2011 m. balandžio 13 d.
Nr. 28
(1908)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

JAV vyskupai apie profsąjungų vaidmenį

Mindaugas BUIKA

Bažnyčios mokymas dabartyje

Tarptautinėje plotmėje nemažo dėmesio susilaukė kai kurių Jungtinių Amerikos Valstijų katalikų vyskupų pareiškimai dėl profsąjungų vaidmens sprendžiant darbo problemas. Ganytojai sureagavo į JAV Vidurio Vakarų pramoninėse valstijose, ypač Viskonsine, vasario mėnesį kilusius protestus, kai vietos valdžia, siekdama sumažinti biudžeto deficitą, apribojo socialines išmokas ir profsąjungų teisę į kolektyvinį atstovavimą derybose dėl atlyginimų. Vyskupai, patvirtindami Bažnyčios solidarumą su darbo žmonėmis, kartu pripažino situaciją esant  problemišką – vis dėlto biudžetai (valstijų ar federaliniai) yra formuojami iš visų mokesčių mokėtojų indėlių – ir paragino ieškoti abipusio sutarimo vadovaujantis bendrojo gėrio principu.

Pirmasis tokį pareiškimą paskelbęs Viskonsino didžiausios Milvokio diecezijos arkivyskupas Džeromas Listekis pripažino, kad „Bažnyčia gerai suvokia, kad sudėtinga ekonominė situacija reikalauja sunkių pasirinkimų ir finansinio atsakingumo“, tačiau moralinė pareiga gerbti teisėtas dirbančiųjų teises turi išlikti. Ganytojas priminė, kad ir 2009 metais paskelbtoje socialinėje enciklikoje „Caritan in Veritate“ popiežius Benediktas XVI nurodė į iškylančias kontroversijas, kai vyriausybės dėl biudžetinių reikalų „dažnai apriboja profsąjungų laisvę ar derybų (dėl atlyginimų) galimybes“. Tačiau Bažnyčios socialinis mokymas nuo pat pirmosios prieš 120 metų (1891 m.) paskelbtos tuometinio popiežiaus Leono XIII enciklikos „Rerum Novarum“ gina dirbančiųjų teises turėti savo asociacijas, kurios atstovautų jų interesams sprendžiant darbo konfliktus. Popiežius Benediktas  XVI pabrėžė, kad „šias teises dabar reikia gerbti netgi labiau nei praeityje“, tartum ieškant toliaregiškų bendradarbiavimo formų tiek vietiniame, tiek ir tarptautiniame lygmenyje.

Arkivyskupas Dž. Listekis pastebėjo, kad tokia nuostata nereiškia, jog kiekvienas profsąjungų reikalavimas yra tikrai geras ir turi būti be jokių svarstymų priimtas. Diskusijos yra reikalingos ir „kiekviena profsąjunga, kaip ekonominio gyvenimo veikėja, yra pašaukta darbuotis dėl bendrojo gėrio“. Tai gali pareikalauti ir tam tikros  aukos, pavyzdžiui, atsisakyti tam tikrų reikalavimų, atsižvelgiant į susidariusias sunkias ekonomines bei finansines sąlygas. (Kai kurių JAV valstijų biudžetai dabar pasiekė tokį deficitą, kad iškilo bankroto grėsmė.) Tačiau taip pat būtų klaidinga marginalizuoti profsąjungas ar netgi visiškai jas nušalinti nuo socialinių klausimų sprendimo, pabrėžė Milvokio arkivyskupas. Jis taip pat priminė ir Dievo tarno Jono Pauliaus II darbo klausimus nagrinėjančią 1981 metų socialinę encikliką „Laborem exercens“, kurioje aiškiai konstatuojama, jog „profsąjungos lieka konstruktyvus visuomeninės tvarkos ir solidarumo faktorius, todėl jų negalima ignoruoti“.

Įveikti grupinius pasidalijimus

Pripažinęs, kad dabartiniais industrinių ir socialinių pokyčių laikais reikalingos naujos bendradarbiavimo ir komunikavimo formos, arkivyskupas Dž. Listekis kreipėsi į Viskonsino valstijos kongreso narius prašydamas gerai įvertinti jų įstatyminių sprendimų poveikį bendrajam gėriui. Taigi, įstatymų leidėjai, dirbantieji ir jiems atstovaujančios profsąjungos bei visi piliečiai turi įveikti grupinius interesus, kad „rastų tikrai žmogišką būdą išspręsti dabartinę finansinę krizę“, – nurodė Milvokio ganytojas. Kaip tik tokio dialogo poreikį, remiantis abipuse pagarba socialiniuose debatuose šiuo sunkiu laikotarpiu, išreiškė ir visas Jungtinių Valstijų episkopatas, visiškai palaikydamas arkivyskupo Dž. Listekio iniciatyvą dėl Bažnyčios tradicinio mokymo priminimo apie dirbančiųjų teises ir bendrąjį gėrį.

JAV vyskupų konferencijos Socialinio teisingumo ir žmogiškosios pažangos komiteto pirmininkas Stoktono (Kalifornijos valstija) vyskupas Stefenas Bleiras savo laiške Milvokio arkivyskupui pažymėjo Viskonsino ganytojų priminimo dėl dirbančiųjų teisių ir pareigų savalaikiškumą. Jis pastebėjo, kad Viskonsino situacija nėra išskirtinė, nes ir kitos valstijos bei JAV federalinė vyriausybė susiduria su augančio biudžeto deficito iššūkiais ir svarsto, kaip padalinti šią naštą visuomenei pagal socialinio ir ekonominio teisingumo principus bei vadovaujantis išmintingos priežiūros nuostatomis. Bažnyčios socialinis mokymas primena, kad tose kontroversijose iškyla ne tik politiniai konfliktai ir ekonominiai iššūkiai, bet taip pat ir moralinių pasirinkimų reikalas, darantis įtaką visiems žmogiškojo gyvenimo dėmenims.

Sąžinės veikimo svarba

„Debatai dėl dirbančiųjų kolektyvinio atstovavimo per profsąjungas yra ne įprasti ideologijos ar galios raiškos dalykai, jie įtraukia ir teisingumo principą, nes kalbama apie tai, kokį balsą gali turėti darbuotojai savo darbo vietoje ir apskritai ekonomikoje“, – rašo vyskupas S. Bleiras. Priminęs popiežių Benedikto XVI ir Jono Pauliaus II mokymą apie profsąjungas ir dirbančiųjų teises JAV episkopato atstovas pagyrė Viskonsino ganytojus už aktyvų dalyvavimą aptariant tokias problemas. Jis išreiškė pamaldžią viltį, kad Viskonsine ir visose Jungtinėse Valstijose politiniai lyderiai bei visuomenė atsilieps į kvietimą per dialogą ir abipusę pagarbą ieškoti tikrai žmogiško kelio dabartinių finansinių sunkumų sprendimui.

Netrukus po šio laiško, vasario 24 dieną buvo publikuotas Viskonsino sostinės Medisono vyskupo Roberto Morlino apibendrinantis komentaras diecezijos laikraštyje „Catholic Herald“, kuriame jis pažymėjo, kad valstijos valdžios ir profsąjungų atstovavimo debatuose ganytojai užima „neutralią poziciją“. Šią dilemą galima spręsti įvairiai – tai nėra aborto ar eutanazijos klausimas, kuriems negali būti jokio pateisinimo. Socialiniuose reikaluose Bažnyčia skatina geros valios asmenų diskusijas ir netgi ginčus ieškant geresnio sprendimo vadovaujantis gerai informuota ir atsakinga sąžine.

Toks krikščioniškos sąžinės dalyvavimas visuomeniniuose debatuose yra svarbus, kad būtų išvengta sunkių „reliatyvizmo diktatūros pasekmių“. Juk esant tokiai reliatyvizmu besivadovaujančiai kultūrai, neretai individui (ar grupei) teisingas  sprendimas laikomas toks, kada turi aukotis visi, bet ne jis pats. Tokiomis sąlygomis nebelieka bendro pagrindo išmintingam ir civilizuotam rūpimos problemos svarstymui. „Šiuo metu mūsų valstijoje ir visoje tautoje regimos skaudžios tokio reliatyvizmo poveikio kultūrai pasekmės“, – pažymėjo vyskupas R. Morlinas, kviesdamas melstis už atsakingą veikimą socialiniuose sprendimuose.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija