2011 m. kovo 4 d.
Nr. 17
(1897)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


ARCHYVAS

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Apie diplomatiją prieškaryje

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Panevėžio istorijos
mokytojas ekspertas Juozas
Brazauskas, Užsienio reikalų
ministerijos pareigūnas Rimantas
Morkvėnas ir panevėžietis
moksleivis Arnas Aidukas

Vasario 10-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos dailės galerijoje „Antrasis aukštas“ atidaryta paroda „Iš Lietuvos diplomatijos istorijos 1918–1940 m.“ Joje eksponuojami dokumentai, nuotraukos, laiškai, knygos, parašytos lietuvių, lenkų, prancūzų, vokiečių, anglų kalbomis, atspindinčios to meto įvykius. Pasitelkus dokumentus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų, parodoje atskleidžiama Jono Šliūpo, Oskaro Milašiaus, Petro Klimo, Dovo Zauniaus, Stasio Lozoraičio vyresniojo, Kazio Bizausko, Juozo Urbšio ir kitų 1918–1940 metų Lietuvos diplomatų politinė ir visuomeninė veikla, jų gyvenimas.


Naujienų vaivorykštė

Apsilankė angelai

Benjaminas ŽULYS

Teigiama, kad angelai yra pašaukti tarnauti, padėti žmonėms. Kaip sakoma Teologijos žodyne, tai – tarnaujančios dvasios tiems, kurie paveldės išganymą. Tokia mintis vyravo neseniai Kauno keramikos muziejuje surengtoje dailės parodoje, pavadintoje „Čia praskrido angelas“. Keturiolika dailininkų – Liudvikas Ivaškevičius, Žydrė Januškaitė, Agnė Mataitytė, Julija Pociūtė, Artūras Rimkevičius ir kiti pateikė keramikos, tekstilės, medžio, stiklo kūrinių angelų tema. Vieni jų meldžiasi sudėję delnus, kiti pučia trimitus... Pavyzdžiui, J.Pociūtė savo mintis apie šias dvasias išreiškia nemažame popieriaus pluošte. Ketvirtoje parodoje per pastaruosius porą mėnesių dalyvauja menininkas L. Ivaškevičius, o platesnė ekspozicija veikia Birštone. Iš viso šis dailininkas dalyvavo maždaug 60 parodų ne vien Lietuvoje, bet ir Latvijoje. Jo kūryboje vyrauja sakralinė tematika.


Naujienų vaivorykštė

Dovana Vilkijos muziejui

Benjaminas ŽULYS

Šiemet sukanka 150 metų, kai išėjo žymaus lietuvių kalbininko, pirmojo lietuviškų tarmių tyrinėtojo Jono Juškos knyga „Kalbos letuvizsko lezuvio“. Šių knygelių iki mūsų dienų išliko vos keli egzemplioriai – vienas yra Latvijoje, kiti – M. Mažvydo bibliotekoje, Kauno pedagoginiame muziejuje, vienoje kitoje privačioje knygų kolekcijoje. Tarp šių – Kauno kolegijos dėstytojo Ričardo Venckaus gausus knygų rinkinys. Prieš patekdama į Ričardo akiratį ši knyga pabuvojo Mosėdyje, Šilutėje, Šilalėje ir kitur – po tiek metų sunku ir atsekti visus knygos savininkus. Už šią bibliografinę retenybę kai kurie knygų kolekcininkai jam siūlė nemažus pinigus, tačiau Ričardas sakė, kad parduoti tokį veikalą savanaudiškais tikslais būtų žymiųjų kalbininkų Jono ir kunigo Antano Juškų atminimo įžeidimas. Jis sužinojo, kad Kauno rajone, Vilkijoje jau septyniolika metų gyvuojantis Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus neturi nė vieno J. Juškos knygos originalo ar jo kopijos. Tad A. Venckus nutarė knygelę padovanoti muziejui. Knyga buvo iškilmingai įteikta Kauno kolegijoje, kurioje veikia dėstytojo įkurtas Poligrafijos muziejus. Renginio organizatorės buvo Kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto bibliotekininkės Laimutė Ramanauskienė ir Egidija Seikauskienė. Maža to, Poligrafijos muziejuje, pagal Kauno kolegijos ir Vytauto Didžiojo universiteto tarpusavio pasirašytą sutartį, praktiką atliko šios aukštosios mokyklos trečio kurso studentė Gintė Ramanauskaitė. Jos pasirinktoji tema buvo „Kalbos paminklai Kauno kolegijos Poligrafijos muziejuje“. Šio darbo pagrindu praktikantė pasirinko J. Juškos knygelę. Studentė ne vieną eilutę skyrė ir pačiai knygai ir atsiliepimams apie ją. Antai kalbininkas Zigmas Zinkevičius teigęs, kad „1861 m. Juška paskelbė mums labai reikšmingą veikalą – studiją apie lietuvių kalbos tarmes ir rašybą. Lietuviškas variantas pavadintas „Kalbos lietuviško liežuvio ir lietuviškas statrašymas arba ortograpija“. Juška laikytinas pirmuoju lietuvių tarmių tyrėju Rusijos valdomoje Lietuvoje, o knygelę reikia vertinti kaip reikšmingą vos pradedančios formuotis lietuvių kalbotyros faktą“.


Skaitykla

Prisiminimai iš amžinojo įšalo žemės

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Pašilės Šv. Barboros bažnyčios
klebonas kun. Rimantas
Laniauskas ir knygos autorius
Vitalis Staugaitis
Autorės nuotrauka

Sausio pabaigoje Ukmergės rajono Varinės kaime vyko susitikimas su  buvusiu tremtiniu Vitaliu Staugaičiu, kuris pristatė savo knygą „Lenos deltoje ne savo noru“. Aštuonias dešimtis metų perkopęs knygos autorius drauge su žmona Onute keliauja per Lietuvą ir pasakoja tremtinio išgyvenimus.  

V. Staugaitis į amžinojo įšalo žemę buvo ištremtas su mama ir dviem broliais. Ten jis praleido aštuoniolika metų, kentė šaltį ir badą, dirbo įvairius darbus: vežiojo žmones ir krovinius šunų kinkiniu, motorinėmis valtimis, medžiojo, žvejojo.


Atmintis

Svėdasiškiai paminėjo garsųjį kraštietį

Vytautas Bagdonas

Stepas Zobarskas (1911–1984)

Vasario 16-ąją svėdasiškiai ir gausus būrys jų svečių iškilmingai pažymėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir žymaus kraštiečio rašytojo, knygų leidėjo, vertėjo, visuomenės veikėjo Stepo Zobarsko 100-ąsias gimimo metines.

Pirmiausia Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje šv. Mišias už Lietuvą ir kraštietį S. Zobarską aukojo klebonas kun. Vydas Juškėnas.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija