nuotraukų. Kartą mielas muziejaus direktorius p. R. Duke Blackwood parodė balną, kurį prezidentui R. Reiganui padovanojo M. Gorbačiovas. Tada man kilo viena juokinga mintis ir pasakiau, kad balnas yra vogtas ir todėl netinka jį laikyti šiame garbingame muziejuje. „Iš kur Jūs žinot?“ – paklausė. Atsakiau, kad apie tai rašė mūsų spauda, o pasaulio masinės informacijos priemonės šį faktą nutylėjo, nes M. Gorbačiovas buvo vienas iš didžiųjų valstybių vadovų. Tada jie atidžiai apžiūrėjo balną ir rado užrašą: MEXICO. Visiems buvo gražaus juoko. Direktoriui pareiškiau, kad galiu būti rusų reikalų specialistas, ir pasakiau, kad visi šiame muziejuje esantys rusiški eksponatai yra vogti, išskyrus „Ruskaja vodka“.

Ačiū Dievui ir Prezidentui Ronaldui Reiganui už šį istorinį ir nepakartojamą prisiminimą.

Nuoširdžiai sveikinu JAV Prezidentą, visą Jungtinių Amerikos Valstijų valdžią, garbingo Prezidento Ronaldo Reigano žmoną Nancy Reigan, minint Ronaldo Reigano šimtąsias gimimo metines. Meldžiu Dievo palaimos ir globos.

Su pagarba

monsinjoras Alfonsas SVARINSKAS

Vilnius, 2011 02 06

 

Didžiai Gerbiamai ištikimajai JAV Prezidento Ronaldo Reigano gyvenimo draugei p. Nency Reigan

Džiaugdamiesi patyrėme, kad Jungtinės Amerikos Valstijos švenčia didžio Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidento, „Blogio imperijos“ nugalėtojo Ronaldo Reigano 100-ąsias gimimo metines.

Apgailestaujame, kad Jūs dėl silpnos sveikatos negalėjote atvykti į Lietuvą dalyvauti Prezidento R. Reigano garbei pastatyto kryžiaus pašventinimo iškilmėse. Jūsų laiškas ir dabar kabo ant sienos virš mano rašomojo stalo.

Dieve, globok Jus ir suteik mirusiam Prezidentui amžiną džiaugsmą, šviesą ir ramybę.

Pagarbiai monsinjoras Alfonsas SVARINSKAS

Vilnius, 2011 02 06

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija