2011 m. kovo 25 d.
Nr. 23
(1903)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Pilietinės valios klodai

Giedrius Grabauskas -Karoblis

Lietuvoje daug kalbama apie gerai matomas problemas – didelius mokesčius, didėjantį  skurdą, klestinčią korupciją ir sąžiningų pareigūnų pastangas kovoti su šiuo reiškiniu. Tačiau reikia pažvelgti ir į daugelio problemų šaknis.

Lietuvoje stinga ne tik politinės bet ir elementarios pilietinės valios. Tai, kad politikai ima pinigus iš oligarchų, jau nieko nestebina. Štai kad ir Seimo valdančiosios daugumos įtakingo veikėjo M.A. pavyzdys – jis daug kalba apie demokratiją ir teisinę valstybę, bet pats ėmė didžiules pinigų sumas iš R. Stonio ir kitų oligarchų. Korumpuoti politikai negalėtų taip atvirai ir ciniškai veikti, jei Lietuvoje nestigtų pilietinės valios, o visuomenininkai, mokslininkai bei kultūros ir meno veikėjai drąsiai pasisakytų prieš tarpstančią korupciją ir nepotizmu paremtą „švogerių politiką“. Apmaudu, kad pilietinės valios apraiškų mūsų krašte mažoka, tačiau pradėti kaltinti tautą dėl visų Lietuvos bėdų, kaip daro bielinio tipo politologai ir didelę įtaką turintys laisvosios rinkos ekspertai, nereikėtų. Juk kriminalizuotas elitas kaip tik ir siekia, kad pilietinės valios pasireiškimai būtų tramdomi, o daugelis piliečių ne tik negintų savo teisių, bet ir būtų maži, nereikšmingi „sraigteliai“. Būtent korumpuoti politikai, pareigūnai ir oligarchai – kirkilai, čaplikai, stepučinskai, stoniai ir kiti politiniai vertelgos – pažemino, nuskurdino Lietuvą. Ir, svarbiausia, jie daugelį metų siekė ir tebesiekia, kad visuomenė būtų nupilietinta, kad mūsų krašte dominuotų tik fasadinis pilietiškumas, apsiribojantis gražiomis kalbomis per įvairias šventes, paradais ir kitokia paviršine veikla. Apie tikrąjį ir fasadinį pilietiškumą dar 2009 metais rašė Kovo 11-osios akto signataras A. Patackas: „Tėvynė, Tėvynės meilė, patriotizmas... Stengiuosi būti Lietuvos patriotas ir todėl nemėgstu paradų. Tai yra jais nepasitikiu. Taip, paradas yra gražu – kietas būgnų ritmas, vario dūdų spindesys, kostiumuoti valdžios atstovai, garbės kuopos šūviai, gilzių barškėjimas į grindinį, kur jas akimirksniu surenka berniūkščiai. Tačiau nepalieka įkyri mintis – kas būtų su jais, kas būtų su mumis visais, jei šūviai būtų tikri, parako kvapas – tikras, gniaužiantis paširdžius baimės replėmis, o mūšio inscenizacijos metu palieti raudoni dažai būtų tikras kraujas, kaip tada – 1991 metais?“

Paskutinės aktualijos Lietuvoje labai prieštaringos. Kovo 22 dieną terorizmu kaltinamos ir slaptuose teismo posėdžiuose teisiamos Eglės Kusaitės bute buvo atliktos kratos. Ryte į jos butą įsiveržė keli pareigūnai, išvertė namus, paėmė E. Kusaitės mobilųjį telefoną. Teigiama, kad neva iš šio telefono prieš mėnesį buvo parašyta grasinanti žinutė prokurorui J. Lauciui. Vykdomas tyrimas ir vėl grūmojama, kad E. Kusaitei dėl grasinimų valstybės pareigūnui gresia iki 5 metų kalėjimo. Visa ši istorija labai abejotina, nes net jei kai kurie asmenys rašo grasinančias žinutes pareigūnams, tai daro iš svetimų arba iš „vienkartinių“ telefono aparatų, kuriuos po to sunaikina ir išmeta. Kyla klausimas – kodėl netiriama J. Lauciaus veikla? Juk jis artimai bendradarbiaudamas su Rusijos FSB pareigūnais pažemino valstybės pareigūno vardą.

O tikrai nusikaltusių asmenų atžvilgiu taikomos itin švelnios bausmės – štai prieš keletą dienų teismas tik 1,5 metų laisvės atėmimo bausme nubaudė buvusį Generalinės prokuratūros pareigūną E. Vaitiekūną už tai, kad jis praėjusiais metais iš nusikaltimu įtariamo asmens paėmė 30 tūkstančių litų kyšį. Bet ši reali 1,5 metų įkalinimo bausmė – irgi savotiškas pasiekimas, nes kaltinimui atstovavęs prokuroras prašė švelnesnės – 1,5 metų lygtinės laisvės atėmimo bausmės. Tad teisėjas padarė savotišką žygdarbį, nuteisdamas praeityje įtakingą prokurorą. Pažeista nerašyta taisyklė – kad įtakingi teisėjai, prokurorai ir politikai išvis neteisiami arba nuteisiami tik lygtinėmis bausmėmis.

Kovo 22 dieną STT pareigūnai Panevėžyje atliko kratas „Aukštaitijos vandenų“ įmonėje ir  areštavo šios įmonės generalinį direktorių R. Liepą bei darbuotoją R. Gečiauską. Vykdomas tyrimas dėl „Aukštaitijos vandenų“ lėšų grobstymo stambiu mastu. Beje, įmonėje dirba bent keli įtakingi politikai, vienas jų – tai Darbo partijos Panevėžio skyriaus vadovas P. Narkevičius. Tokio pobūdžio įmonėse nuolat kyla korupcijos skandalai – štai teisėsaugos pareigūnai jau kelerius metu tiria bendrovę „Vilniaus vandenys“ apraizgiusį korupcijos voratinklį.

Lietuvoje aktyviai vykdomos nupilietinimo politikos problemos sprendimo raktas būtų  kriminalizuoto elito nušalinimas iš vadovaujančių postų. Kai kurie visuomenės veikėjai ir intelektualai dėl savo naivumo ar praktinių aplinkybių teigia, kad reikia bendradarbiauti su kriminalizuotu elitu – neva vis vien galia susitelkusi jų rankose. Tačiau tai tik saviapgaulė. Kriminalizuotas elitas yra uždara kasta, siekianti savanaudiškų tikslų. Iš kitų šalių istorijų regime, kad daugelis kovotojų su korumpuotais režimais nebendradarbiavo. Carinėje Rusijoje aktyviai veikę eserai, menševikai ir kitos opozicinės jėgos kovojo su cariniu režimu ir net nesitikėjo, kad savo tikslo gali pasiekti bendradarbiaudami su caro aplinkos žmonėmis ar kitais įtakingais carinio režimo atstovais. Ir Urugvajaus pavyzdys panašus – čia XX amžiaus antroje pusėje ilgai veikusi pogrindinė „Tupamaros“ organizacija atkakliai kovojo su šalį valdžiusiu oligarchiniu režimu. Galų gale Urugvajuje įsigalėjusi oligarchija buvo pažabota ir šalyje atkurta demokratinė santvarka. Šiuo metu Urugvajus yra pažangi valstybė, kurioje neaukštas korupcijos lygis, čia nedaug skurstančiųjų, gerbiamos žmonių pilietinės teisės.

Konfliktų pasitaiko daugelyje pasaulio valstybių, skiriasi tik konfliktų mastai. 2009 metais miręs žymus vokiečių kilmės filosofas, politologas ir sociologas Ralfas Darendorfas, daugelį metų tyrinėjęs konfliktų priežastis, teigė: „Socialinis konfliktas yra užprogramuotas – vieni visuomenės nariai turi valdžią arba daro įtaką valdžiai, o kiti tokių privilegijų neturi. Bet ypač aštrūs konfliktai kyla tada, kai privilegijuotieji pradeda savo galiomis piktnaudžiauti: jie daro įtaką sprendimų priėmimui, neatsižvelgdami į daugelio visuomenės narių interesus, pažeidinėja pilietines teises ir lobsta daugumos visuomenės narių sąskaita“. R. Darendorfas skeptiškai žvelgė ir į kovą su terorizmu. Pasak jo, prisidengus kova su terorizmu vykdoma daugybė piktnaudžiavimų – pasisavinamos didžiulės lėšos, pažeidinėjamos pilietinės teisės, nepagrįstai bauginami žmonės.

Piktnaudžiavimų yra ir Vakarų kraštuose, ką jau ir kalbėti apie tokiomis oligarchijomis  pasižymiančias Rytų šalis – Rusija, Ukraina, Bulgarija, Lietuva. Tokie procesai artimai siejasi su vertybių sfera. Tikrai socialinei ir pilietinei pusiausvyrai labai kenkia antikristinių vertybių įsigalėjimas. Žymus filosofas Antanas Maceina rašė: „Antikristinė veikla kuria antikristinę karalystę. Tai antikristo bruožų ir jo darbų įsikūnijimas realiame gyvenime, kai žmonių gyvenimuose ir istorijos raidoje matome antikristinių vertybių – melo, smurto ir klastos įsigalėjimą“. O popiežius Jonas Paulius II teigė: „Pagrindinė dvasinės ekologijos struktūra yra šeima. Tai tradicinė šeima, besiremianti krikščioniškomis vertybėmis. Šeima – tai gyvenimo ir kultūros centrinė ašis. Tikros šeimos vertybės yra susiję su krikščionybės praktikavimu ir humanistiniu požiūriu į tarpusavio santykius. Šeimos vertybės – tai priešingybė mirties kultūrai, kuri pasisako už gyvybės naikinimą, pasitelkiant abortus ir eutanaziją“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija