2011 m. kovo 18 d.
Nr. 21
(1901)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Pristatyta knygos „Jėzus iš Nazareto“ antroji dalis

Mindaugas BUIKA

Jauni dvasininkai būriuojasi
prie didelio populiarumo
sulaukusio Šventojo Tėvo veikalo

Vyskupų kongregacijos prefektas
kardinolas Markas Uele kartu
su kitais ekspertais pristato
popiežiaus Benedikto XVI knygos
„Jėzus iš Nazareto“ antrąją dalį

Naujos egzegezės epochos pradžia

Praėjus ketveriems metams po popiežiaus Benedikto XVI pirmosios knygos „Jėzus iš Nazareto“ publikavimo, kurioje kalbama apie Išganytojo viešąją veiklą Palestinoje nuo krikšto Jordane iki Atsimainymo, prieš savaitę Vatikane pristatyta ir antroji jos dalis, kurioje susitelkiama į Didžiosios savaitės biblijinius įvykius „nuo įžengimo į Jeruzalę iki Prisikėlimo“. Pranešama, kad Šventasis Tėvas yra sumanęs parašyti ir trečią knygos dalį apie Jėzaus vaikystės evangelinius pasakojimus, prie kurių jau dirbama. Knyga „Jėzus iš Nazareto“, tik pasirodžius pirmajai daliai, pateko į geriausiai parduodamų knygų sąrašus, buvo išleista milijoniniais tiražais daugeliu kalbų, tačiau ji nėra Bažnyčios magisteriumo dokumentas. Tai Benedikto XVI – Jozefo Ratcingerio, žymaus teologo ir egzegeto, kūrinys, kurį galima analizuoti, vertinti ir kritikuoti, kaip ir jis pats tai daro veikale, apžvelgdamas kitų Šventojo Rašto tyrinėtojų darbus.

Kovo 10 dieną pristatydamas knygos „Jėzus iš Nazareto“ antrąją dalį Vatikane surengtoje spaudos konferencijoje Vyskupų kongregacijos prefektas kanadietis kardinolas Markas Uele sakė, kad „veikalas yra kukliai pateikiamas egzegetų forumui, kad būtų palyginama metodologija ir tyrimų rezultatai“. Šventojo Sosto dikasterijos vadovas pažymėjo, kad nors knygos autorius jos nepateikia kaip oficialaus Bažnyčios mokymo, tačiau Popiežiaus mokslinio autoriteto negalima atmesti, ypač aiškinant ginčytinus klausimus. Todėl naujoji knyga „bus didelė parama sustiprinant daugelio žmonių tikėjimą“ ir atnaujinant debatus, kurie buvo gerokai įstrigę dėl šiuolaikinėje egzegezėje kai kurių ryškių „racionalistinių ir pozityvistinių prietarų“.

Kardinolas M. Uele, kuris pats yra žymus Šventojo Rašto tyrinėtojas ir buvo generaliniu relatoriumi (pagrindiniu apžvalgininku) 2008 metais vykusiame Dievo Žodžiui skirtame Vyskupų Sinode, paaiškino, kad iš Vokietijos kilęs popiežius Benediktas XVI savo knygoje „pirmiausia veda dialogą su vokiečių egzegeze“, tačiau taip pat atsižvelgia į prancūzų, anglų, italų, ispanų kalbomis rašiusių garsių teologų darbus. Kaip knygos įžangoje pažymi ir pats Šventasis Tėvas, jis gana kritiškai žvelgia į dabar dominuojančią egzegetų „mokyklą“, kurioje vyrauja „istorinio Jėzaus“ analizė, susitelkiant tik į praeitį. Dėl to sumenkėja asmeninio susitikimo su Jėzumi galimybė, tokia svarbi evangelizavimui. Štai kodėl popiežius Benediktas XVI į pirmą vietą iškelia „Evangelinio Jėzaus“ suvokimą, kaip jo klausė pirmieji apaštalai, ir tai gali labiau padėti Išganytojo asmens ir mokymo pažinimą ir priėmimą. Dėl to, anot kardinolo M. Uele, naujoji knyga savo „žavinčiu ir išlaisvinančiu“ poveikiu gali ženklinti „naujos egzegezės epochos aušrą“ su daug žadančiu Šventojo Rašto teologiniu interpretavimu.

Didžiosios savaitės įvykių aptarimas

„Kaip teologas ir kaip ganytojas jaučiu, kad išgyvenu tikrai istorinį momentą, turintį didelę tiek teologinę, tiek ir pastoracinę reikšmę, – sakė kardinolas, pristatydamas knygos „Jėzus iš Nazareto“ antrąją dalį. – Tai tarsi bangos siūbuoja Bažnyčios valtį, kaip kad anuo metu Petras įsitvėrė Viešpaties rankos, kuris ateina vandeniu pasitikti mūsų ir mus gelbėti“. Šventasis Tėvas dabar taip pat laiko Jėzaus ranką audringose bangose ir kita ranka laiko visus mus. Kardinolas M. Uele aiškino, kad naujoji knyga yra kvietimas pokalbiui apie krikščionybės esmę, žvelgiant į pasaulį su įvairiomis religinėmis tradicijomis, kurios stengiasi perduoti būsimosioms kartoms žmonijos religinės išminties paveldą. „Dėl šios priežasties aš matau, kad knyga turi  skatinti dialogą ne tik tarp katalikų, bet ir kitų denominacijų bei religijų atstovų“, – sakė kardinolas M. Uele.

Beveik 350 puslapių knyga „Jėzus iš Nazareto. Nuo įžengimo į Jeruzalę iki Prisikėlimo“ publikuota septyniomis kalbomis – vokiečių, italų, anglų, ispanų, prancūzų, portugalų ir lenkų – bendru pradiniu 1,2 milijono egzempliorių tiražu. (Pranešama, kad pradinė 300 tūkst. egzempliorių laida italų kalba buvo išparduota jau pirmą prekybos dieną ir spausdinami kiti 400 tūkst. egzempliorių.) Knygos, sudarytos iš devynių skyrių ir epilogo, pirmajame skyriuje kalbama apie Jėzaus iškilmingą įžengimą į Jeruzalę ir perspėjantį šventyklos išvalymą nuo prekeivių. Antrajame skyriuje, pavadintame „Jėzaus eschatologinė kalba“, nagrinėjami Išganytojo žodžiai apie Jeruzalės likimą ir tautų Paskutinįjį teismą. Trečiajame skyriuje „Kojų plovimas“ analizuojamas Jėzaus išdavystės slėpinys ir pamokantis Atpirkėjo pokalbis su apaštalu Petru.

Ketvirtajame skyriuje „Kristaus – Aukščiausiojo Kunigo – malda“ kančios išvakarėse pasakytą Kristaus kalbą popiežius Benediktas XVI aiškina judėjiškos Permaldavimo (Yom kippur) šventės kontekste. Penktajame skyriuje „Paskutinė vakarienė“, be kita ko, nemažai dėmesio skiriama šio įvykio datai, skirtingai nurodomai vadinamosiose sinoptinėse evangelijose ir Šv. Jono evangelijoje. Be abejonės, Eucharistijos įsteigimo teologija yra šio skyriaus svarbiausia tema ir paties veikalo kulminacija. Šeštajame knygos skyriuje, pavadintame „Getsemanė“, pasakojama apie Jėzaus meditavimą Alyvų kalne, aptariama Išganytojo klusnumo Tėvo valiai esmė. Septintajame skyriuje „Jėzaus teismas“, be kita ko, patvirtinamas Vatikano II Susirinkimo mokymas apie žydų tautai priskirtos kolektyvinės kaltės dėl Atpirkėjo nuteisimo mirčiai nepagrįstumą. Aštuntasis skyrius, pavadintas „Jėzaus nukryžiavimas ir palaidojimas“, kartu su įvykių atpasakojimu užbaigiamas Atpirkėjo mirties, kaip „sutaikinimo (permaldavimo) ir išganymo“ akto, aptarimas.

Prisikėlimo patvirtinimas ir liudijimas

Išskirtinio dėmesio vertas knygos devintasis skyrius „Jėzaus prisikėlimas iš mirusiųjų“, kuriame Šventasis Tėvas pripažįsta, kad tai rimčiausias iššūkis šiuolaikinio žmogaus mąstymui. Popiežius Benediktas XVI atvirai rašo, kad „krikščionių tikėjimas turi prasmę arba praranda savo vertę priklausomai nuo liudijimo tiesos, pagal kurią Kristus prisikėlė iš numirusiųjų“. Jeigu istorinio prisikėlimo nebuvo, tai tikėjimas yra „miręs reikalas“ ir pats Jėzus „nenusisekęs religinis lyderis“, nors jo žmogiškas mokymas ir būtų vertingas apmąstymui. Tada jis prarastų dieviškąjį dėmesį, ir mūsų pačių to mokymo vertinimas būtų aukščiausia ir galutinė instancija. „Tik jeigu Jėzus prisikėlė, tada iš tikrųjų kažkas naujo atsitiko, kas keičia pasaulį ir žmonijos situaciją, – pažymi knygoje Šventasis Tėvas. – Tada Jis tampa kriterijumi, kuriuo galime remtis. Tada iš tikrųjų Dievas apreiškė save“.

Priminęs absurdiškas spekuliacijas, kad neva Kristaus prisikėlimo skelbimas gali būti suderinamas su požiūriu, kad jo kūnas liko kape, popiežius Benediktas XVI knygoje paaiškina, jog ir tuščias kapas dar nėra Prisikėlimo patvirtinimas be šio antgamtinio įvykio tikro paliudijimo. Knygos „Jėzus iš Nazareto“ pristatyme kardinolas M. Uele pastebėjo, kad istorinė Prisikėlimo svarba yra išreikšta ir tuo liudijimu, kurį pirmosios tikinčiųjų bendruomenės teikė sekmadienio šventimo tradicijai, kuri tapo jų identiteto ir priklausymo Viešpačiui ženklu. Kardinolas priminė Šventojo Tėvo prisipažinimą: „Man Viešpaties dienos celebravimas, kas buvo išskirtinai svarbu krikščionių bendruomenei nuo pat pradžios, yra vienas iš stipriausių patvirtinimų, jog kažkas nepaprasto įvyko tą dieną: tuščio kapo atradimas ir susitikimas su prisikėlusiu Viešpačiu“.

Popiežius Benediktas XVI taip pat paaiškina, kad Jėzaus prisikėlimas neprieštarauja mokslo daviniams, bet eina toliau, atskleisdamas naują antgamtės realybę.

Knygos „Jėzus iš Nazareto“ antroji dalis užbaigiama epilogu, pavadintu pagal Tikėjimo išpažinimo žodžius: „Įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje. Jis vėl garbingai ateis.“ Šventasis Tėvas šiame skyriuje trumpai aptaria Bažnyčios ir kiekvieno tikinčiojo pašaukimo supratimą, asmenišką ir bendruomenišką pasiuntinybę. Tuo būdu savo knygoje apaštalo šv. Petro įpėdinis popiežius Benediktas XVI aiškiai suvokia ir savo „specifinę tarnystę sustiprinti savo brolius ir seseris tikėjime“, – baigdamas veikalo pristatymą pabrėžė kardinolas M. Uele. Pasak jo, „baigdami skaityti knygą jūs norite tęsti dialogą ne tik su jos autoriumi, bet ir su Tuo, apie kurį joje kalbama“, – toks yra jaudinantis susitikimas su Jėzumi visame jo žmogiškume ir dieviškume, kurį veikale atskleidžia didysis teologas Jozefas Ratcingeris.

Kaip interviu Vatikano laikraščiui „L’Osservatore Romano“ sakė knygos leidimo teises turinčios Vatikano leidyklos „Liberia Editrice“ direktorius salezietis kunigas Džuzepė Kosta, jau susitarta dėl veikalo platinimo su 22 pasaulio leidyklomis. Be minėtų pagrindinių kalbų, susitarta ir dėl vertimų į dar keturiolika kalbų (taip pat ir į lietuvių kalbą) šį darbą koordinuojant Šventojo Sosto valstybės sekretoriui, kad būtų išvengta anksčiau pasitaikiusių nesklandumų. Tėvas Dž. Kosta paaiškino, kad dalį pelno už parduotas knygas pasiliks leidėjai, kita dalis atiteks Šventajam Tėvui. Pastarosios dalies pusė bus skirta naujajam Jozefo Ratcingerio fondui Vatikane (teologiniams tyrimams), o kita pusė bus nukreipta labdaros projektams, kurių finansavimą koordinuos pats popiežius Benediktas XVI.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija