2011 m. kovo 9 d.
Nr. 18
(1898)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kovo 12-oji – Karo aviacijos įkūrimo diena

Dimisijos pulkininkas leitenantas Antanas Navaitis

Tęsdamos prieškarinės Lietuvos karo aviacijos tradicijas Lietuvos karinės oro pajėgos kovo 12-ąją pamini Karo aviacijos įkūrimo dieną. 1919 m. kovo 12 dieną  Aviacijos kuopa buvo išskirta iš Elektroninio bataliono ir pavadinta Aviacijos dalimi. Tą pačią dieną Aviacijos dalies viršininkas pasirašė pirmąjį įsakymą. Taip kovo 12-oji tapo Lietuvos karo aviacijos įkūrimo diena. 1920 m. rugsėjo 1 dieną Aviacijos dalis buvo pervadinta Aviacijos korpusu, rugsėjo 22 dieną – Oro laivynu, dar po kiek laiko – Karo aviacija, o lakūnai – karo lakūnais. Karo aviacija užbaigė savo dienas 1940 m. spalio 28 dieną, kai okupacinės sovietų valdžios įsakymu buvo išformuota.  Atgavus Nepriklausomybę ir ėmus kurti Lietuvos kariuomenę buvo suformuotos dabartinės Lietuvos karinės oro pajėgos.

Aš, vienintelis dar gyvas prieškario Karo aviacijos karo lakūnas karininkas, noriu pasveikinti Lietuvos karinių oro pajėgų lakūnus, technikus ir administracijos personalą Karo aviacijos gimtadienio proga ir priminti prieškario Karo aviacijos istoriją.

1940 metų rudenį Kaune Lietuvos kariuomenės, išskyrus Karo aviaciją, jau nebuvo. Vieną šeštadienį Karo aviacijos puskarininkių klasės mokiniai ir aerodromo kuopos kariai atskiromis grupelėmis buvo išleisti į kiną. Išėjusios iš kino grupelės susijungė į vieną grupę ir tvirtu žingsniu dainuodami žygiavo Laisvės alėja. Miestiečiai susižavėję plojo, mėtė gėles kariams, kai kurie braukė ašarą, prisiminę gražią Lietuvos kariuomenę.

Šis Karo aviacijos karių žygis Kauno gatvėmis geruoju nesibaigė. Prasidėjo tardymas, kas eitynes organizavo. „Kaltininkų“ taip ir nesurado. Netrukus atėjo įsakymas: nė vieno kareivio į miestą neišleisti, o Karo aviacijos mokyklą per tris dienas likviduoti paleidžiant mokinius atostogų.

Keletą Karo aviacijos mokyklos puskarininkių lakūnų skyriaus viršininkas j. ltn. A. Gecevičius išleido į miestą pasiimti civilių drabužių, kuriuos jie laikė pas savo pažįstamus. Išleistieji užsuko į restoraną ir išgėrę po taurelę uždainavo. Okupacinės kariuomenės patrulis, išgirdęs skambią lietuvišką dainą, užėjo į restoraną ir norėjo dainininkus suimti, tačiau šie nepasidavė ir grįžo į kareivines.

Kilo skandalas: Karo aviacija nevykdo vadovybės įsakymų... J. ltn. A. Gecevičius būtų smarkiai nukentėjęs už tai, kad išleido mokinius į miestą. Jį išgelbėjo Karo aviacijos mokyklos viršininkas plk. ltn. V. Reimontas, prisiėmęs kaltę, teigdamas, kad pamiršo pranešti j. ltn. A. Gecevičiui apie įsakymą neleisti karių į miestą.

LSSR vidaus reikalų liaudies komisaro, valstybės saugumo majoro A. Guzevičiaus 1941 m. sausio mėnesio slaptame pranešime apie politinę ir moralinę padėtį 29-ame teritoriniame korpuse pateikiama tokia informacija apie oro eskadrilės karių antisovietinę veiklą: „1940 metų spalio 2 dieną grupė kareivių ir jaunesniųjų vadų, aptarnaujančių buvusios Lietuvos armijos eskadrilę, vyko į naują tarnybos vietą. Šioje grupėje važiavęs raudonarmietis Macijauskas Alfonsas, Prano, gim. 1916 m., kelionės metu iškėlė ant lazdos pritvirtintą lietuvišką trispalvę vėliavą ir mašina važiavo su iškelta vėliava... Macijauskas Alfonsas ir kiti jo pagalbininkai – Baltrušaitis Kostas, gim. 1917 m., Kaušyla Juozas, gim. 1917 m., ir Narkūnas Balys, gim. 1917 m., visi nuteisti po 5 metus.

Eilinis Tarvydas Augustas 1940 m. lapkričio 11 d. eidamas eskadrilės lėktuvų sargo pareigas durtuvu subadė 4 lėktuvams išpieštas penkiakampes žvaigždes. A.Tarvydas nuteistas 15 m.

1940 m. lapkričio 17 d. avia eskadrilės valgykloje ant sienos buvo iškabinti 2 plakatai: „Kareivis geriau lapnos „smetoniškas“ paplavas, nei valgys stalinietiškus saldumynus“, „Nejaugi Stalino saulė tokia karšta, kad ištirpdė dešrą ir lašinius“.

Š. m. gruodžio 1 d. trys avia eskadrilės raudonarmiečiai – Povilas Šakinis, Iljičiaus, gim. 1916 m., Antanas Cironka, Petro, ir Vincas Stakutis buvo išleisti į miestą, į dalinį nesugrįžo... 1940 metų gruodžio 27 d. buvo gautas atvirukas, kuriame rašoma: „Laimingai pasiekėmė Vokietiją. Dirbame Tilžės celiuliozės fabrike“ („Lietuvos archyvai“, 1997 m. Nr. 9. P 15).

Taigi Karo aviacijos eiliniai kariai jau pirmaisiais okupacijos mėnesiais suprato, kas laukia mūsų tautos, ir ryžtingai pradėjo priešintis okupantams.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija