|
Pasiaukojimas ir drąsa negali būti užmiršti
Pilietinių nevyriausybinių organizacijų deklaracija
Šiais metais Lietuva paminės 1941 m. birželio sukilimo 70-ąsias metines. To meto piliečių pasiaukojimas ir drąsa negali būti užmiršti.
Lenkiame galvas prieš sukilimo organizatorius, siekusius pasipriešinti pasaulį terorizavusiems totalitarizmo režimams, dėkojame tautos dukroms ir sūnums, nepagailėjusiems gyvybių už tėvynės laisvę ir pamintos jos garbės sugrąžinimą.
Deja, metams prasidėjus iš oficialių valdžios institucijų beveik neišgirdome, kaip žadama paminėti vieną garbingiausių ir tragiškiausių naujausios mūsų Tautos istorijos puslapių. Kaip ir nematome reikšmingesnių istorikų studijų apie ano valstybingumo praradimo eigą, apie kai kurių to meto visuomenės grupių vidinės demoralizacijos priežastis ir apie žmones, organizavusius tautos išsaugojimo veiksmus sunkiomis dviejų okupacijų ir pasaulinio karo sąlygomis.
Pasakytume dar daugiau: dalies istorikų, kai kurių Lietuvos istorijos instituto vadovų išsakomos mintys apie asmenis, rengusius dirvą Vasario 16-osios sėjai, labai primena kvietimą žengti į visišką akligatvį tokiame yra atsidūrusios teisėtvarkos institucijos teisės srityje.
Todėl apmastę, ką jubiliejiniais metais galėtų nuveikti pati
visuomenė, ir tikėdamiesi, kad didelius darbus žmonių iniciatyvos
pagrindais gali nudirbti ne tik mūsų organizacijų nariai, bet ir
visi Lietuvos piliečiai, skelbiame šiuos metus 1941 m. Birželio
sukilimo įvykių tyrimo ir jų įamžinimo metais.
Tam laikotarpiui skiriama savo veiksmų programa norime paskatinti žmones burtis bendriems darbams, kad visuose Lietuvos pakraščiuose atsirastų iniciatyvos. Tarp jų ir aiškintis mums svarbius netolimos praeities įvykius.
Mūsų parengti darbų siūlymai skiriami demokratinei, savivaldos pagrindais besitvarkančiai visuomenei. Tačiau tikime, kad paramos sulauksime ir iš sąžiningų profesionalių istorikų, kultūros veikėjų, valstybės institucijų. Manome, kad šiandien kaip niekad svarbu išnagrinėti priežastis, atvedusias į ano ikiokupacinio periodo politinio elito veiklos, o vėliau ir valstybingumo, paralyžių ketvirtajame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje. Svarbu sąžiningai išsiaiškinti, kodėl su abiem svetimomis jėgomis, pasikėsinusiomis į Lietuvos valstybingumą, kolaboravo gana žymi visuomenės dalis, sukėlusi daug skausmo bendrapiliečiams. Turime mintyse ne tik lietuvių kančias, bet ir nacių organizuotą žydų bei romų tautybių Lietuvos piliečių naikinimą, kai vis dar nepasakoma, kiek ir kokių lietuvių ar kitų tautybių žmonių tam talkino ir kodėl tai darė kad nebūtų iškraipoma tiesa apie to laiko įvykius ir kad istorijos mokslas netarnautų prieš valstybę nukreiptoms politinėms spekuliacijoms.
Pilietinių nevyriausybinių organizacijų siūlymai
pažymint jubiliejinius 70-uosius 1941 m. birželio sukilimo metus
Sukilimo 70-osios metinės sudaro galimybę lietuviams, nesvarbu kuriame pasaulio pakraštyje jie gyvena, organizuotis į vieningą bendruomenę. Tik savo bendra veikla ir darbais tapsime verti tų, kurie paaukojo visa, kas brangiausia, dėl mūsų Tėvynės laisvės ir mūsų ateities.
Šia programa pajėgiame atspindėti tik dalies Lietuvos visuomenės mintis. Ji jokiu būdu nevaržo tautiečių įvairiuose pasaulio ir šalies regionuose savaip, pagal atskiras programas pažymėti svarbiuosius įvykius, kuriems dėmesį skirsime visus metus. Kviečiame mūsų valstybės struktūras Prezidentę, Lietuvos Seimą ir Vyriausybę sutelkti visas intelektualines pajėgas sudėtingiausiam naujausios mūsų istorijos tarpsniui deramai ištirti, pristatyti jį mūsų Tautai ir pasaulio visuomenei, o visas lietuvių krikščioniškąsias bažnytines konfesijas palaiminti tam skirtus žmonių darbus.
Siūlymuose numatome:
1. Darbus, kuriuos atlikti galima organizuotos visuomenės
jėgomis (talkomis) sudarius pilietinių nevyriausybinių bei jaunimo
organizacijų regionines darbo grupes:
Bendravalstybinį paminklinių (atminimo) lentų su specialia sukilimo piktograma sukūrimą.
Reikšmingiausių 1941 m. birželio sukilimo vietų pagrindiniuose centruose Kaune ir Vilniuje (LAF štabų, kautynių su sovietais) nustatymą, kreipimąsi į savivaldybes dėl šių vietų paženklinimo paminklinėmis lentomis.
Kautynių su okupacinėmis pajėgomis regionuose (Varėnoje, Alytuje, Zarasuose ir kt.) nustatymą ir pažymėjimą.
Žuvusių sukilėlių ir partizanų kapaviečių tvarkymą kaip nuolatinį visuomenės veikimą. Sukilėlių atminimui memorialinių parkų ir medžių gojelių ateinantį pavasarį ir rudenį sodinimą.
2. Konferencijų (mokslinių ir paminėjimų mūšių vietose,
mokyklose) organizavimą.
Sukilimui ir istorijoje nuslėptajam laikotarpiui skirtų mokslinių konferencijų planavimas ir organizavimas turėtų tapti Vyriausybės ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbu. Kaip visuomeniniai dariniai esame pasiryžę prie to prisidėti rinkdami žinias apie dar gyvus įvykių liudininkus, fiksuodami pasakojimus vietose, organizuodami paminėjimus mokyklose, darbus derindami su savivaldybių švietimo skyriais. Ypač daug šioje srityje, be mokytojų, gali nuveikti etnografai, kraštotyrininkai, kunigai, šaulių ir savanorių organizacijų nariai.
Virtualus įvykių tinklapis turėtų apimti: tarptautinę situaciją, sudariusią sąlygas Molotovo-Ribentropo paktui atsirasti; Negatyvų kolaborantų vaidmenį parengiant pirmąją Baltijos šalių sovietinę okupaciją; LAF-o organizavimąsi sovietų okupuotoje Lietuvoje; Sukilimą ir Laikinosios Vyriausybės sudarymą; Sukilimo ypatingą svarbą pilietinei savigarbai atsigauti; Valstybingumo kėlimo klausimus nacių okupacijos sąlygomis: ko siekė vokiškieji okupantai; Sukilėlių ir Laikinosios vyriausybės narių likimus; Sukilėlius ir antinacinio bei antisovietinio pasipriešinimo organizacijas po antrosios sovietinės okupacijos; Sovietinių okupantų planus civilių gyventojų atžvilgiu karo atveju; Okupantų įvykdytų žudynių Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse palyginimą; 19381940 metų laikotarpio istorijos nušvietimą po 1990 m. kovo 11-osios.
3. Pažintinės metodinės medžiagos kūrimą.
Ieškoti finansavimo dokumentiniams filmams apie to meto žmones, tarp jų ir apie Birželio sukilimo dalyvius. Surinkti ir išleisti sukilimo ir Laikinosios Vyriausybės narių nuotraukų rinkinius.
4. Birželio sukilimo epizodų inscenizavimą.
Pasiūlyti Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų karo istorijos klubams surengti sukilimo įvykių Kaune, Varėnoje, Vilniuje ir kitur inscenizaciją.
5. Visą medžiagą, kurią pavyktų surinkti per jubiliejinius
Birželio sukilimo metus, pasiūlyti žiniasklaidai.
Sieksime, kad šiais metais radijo klausytojus ir televizijos žiūrovus ne kartą pasiektų sukilimo vadovo L. Prapuolenio kreipimosi į valstybės gyventojus žodžiai.
6. Lietuvos Laikinosios Vyriausybės vadovo Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio
palaikų perkėlimą.
Giminėms suderinus leidimus perkelti šio įžymaus lietuvių kultūros ir visuomenės veikėjo palaikus iš JAV į Kauną, palaikų perlaidojimo ceremonijai sieksime valstybinių laidotuvių statuso.
Pilietinių nevyriausybinių ir ypač jaunimo organizacijų nariai kuo galėdami prisidėsime, kad žinia apie šio žmogaus gyvenimą ir veiklą, apie jo bendražygius pasiektų visus mūsų organizacijų narius, visas šalies vietoves, o asmens atminimas būtų deramai įamžintas.
Deklaracijos signatarai
Lietuvos 1941 m. birželio 2228 dienos sukilėlių sąjungos tarybos
pirmininkas Alfonsas Žaldokas,
LR Krašto apsaugos bičiulių klubo valdybos pirmininkas ats. majoras
Antanas Burokas,
Nepriklausomybės gynėjų sąjungos valdybos pirmininkas ats. pulkininkas
Jonas Gečas,
Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio
genocido, artimųjų sąjungos pirmininkas Vytautas Zabielskas,
Lietuvos atsargos karininkų sąjungos pirmininkas dim. plk. lt. Algirdas
Jurkevičius,
Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos pirmininko pavaduotojas
ats. eilinis Simonas Grigonis,
Lietuvos kariuomenės rezervo karių organizacijos prezidentas ats.
plk.lt. Vytautas Čepukas,
Atsargos karininkų sąjunga ats. plk. Romas Žibas,
Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas,
Lietuvos laisvės kovų Miško brolių draugija Albinas Kentra,
Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis,
Lietuvos moterų lygos pirmininkė Ona Voverienė,
Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio pirmininkas Jonas Čeponis,
Dingusių žmonių šeimų paramos centro
pirmininkė Ona Gustienė,
Vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio valdybos
pirmininkas Juozas Šaulys,
Lietuvių fronto bičiulių sąjūdžio
pirmininkas Kęstutis Milkeraitis,
Lietuvių tautinio centro pirmininkas Ričardas Čekutis,
Lietuvos Vytautų klubo pirmininkas Vytautas Paulaitis
© 2011 XXI amžius
|