2011 m. kovo 18 d.
Nr. 21
(1901)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ BIČIULIAI


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Mūsų idėjos kuria
Lietuvos ateitį

Pavasarinės
politikos gijos

Lietuva  lietuviams,
arba Nužudyk
valstybę savyje!

Naujajai
evangelizacijai reikia
„naujų“ kunigų

Marijos diena
Šiluvoje

Pristatyta knygos „Jėzus iš Nazareto“ antroji dalis

Mindaugas BUIKA

Jauni dvasininkai būriuojasi
prie didelio populiarumo
sulaukusio Šventojo Tėvo veikalo

Naujos egzegezės epochos pradžia

Praėjus ketveriems metams po popiežiaus Benedikto XVI pirmosios knygos „Jėzus iš Nazareto“ publikavimo, kurioje kalbama apie Išganytojo viešąją veiklą Palestinoje nuo krikšto Jordane iki Atsimainymo, prieš savaitę Vatikane pristatyta ir antroji jos dalis, kurioje susitelkiama į Didžiosios savaitės biblijinius įvykius „nuo įžengimo į Jeruzalę iki Prisikėlimo“. Pranešama, kad Šventasis Tėvas yra sumanęs parašyti ir trečią knygos dalį apie Jėzaus vaikystės evangelinius pasakojimus, prie kurių jau dirbama. Knyga „Jėzus iš Nazareto“, tik pasirodžius pirmajai daliai, pateko į geriausiai parduodamų knygų sąrašus, buvo išleista milijoniniais tiražais daugeliu kalbų, tačiau ji nėra Bažnyčios magisteriumo dokumentas. Tai Benedikto XVI – Jozefo Ratcingerio, žymaus teologo ir egzegeto, kūrinys, kurį galima analizuoti, vertinti ir kritikuoti, kaip ir jis pats tai daro veikale, apžvelgdamas kitų Šventojo Rašto tyrinėtojų darbus.


Jėzaus atsimainymas –  tai mūsų atsinaujinimas

Kun. Vytenis Vaškelis

„Nuo to meto, kai Petras išpažino, kad Jėzus yra Kristus, gyvojo Dievo Sūnus, Mokytojas „pradėjo aiškinti savo mokiniams turįs eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti [...], būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti“ (Mt 16, 21). Petras nesutiko su ta žinia, kiti juo labiau jos nesuprato. Šiame kontekste įvyksta paslaptingas Jėzaus atsimainymas ant aukšto kalno prie trijų Jo pasirinktų liudytojų: Petro, Jokūbo ir Jono. Jėzaus veidas ir drabužiai nušvito, pasirodė Mozė ir Elijas ir kalbėjosi su Juo „apie Jėzaus išėjimą, būsiantį Jeruzalėje“ (Lk 9, 31)“ – tokia ištrauka pateikiama Katalikų katekizme, kuri yra įvadas į šio sekmadienio Evangeliją.  


Japonijai iškilo didelio atominio užterštumo pavojus

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Galingo žemės drebėjimo ir cunamio
nusiaubtos pajūrio gyvenvietės

Galingo žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubtoje Japonijoje padėtis grėsminga. Aiškėja tikrieji tragedijos mastai – sugriauta daugybė fabrikų, gyvenamųjų namų, kai kurie pajūrio kaimai tiesiog nušluoti nuo žemės paviršiaus, tūkstančiai žmonių žuvo, tūkstančiai dingo be žinios. Kovo 16 dienos ryto duomenimis, žuvo 11,5 tūkstančio žmonių, dingusiųjų be žinios skaičiai dar tikslinami. Bet dingusiųjų labai daug – vien dviejose prefektūrose dingusiųjų be žinios skaičius jau siekia 7 600. O pastaruoju metu didžiausios grėsmės susiję su Fukušimos atomine elektrine. Kovo 15 dieną elektrinėje įvyko dar keli sprogimai, radiacija pradėjo sparčiai plisti dideliu atstumu nuo elektrinės. Radiacijos lygis gerokai pakilo ir šalies sostinėje Tokijuje. O naktį iš kovo 15-osios į 16 dieną elektrinėje kilo gaisras. Gaisro gesinimo darbai stringa, jiems trukdo pakilęs vėjas. Tad situacija Fukušimos elektrinėje vyksta pagal blogiausią scenarijų. Teigiama, kad pažeistas Fukušimos atominės elektrinės trečiojo reaktoriaus apvalkalas. Elektrinės apylinkėse gyvenę ir iš šių vietovių evakuoti žmonės čia negalės grįžti mažiausiai metus.


Kaišiadorių vyskupo 75-metis

Kaišiadorių vyskupas
Juozas Matulaitis

Kovo 8 dieną Kaišiadorių vyskupui Juozui Matulaičiui sukako 75 metai. Ta proga Kaišiadorių Katedroje buvo švenčiamos iškilmingos šv. Mišios, kurioms vadovavo pats jubiliatas. Prieš šv. Mišias buvo perskaityta vyskupo biografija, kurioje atsispindėjo nueitas gyvenimo kelias ir atlikti darbai. Šv. Mišių auką kartu su Kaišiadorių vyskupu koncelebravo vyskupo pasveikinti atvykę 17 vyskupų – apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kard. Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, kiti Lietuvos vyskupai bei vyskupai svečiai – Liepojos vyskupas Vilhelms Lapelis (Latvija), Magdeburgo vyskupas emeritas Leo Nowak (Vokietija) bei gausus būrys kunigų.


Kardinolo kunigystės 50-metis

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Šiandien, kovo 18-ąją, sukanka 50 metų, kai Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis Romoje buvo įšventintas kunigu. Kurį laiką padirbėjęs lietuvių sielovadoje Jungtinėse Valstijose grįžęs į Romą įstojo į Popiežiškąją bažnytinę akademiją, kur buvo rengiami kunigai Šventojo Sosto diplomatinei tarnybai. Kartu Popiežiškajame Laterano universitete studijavo bažnytinę teisę ir įgijo kanonų teisės daktaro laipsnį. 1964 metais, baigęs studijas, pradėjo diplomatinę tarnybą. Pirmiausia buvo paskirtas Apaštalų Sosto nunciatūros sekretoriumi Filipinuose (1964–1965), Kosta Rikoje (1965–1967), Turkijoje (1968–1970) ir Nigerijoje (1970–1973). Iš čia buvo grąžintas į Vatikaną dirbti Vatikano valstybės sekretoriate Bažnyčios Viešųjų užsienio reikalų taryboje, kur rūpinosi tarptautinių organizacijų, taikos ir nusiginklavimo klausimais. 1979 metais paskirtas Bažnyčios Viešųjų užsienio reikalų tarybos vicesekretoriumi, kartu pakeltas tikruoju Apaštalų Sosto prelatu. 1988 m. spalio 4 dieną popiežiaus Jono Pauliaus II konsekruotas vyskupu, tais pačiais metais pakeltas arkivyskupu ir paskirtas nuncijumi Olandijoje. 1991 m. gruodžio 24 dieną paskirtas naujai įsteigtos Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupu metropolitu, o 2001 m. vasario 21 dieną tapo kardinolu. Sveikiname garbųjį ganytoją sulaukus gražaus jubiliejaus!


Viltis kuriama ar griaunama pirmiausia širdyse

Vyskupas Arūnas Poniškaitis

Kovo 11-osios minėjime Seime
kalba vyskupas Arūnas Poniškaitis
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Sveikinu visus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimo proga. Visus, kam buvo ir tebėra brangi Lietuva. Prieš 21 metus buvo ištarti žodžiai, paženklinę naują pradžią ir davę gaires ateičiai. Žodžiai dažnai yra dalykų pradžioje tarsi sėkla, iš kurios palengva išauga medis.

Šventojo Rašto Pradžios knyga pasakoja apie kuriančius Dievo žodžius, pašaukiančius pasaulį į buvimą. Jie išreiškia sprendimą, kuris tampa tikrove. „Tebūna šviesa!“ Ir šviesa pasirodė. [...] ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos“ (Pr 1, 3–4). Mūsų žodžiai, nors ir neturi tokios galios, taip pat gali būti kuriantys gyvenimą. Ypač tada, kai jie kyla iš širdies, kai yra įkvėpti meilės ir išminties, lydimi ryžto.


Sovietinė nomenklatūra sėkmingai susiliejo su laukinio kapitalizmo daigais

Antano Terleckas,

Lietuvos laisvės lygos vadovas, disidentas

Kalba Lietuvos laisvės lygos
vadovas Antanas Terleckas
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Man didelė garbė šiandien kalbėti iš šios tribūnos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo proga. Turiu pripažinti, kad pasiūlymas tarti žodį šioje salėje mane nuteikė viltingai – galbūt pagaliau ateina laikas, kai sugebėsime į savo istoriją pažvelgti kaip į nuoseklių įvykių ir pastangų rezultatą – be išankstinių nuostatų, be noro uzurpuoti teisę į vienintelę tiesą.


Rinkimus pralaimėjo ir konservatoriai, ir socialdemokratai

Visuomenės nuomonės ir rinkos
tyrimų centro „Vilmorus“
direktorius Vladas Gaidys
Autoriaus nuotrauka

„XXI amžius“ skelbia išskirtinį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus Vlado Gaidžio interviu. Svečias išsako savo kritišką požiūrį į ką tik praėjusius rinkimus ir svarsto, kodėl konservatoriai gavo balsų daugiau, nei tikėjosi, o opozicija pasirodė silpniau.

 

Kas laimėjo rinkimus į savivaldybių tarybas? Džiaugiasi ir konservatoriai, džiaugiasi ir socdemai. O gal jų džiaugsmas netikras, apsimestinis?


Koalicijų dėlionė: ėjimas „žirgu“

Per savivaldybių rinkimus Lietuva ir vėl pasirodė esanti įdomi šalis. Daugelyje didžiųjų miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – išrinktos tokios partijos ir tokie atstovai, kad jų sudarytos koalicijos bus ypač sunkiai paaiškinamos bei suvokiamos ir vargiai atitiks rinkėjų lūkesčius. Klaipėdoje, kur daugiausia mandatų laimėjo Liberalų ir centro sąjunga, meru tikriausiai taps socialdemokratas, nors pastarieji gavo tik keturias vietas. Mat tokiu atveju jie tampa „labai svarbūs“, nes ir pakankamai vietų laimėjusios partijos, ypač neturinčios savo ideologinio pagrindo, pasirengusios bet ką parduoti, kad tik „nors truputį“ patektų į valdžią. Kuriozinė padėtis susidarė Kaune, kur, kaip iš pradžių buvo tikinama, „triuškinančiai“ laimėjusi TS-LKD, bet netrukus, kai sandėrį su verslininku Matijošaičiu sudarė Garbaravičiaus vadovaujami konservatorių priešininkai liberalcentristai su paksininkais bei socialdemokratais, ši partija buvo nustumta nuo valdžios. Tačiau su partiečių nesėkme susitaikyti niekaip nepanoro „Centras“, verčiantis konservatorius žūtbūt tartis su Garbaravičiumi. Toks naujas sandoris būtų dar labiau kurioziškas – arti dešimtmečio besitęsianti nesantaika tarp šių dviejų partijų padalinių buvusioje laikinojoje sostinėje jau tapo įprastu skausmu.


Ruoškimės naujai kovai

Mons. Alfonsas Svarinskas
kalba pagerbiant partizanus Dauguose

Šiuos du skaudžius laiškus-kreipimusis, įvertinančius šiemečius dviejų tautai svarbių datų minėjimus, redakcijai atsiuntė mons. Alfonsas Svarinskas. Tai žmogus, per ilgus okupacijos metus patyręs daug pažeminimų, bet visada išsakydavęs aiškią, nuoseklią patriotinę idėją – tauta turi būti laisva ir nepriklausoma. Dėl tos idėjos jis ėjo per visą savo gyvenimą. Jaunystės pradžioje, kuria džiaugtis jam teko labai trumpai, garbingasis kunigas matė ir tremiamus tautiečius, ir kovos lauke ant jo rankų akis amžiams užmerkusius jaunystės draugus, ne vienas jo artimas žmogus buvo ištremtas į tolimąjį Sibirą. Daug pažeminimų, patyčių, vargų ir skausmų jis patyrė per tris savo kalinimus (22 metai lageriuose). Bet dar jautriau jis priima skaudžias patirtis nepriklausomybės metais – ir laidodamas vis išeinančius retėjančius kovos bičiulius (kuriems jis didelėmis pastangomis išrūpina valstybinius apdovanojimus), ir iškęsdamas kai kurių anksčiau buvusių bendražygių nejautrumą (priešų patyčias jis drąsiai atlaiko), ir visa savo siela išgyvendamas dėl pamirštamų ir net niekinamų Laisvės kovotojų jau nepriklausomoje Lietuvoje. Du mėnesius gulėdamas ligos patale (susižeidė slidžioje gatvėje grįždamas iš Sausio 13-osios paminėjimo Raseiniuose), priverstinai atitrauktas nuo jam įprastos visuomeninės veiklos (joks patriotinis renginys Vilniuje ar kitose Lietuvos vietovėse nepraeina jam nedalyvaujant), Monsinjoras jautė didžiulį dvasinį skausmą. Su savo bendražygiais kovojęs už tautos nepriklausomybę ir tikėjimo laisvę, jis aukštai vertina mūsų didžiąsias tautines ir valstybines datas ir nori, kad iš tautos nebūtų atimta teisė jas deramai pagerbti – net ilgais nelaisvės metais lageriuose jis visada paminėdavo svarbiąsias Tautos ir Bažnyčios šventes. Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji yra ypač svarbios datos Tautai ir Valstybei, jos negali būti užgožtos kitų įvykių, – įsitikinęs mons. A. Svarinskas.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija