Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Europos vyskupų
konferencijų tarybai – 40

Mindaugas BUIKA

CCEE pirmininkas Estergomo ir Budapešto arkivyskupas kardinolas Peteris Erdas

Ganytojų kolegialumo raiška

Pagrindinės tarptautinės Katalikų Bažnyčios Europoje struktūros – Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) – įkūrimo 40-mečio proga jos vadovai pasiuntė laišką kontinento ganytojams, kuriame apžvelgė šios institucijos istorijos bruožus ir dabartinės veiklos aktualijas. CCEE pirmininko Estergomo ir Budapešto arkivyskupo kardinolo Peterio Erdo, vicepirmininko Zagrebo (Kroatija) arkivyskupo kardinolo Josipo Bozaničiaus ir vicepirmininko Bordo (Prancūzija) arkivyskupo kardinolo Pjero Rikaro pasirašytame dokumente primenama, kad CCEE statutas buvo priimtas Romoje 1971 metų kovo 23–24 dienomis vykusiame vyskupų susitikime, kuriame tuomet buvo atstovaujama Europos septyniolikai nacionalinių episkopatų. Statuto nuostatas „ad experimentum“ tuoj pat patvirtino Šventojo Sosto Vyskupų kongregacija. (1995 metais buvo patvirtintas naujas dabar galiojantis CCFF statutas.)

Minėsime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines

Balandžio 10 dieną minėsime Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines (1875 09 22–1911 04 10). Net ir praėjus šimtmečiui, M. K. Čiurlionio fenomenas nepaliauja stebinti, šio menininko portretas tebėra mįslingas dviem tarpusavyje konkuruojančiais jo talento profiliais. Tai kompozitorius, lietuvių muzikos klasikas, kurio sukomponuotas garsų pasaulis iki šiol skleidžia kultūrinį XX a. pradžios aromatą – ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Vokietijos ar Rusijos. Kita jo sielos pusė – dailininko genijus, mistiškais simboliais išsiliejęs drobėse...

M. K. Čiurlionio paveikslai žėri genijaus didybe

M. K. Čiurlionis (1875-1911). Auka

Yra daiktai, kuriuos mato visi žmonės, ir yra dalykai, kuriuos regintieji vadinami genijais. Didysis lietuvių dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis keistai blizgančiomis genijaus akimis regėjo gyvenimo gelmes ir viršukalnes, pasaulio pradžią ir jo pabaigą, ramybės ir tylumos paslaptį. Savo regėjimus jis paliko mums trijuose šimtuose paveikslų. Sustokime prie jų ir pamąstykime. Jo paveikslai pilni muzikos ir poezijos. Saulės ir tragizmo. Spalvų ir filosofijos. Poetinis-filosofinis turinys tapybine-muzikine forma. Jo paveikslai turi keturis matavimus: ilgį, plotį, gelmę ir dinamiką. Jis piešė būties kategorijas, kurios prieinamos tik abstrakčiam mąstymui. Gamta – kosmos – gėris ir blogis. Jausmo logika, ne proto jo paveiksluose. Pagrindinė M. K. Čiurlionio kūrybos tema yra gėrio ir blogio kova ir galutinė gėrio pergalė. Įvairiais pavidalais ši tema kartojasi jo paveiksluose. Saulė jam yra didžioji šviesos ir gyvybės versmė, tamsos ir šalčio nugalėtoja, gėrio simbolis.

Neįminta posto „Medininkai 2“ ir pasalos paslaptis

Gintaras Visockas

Buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą-Nikuliną ginantys advokatai Medininkų žudynių bylą tiriantiems teisėjams pateikė per tris šimtus konkrečių prašymų. Daug?

Neskubėkime smerkti advokatų, esą jie sąmoningai vilkina teismo procesą. Advokatų Arūno Marcinkevičiaus ir Ingridos Botyrienės prašymuose – daug racionalaus grūdo. Beje, tie prašymai – tarsi akivaizdus priekaištas Medininkų bylą neva kruopščiai ištyrusiems prokurorams.