2011 m. kovo 12 d.
Nr. 19
(1899)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Milijonai į didžiųjų
partijų aruodą

Kova dėl Vilniaus

Jauskime atsakomybę
už šalį ir tikėjimą

Dešimtmetį
eteryje skamba
kvailiausi atsakymai

Apie vardus
ir vardadienius

Saugokime gamtą,
gausinkime
žuvų išteklius

Neišgalvota istorija

Ir pavėluotos
įžvalgos naudingos

Mylėjęs Tėvynę

Ar papūs nauji vėjai?

Krikščioniškos politikos liudijimas ir kankinystė

Mindaugas BUIKA

Šabasas Bhačis guodžia
persekiojamų krikščionių vaikus

Mažumų diskriminavimas Pakistane

Nors pastaruoju metu tarptautinė žiniasklaida skiria didesnį dėmesį įvykiams arabų šalyse, tačiau neseniai įvykęs žiaurus susidorojimas su Pakistano religinių mažumų ministru Šabasu Bhačiu patvirtino, kad tikėjimo laisvės problemų srityje būtent ši Pietų Azijos šalis kelia didžiausią susirūpinimą. Pasikėsinimas į 42 metų ministrą, kuris priklausė nedidelei vietinei katalikų bendruomenei ir buvo vienintelis krikščionis Pakistano vyriausybėje, rūpinęsis mažumų teisių gynimu, įvyko kovo 2 dieną. Kulkomis Š. Bhačio automobilį ir kūną suvarpiusi gauja nusikaltimo vietoje paliko lapelį, kad už nužudymą atsakomybę prisiima žinoma radikali islamistinė grupė „Tehrik-e-Taliban Pakistan“, kuri taip nubaudė politiką, nes jis siekė, kad būtų atšauktas kontroversinis įstatymas prieš piktžodžiavimą.


 Dievo meilėje nėra šešėlių

Kun. Vytenis Vaškelis

Gilindamiesi į daugeliui žinomą Jėzaus gundymo pasakojimą patiriame nuostabą. Tas, kuris vienu kvėptelėjimu galėjo visiems laikams nuo Žemės paviršiaus nupūsti savo maištinguosius priešininkus demonus, – tai bent netikėtumas – bendrauja su piktąja dvasia (iš pirmo žvilgsnio) tarsi su sau lygiu asmeniu. Dar daugiau. Jis leidžiasi jos nešamas, pastatomas ant Jeruzalės šventyklos šelmens ir gundomas: „Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn (...),  parpuolęs pagarbink mane“ (Mt 4, 5–9). Turbūt pirmą kartą visos kūrinijos egzistencijos istorijoje Visagalis Viešpats iš savo kūrinio gavo neturintį precedento įsakymą: „Dieve, tučtuojau man įrodyk, kad tikrai esi Dievas ir pajėgi įvykdyti tai, ką Tau liepiu!“  


Dar kartą apie „Opus Dei“ prelatūrą

„Opus Dei“ įkūrėjas Jose
Maria Escriva de Balagueras
2002 metais paskelbtas šventuoju

Prieš keletą dienų viešoje erdvėje vienas politikas tvirtino, kad „Opus Dei“ prelatūra yra sekta, o jos nariai bando skverbtis į valdžios struktūras. Šia proga dar kartą primename, kad bet kokių pažiūrų politikams, siekiantiems savo tikslų, nedera apie oficialias Katalikų Bažnyčios struktūras sakyti netiesą, nes tai nepasitarnauja visuomenės konsolidavimui. Juo labiau tai netinka daryti politikams, kurie save laiko katalikais.


Kunigas Stanislavas Hliakauskis – publicistas, leidėjas, gestapo auka

Vytautas Žeimantas

Kunigo Stanislavo Hliakauskio
portretas. Iš ciklo „Baltarusijos
dvasinio atgimimo veikėjai“.
Dailininkas Anatolijus
Kryvenka (Minskas, 1996 m.)

Kovo 25-oji – Vasario 16-oji

„Jaunieji baltarusių atgimimo veikėjai kuria savo asmeninį gyvenimą ir savo Tautos gyvenimą. O mūsų Tauta gabi dideliems žygiams (...) mes ne tik pavysime savo kaimynus, bet ir aplenksime juos. Mes dar pasakysime savo žodį žmonijos istorijoje“, – tai kunigo ir publicisto Stanislavo Hliakauskio žodžiai. Jis juos parašė tuo metu, kai baltarusių literatūrinė kalba tik formavosi, kai vieni baltarusiai rašė lotyniškomis raidėmis, kiti – kirilica, kai baltarusiai neturėjo nei laisvės, nei vieningos valstybės – rytinę jos dalį buvo užėmę bolševikai, vakarinę – lenkai. Be to, ir vieni, ir kiti trukdė baltarusių tautiniam atgimimui. Bolševikai, prisidengę „internacionaliniu auklėjimu“ ir teigdami, kad „didysis pasaulinio proletariato vadas Leninas kalbėjo rusiškai“, visur, ypač į valstybinį, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, bruko rusų kalbą. O kad geriau sektųsi, nuteisė, ištrėmė ir sušaudė per dešimt tūkstančių baltarusių šviesuolių – rašytojų, mokslininkų, kunigų, kultūros ir švietimo darbuotojų. Lenkai, užėmę vakarinę Baltarusijos dalį, elgėsi panašiai. Jiems neegzistavo baltarusių tauta, baltarusių kalba. Anot jų politikų, baltarusiais pasivadinę žmonės yra lenkai, tarmiškai kalbantys. Taigi atrodytų, kad optimizmo rašyti tokį viltingą baltarusiams tekstą neturėtų būti. Bet šiuos žodžius Vilniuje leistame baltarusių laikraštyje „25 sakavika“ (1938, Nr.1) paskelbęs kun. S. Hliakauskis tikėjo savo atbundančia tauta.  


Garbaus kunigo 90-metis

Dr. Aldona Kačerauskienė

Sveikinimai
Jurgio ŠEDUIKIO nuotrauka

Kun. Vaclovas Aliulis MIC visuomenės dėmesio nestokoja, o ypač po to, kai 2007 metais Aidų leidykla išleido jo autobiografinę pasakojimų ir pamąstymų knygą Vieno žąsiaganio istorija. Kun V. Aliulio 90-ties metų jubiliejus taip pat nepraėjo tylomis.

Kovo 6-osios vidurdienį pilnutėlėje Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, skirtos pagerbti mylimą kunigą, padėkoti Dievui už jo ilgą amžių, vaisingus ir nesenstančius darbus. Jų kancelebracijai vadovavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Dar prieš pamaldaus buvo girdėti šnabždantis: mus sutuokė; pakrikštijo mūsų vaikus; palaidojo tėvus... Tačiau ne tik tai.


Šv. Kazimiero iškilmė

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Procesijoje nuo parapijos
namų bažnyčios link eina
vyskupas, kunigai...

Kovo 4 dieną vykusioje Lietuvos ir Lietuvos jaunimo dangiškojo globėjo šventėje Telšių vyskupijos tikintieji rinkosi į seniausią Vakarų Lietuvoje Vėžaičių šv. Kazimiero diecezinę šventovę. Nemažas būrys kunigų, klierikų, jaunimo nuo Vėžaičių parapijos namų procesija pajudėjo link bažnyčios, kur 11 val. buvo aukojamos šv. Mišios. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta SJ, koncelebravo Telšių vyskupo generalvikaras prel. J. Šiurys, Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. R. Saunorius, Telšių seminarijos vicerektorius kun. V. Ačas, Gargždų dekanato dekanas kan. J. Paulauskas, iš kitų vyskupijos parapijų atvykę kunigai. Šv. Mišių pradžioje Telšių ganytojas pasveikino gausiai susirinkusius tikinčiuosius bei atvykusį jaunimą ir kvietė melstis prašant šv. Kazimiero užtarimo tėvynei Lietuvai, o mūsų jaunimui – palaimos. Šv. Mišiose giedojo Gargždų ir Vėžaičių parapijų jungtinis choras.


Lietuviškoji Temidė į kalėjimą pasodino antstolę

Gintaras Visockas

Antstolė Janina Gančierienė
buvo nuteista realia laisvės
atėmimo bausme už veikas,
dėl kurių kiti antstoliai
buvo išteisinti
Autoriaus nuotrauka

Laikraštis „XXI amžius“ jau yra paskelbęs šūsnį išsamių publikacijų, kuriose analizuojami keisti Lietuvos teisėsaugos sprendimai persekiojant, pavyzdžiui, buvusį disidentą Algirdą Petrusevičių, savanorį Mykolą Dūdonį, teisiant Lietuvoje gyvenusius čečėnus Chadižat ir Maliką Gatajevus, terorizmu kaltinamą Eglę Kusaitę ar buvusį Rygos omonininką Konstantiną Michailovą-Nikuliną.


Medininkų byla: istorinės tiesos paieškos ar specialiųjų tarnybų priedangos operacija?

Gintaras Visockas

Buvęs Rygos OMON milicininkas
Konstantinas Michailovas-Nikulinas,
iki šiol kalinamas Lukiškių
tardymo izoliatoriuje
Autoriaus nuotrauka

Šių metų liepos pabaigoje jau dvidešimtąjį kartą minėsime tragišką Medininkų posto pareigūnų nužudymo sukaktį. Žvelgiant iš šalies, Lietuvos oficialiosios struktūros lyg ir turi kuo didžiuotis – mūsų darbštieji Generalinės prokuratūros atstovai išaiškino bent vieną įtariamąjį, o Vilniaus apygardos teismas šią itin sudėtingą ir painią bylą jau baigia nagrinėti – skaito paskutiniuosius bylos tomus. Žodžiu, rezonansinė Medininkų byla greičiausiai bus išnagrinėta laiku, ir mūsų prokurorai bei teisėjai neabejotinai sulauks bent jau žodinių valstybės vadovų padėkų, pagyrimų, o gal net – paaukštinimų bei piniginių premijų.


Šventės ir kasdienybė

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Kovo 11-ąją suėjo 21 metai nuo nepriklausomos valstybės atkūrimo. Minėdami šią džiugią šventę prisimename Lietuvai lemtingus 1988–1991 metus, kai pradėjome vaduotis iš bolševizmo jungo ir atkūrėme valstybę. Deja, šiandienos realijos gerokai niūresnės. Neseniai įvykę savivaldos rinkimai buvo iš esmės antikonstituciniai. Nors masinių klastojimų neužfiksuota, tačiau iš esmės buvo pažeidinėjamos mažesnių partijų ir nepriklausomų kandidatų teisės – jie susidūrė su didelėmis problemomis norėdami pristatyti savo programas radijo ir televizijos laidose. Be to, tam, kad būtų įregistruoti, nepriklausomi kandidatai turėjo surinkti daugybę parašų. Pažeidimų buvo ir daugiau ir visi jie sudarė palankesnes sąlygas didžiųjų partijų atstovams. Kai kurių partijų atstovai džiūgauja, kad rinkimai praėjo sklandžiai. Tokių veikėjų norisi paklausti – kuo džiaugiatės, ponai? Ką šie rinkimai pakeis Lietuvoje? Juk oligarchinė santvarka neišgyvendinta, ir toliau didžiausią įtaką mūsų šalies valdymui turi „krimelitas“ – monopolinio kapitalizmo struktūras valdantis kriminalizuotas elitas, turintis didžiulę įtaką valdžios olimpe. Tuo tarpu svarstymai apie kairiuosius ir dešiniuosius yra tušti ir net juokingi, nes ne kairieji ar dešinieji valdo Lietuvą, o mafijos klanai. Atidžiau pažvelgus į provinciją matome daug sensacingų įvykių –  štai Radviliškio rajonas jau vadinamas „lietuvišku Tvin Pyksu“. Kaip teigia Radviliškio jungtinio demokratinio judėjimo lyderis J. Vedeckis, Radviliškio rajone vyksta didžiulės aferos, grobstymai, nužudymai. Tyrimas dėl prieš kelerius metus nužudyto policijos komisaro E. Viliūno nutrauktas. Gerai, kad bent viešojoje erdvėje nestinga atvirumo – štai neseniai televizijos laidoje aktorius, vienas iš interneto portalo www.ekspertai.eu  vadovų R. Boravskis oligarchui V.Uspaskichui atvirai pasakė: „Tu esi vagis“. Lietuvai labai reikia tiesos: jei vagis vadinsime vagimis, o melagius – melagiais, tai bus pirmasis žingsnis į mūsų krašte įsigalėjusios kriminalinės oligarchijos sutramdymą.


Rinkimai ir Estijos pamoka

Saulius Stoma

Lietuvoje vis dar nerimstant spėlionėms, kas iš tikrųjų laimėjo rinkimus ir kas valdys svarbiausias savivaldybes, Estijoje paaiškėjo nacionalinių rinkimų rezultatai. Palyginimas nėra adekvatus, tačiau vertas dėmesio. Lietuvos dešiniuosius ir centristus turėtų apimti baltas pavydas – iš keturių partijų, kurios pateko į parlamentą, abi valdančiosios koalicijos partnerės padidino vietų skaičių.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija