Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Paminėtas „Ateities“ žurnalo šimtmetis

Dr. Aldona Kačerauskienė

Šnekučiuojasi ateitininkų dvasios vadas vyskupas Gintaras Grušas ir kun. Nerijus Šmerauskas Stasio POVILAIČIO nuotraukos

Minėjime kalba (iš kairės): „Ateities“ redaktorė Reda Sopranaitė, bendradarbė iš JAV Ramunė Kubiliūtė ir klierikas Gabrielius Sadkauskas

XX a. pradžioje negausi lietuvių studentija, mokslo siekusi lengviau prieinamuose Rusijos universitetuose, pagal pasaulėžiūrą, pasak prof. Prano Dovydaičio (1886–1942), vieno iš ateitininkijos organizacijų ir ideologų, buvo pasidalijusi į du frontus: su Kristumi ir be Kristaus, tai yra prieš Kristų, trumpiau sakant, Kristaus ir antikristo frontas. Pasak kito ateitininkijos ideologo ir vadovo Stasio Šalkauskio (1886–1941), tie, kurie ėjo su Kristumi, vedė šviesuomenę į pilnutinį krikščioniško gyvenimo turinį.

Kiekvienam sąjūdžiui reikia spaudos. 1911 m. vasario mėnesį pasirodė pirmasis žurnalo „Ateitis“ numeris, išleistas kaip Adomo Jakšto-Dambrausko redaguojamos „Draugijos“ priedas (priedams  nereikėjo valdžios leidimo). Viršelį nupiešė studentas medikas Eliziejus Draugelis. Nuo 1913 m. „Ateitis“ išeina jau kaip savarankiškas žurnalas.

Pirmasis „Ateities“ numeris svarbus tuo, kad jame buvo išspausdinti P. Dovydaičio, tuometinio studento teisininko, parengti „Trys pamatiniai klausimai“. Tai organizacijos ideologiniai matmenys, nepasenę iki šiol. Kuo mes save laikome ir kodėl: esame teistai, krikščionys, katalikai, išpažįstame Dievą, Kristų, Bažnyčią. Ką mes aplink save matome: matome žmogaus tragediją be Dievo, bedvasės kultūros grėsmę, matome mokslo, palenkto ateizmui, svaičiojimus. Kokios mūsų priedermės, siekiai ir keliai? Šie klausimai pagrįsti įsitikinimu, kad žmonijos tobulybė ir atbaiga priklauso Kristui. Kristui priklauso ateitis ir tik jis gali atnaujinti mūsų gadynės pasaulį.

Nuo žurnalo „Ateitis“ pavadinimo organizacija pasivadino ateitininkais, siekusiais ir tebesiekiančiais atnaujinti Kristuje save ir gyvenimą, dorovę ir mokslą  (V. Rastenis).

Su vienerių metų pertrauka per Pirmąjį pasaulinį karą „Ateitis“ ėjo iki pat 1940 metų vasaros, kai bolševikai panaikino visas patriotines organizacijas ir jų leidinius. „Ateitį“ bandyta atgaivinti 1944 metais, bet nesėkmingai. Pirmieji „Ateities“ redaktoriai buvo Pr. Dovydaitis, E. Draugelis, Vytautas Endziulaitis, vėliau – Stasys Dabušis, Jonas Grinius, Antanas Maceina, Kazys Bauba ir kt;  paskutinai redaktoriai – mums gerai žinomi poetai: Kazys Bradūnas, Bronius Krivickas, Eugenijus Matuzevičius, nors oficialiuoju redaktoriumi pasirašydavo Pr. Dovydaitis. „Ateitis“ spausdino tautosakos gabalus, jaunųjų kūrybą (pirmasis Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštis išspausdintas „Ateityje“), rašė apie moksleivių katalikišką auklėjimą, šalpos organizacijas ir kt.

„Ateitis“ atnaujinta tremtyje 1946 metais Vokietijoje. Nuo 1950 metų žurnalas pradėtas leisti JAV, keletą metų leistas Kanadoje. Tuometinė „Ateitis“ atsiliepdavo į Lietuvos ir pasaulio įvykius, spausdino literatūros, tautosakos kūrinius, vaidinimų recenzijas ir kt. Svarbiausi „Ateities“ redaktoriai išeivijoje buvo Vytautas Vardys, Paulius Jurkus, Kazys Ambrozaitis, kun. Kęstutis Trimakas, Stasė Petersonienė, Danutė Bindokienė ir kt. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, žurnalo leidyba persikėlė į Lietuvą. Nuo 2006 metų „Ateitį“ redaguoja Reda Sopranaitė.

„Ateities“ šimtmečio minėjimas prasidėjo kovo 10 dieną parodos atidarymu Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Sugiedojus Ateitininkų himną, parodą pristatė jos rengėja senosios periodikos sektoriaus vadovė Aida Grybienė. Paroda sudaryta iš bibliotekoje saugomų knygų, rankraščių, fotografijų. Pirmiesiesms redaktoriams – Pr. Dovydaičui, Jakštui Dambrauskui, E. Draugeliui – skirti atskiri stendai. Fotografijose daug „Ateities“ bendradarbių.

Į parodos atidarymą atvyko ir žodį tarė kun. Vaclovas Aliulis MIC, prof. Viktorija Daujotytė ir doc. Dalia Čiočytė. „Ateities“ redaktorė R. Sopranaitė pažadėjo toliau auginti jauniems žmonėms idealizmo sparnus.

Minėjimas tęsėsi Vilniaus rotušėje. Renginį malda pradėjo Ateitininkų dvasios vadas vyskupas Gintaras Grušas. Jis palinkėjo ieškoti tiesos krikščioniškoje perspektyvoje.

Žurnalistas Vidmantas Valiušaitis apžvelgė istorinę, visuomeninę, kultūrinę „Ateities“ reikšmę, ilgiau sustodamas ties ateitininko dr. Prano Dielininkaičio asmenybe ir darbais.

Žurnalo bendradarbė iš JAV Ramunė Kubiliūtė papasakojo, po kokius kraštus „Ateitis“ keliavo išeivijoje. Klierikas Gabrielius Sadkauskas, skaitydamas pranešimą „Jaunimas ir spauda“, apgailestavo, kad dabar jauni žmonės mažai skaito, kad katalikiška spauda mažai populiari. Bernardinai.lt  vyr. redaktorius Andrius Navickas ragino prenumeruoti ir skaityti „Ateitį“ – dvasinės rezistencijos žurnalą. „Apžvalgos“ redaktorius Kęstutis Rimkevičius redaktorei R. Sopranaitei perdavė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio padėką; taip pat buvo perduotos padėkos nuo apaštalinio nuncijaus Luigi Bonazzi, Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, Ateitininkų federacijos pirmininkės Rozvitos Vareikeinės. Buvo dėkojama JAV gyvenantiems Ateities bendradarbiams: kun K. Trimakui, Stasei Petersonienei, Jonui Polikaičiui, Kaziui Ambrozevičiui ir kt.

„Ateities“ redaktorė R. Sopranaitė padėkojo žurnalo prenumeratoriams, rėmėjams, skaitytojams ir tiems, kurie prisimena „Ateitį“ savo maldose.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ globotiniai Arūnas Šukys (klarnetas) ir Ignas Maknickas (fortepijonas) atliko Bacho, Šopeno, Mendelsono ir kitų kompozitorių kūrinius.

© 2011 „XXI amžius“