2011 m. kovo 12 d.
Nr. 19
(1899)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kova dėl Vilniaus

Valdemaro Tomaševskio koalicija, sujungusi Lenkų rinkimų akciją ir Rusų aljansą, laimėjo kone visą Vilniaus rajoną ir antrą vietą Vilniaus mieste. Pirmąją vietą laimėjęs A. Zuokas ir Vilniaus koalicija jau jaudinasi, kad su ja į būsimą valdančią koaliciją nesidedanti TS-LKD partija kartu su lenkais valdys Lietuvos sostinę. Kalbama, kad lenkiškas pavardes rašysime su „w“, gatvių lenteles Vilniaus rajone – dviem kalbom, o lenkų mokyklose bus daugiau lenkiškų pamokų.

V. Tomaševskis tuoj pat po rinkimų pasakė: „aš ne prosovietinis, bet sovietmečiu buvo geriau“, tad konservatorius Valentinas Stundys Seime jau švelnina savo siūlytas švietimo įstatymo pataisas – numatomos tik kelios pamokos valstybine lietuvių kalba: geografija ir pilietinis ugdymas. Iš tikrųjų Vilniaus mieste konservatorių ir lenkų koalicija būtų visai natūrali: ir vieni, ir kiti dažnai vaikšto į bažnyčią – rimtas pagrindas vienytis, baiminasi A. Zuoko koalicijos atstovė Rūta Vanagaitė.

Nereikėtų stebėtis, kad V. Tomaševskis sostinėje susilaukė gerų rezultatų. Juk lietuviai galėjo rinktis iš 10 partijų ir koalicijų, todėl jų balsai beviltiškai susiskaidė – laimėtojų liko šnipštas. Tuo tarpu lenkai ir rusai nelabai turėjo ką pasirinkti, ir balsavo už jiems geriausiai įtinkančią koaliciją, organizuotą V. Tomaševskio. Be to, ir rinkimų pažadai bei šūkiai buvo patrauklūs. Štai kelios jo pateiktų pasisakymų lenkų ir rusų kalba bei rinkiminių klipų citatos: „Mes čia – nuo XIV amžiaus! Kas statė Vilnių? Kas atstatinėjo Vilnių ir Klaipėdą po karo? Pūslėtos rusų, lenkų ir baltarusių bei kitų tautų rankos“. „Kas statė Visagino miestą?“„Rusai ir lenkai turi įvesti tvarką šiame mieste“, „Mūsų – ketvirtis milijono!“, „Mes turime teisę valdyti Vilnių ir Klaipėdą. Atėjo aktyvios politikos metas“, „Vienybėje – jėga!“ (kreipiantis į lenkų ir rusų rinkėją). O dar įtikinamiau atrodė V. Tomaševskio pavaizduota sunki lenkų padėtis Vilniaus krašte, apie kurią jis vaizdžiai pasakojo jo iniciatyva į Lietuvą atvažiavusiems keliems europarlamentarams (Apie šią konferenciją rašėme trečiadienio numeryje.). Gaila, kad V. Tomaševskio koalicijoje yra buvusių KGB darbuotojų (išsamiau apie tai dar rašysime).

Pagal europarlamentaro planus, pirmasis šios koalicijos darbas bus šventyklų komplekso Antakalnyje statyba. V. Grybo gatvėje V. Tomaševskis jau regi vieną už kitas aukštesnes bažnyčias. V. Tomaševskis prieš išskrisdamas į Briuselį ne kartą tvirtino – Vilniui reikia Dievo Gailestingumo sanktuariumo (vieta, kur saugomos religijos šventenybės), nes Vilnius – šventas miestas. Sanktuariumas galėtų iškilti Antakalnyje, šalia šv. Faustinos namo, kur ji matė regėjimus.

Tokius savo įsipareigojimus europarlamentaras pasakė pažadėjęs įgyvendinti už pagalbą rinkimuose Dievui ir Aušros Vartų Marijai. V. Tomaševskis prisiminė, kad netoli Krokuvos esančiuose Lagievnikuose palaidotą šv. Faustiną per metus aplanko iki dviejų milijonų piligrimų. Tad ir Vilniuje iškilus bažnyčiai prie šv. Faustinos namo per metus galima tikėtis bent pusės milijono piligrimų, kurie čia paliktų nemažai pinigų.

Tačiau vargu ar šie planai padėtų Lietuvos sostinei. Vilniuje bažnyčių yra pakankamai – tiek lietuviams, tiek lenkams. Iš Lenkijos atvykstantiems jų tėvynainiams sunku būtų važiuoti keletą šimtų ir net tūkstantį kilometrų įvykdyti savo misijines keliones. Žinoma, lenkai tiek religingumu, tiek tautiniu pasididžiavimu žymiai lenkia lietuvius. O gal toks planas ir pavyks? Juk garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą, kurį pagal šv. Faustinos regėjimus 1934 metais nutapė dailininkas Eugenijus Kazimirowskis, saugojo lenkų vienuoliai. 1956-aisiais sovietinė valdžia jį išvežė į Baltarusiją, o 1986 metais slapta jį sugrąžino tuometinis Šv. Teresės bažnyčios vikaras, dabartinis Minsko arkivyskupas Tadeušas Kondrusevičius.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija