2011 m. balandžio 15 d.
Nr. 29
(1909)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Paminėtos Smolensko katastrofos metinės

Minėjimo dalyviai Vilniaus Šv. arkangelo
Rapolo bažnyčios šventoriuje

Balandžio 10 dieną Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčios šventoriuje paminėtos pirmosios Smolensko tragedijos metinės. Renginys buvo suorganizuotas visuomenės veikėjo Žilvino Radavičiaus ir JTO Lietuvos asociacijos direktorės Jūratės Landsbergytės iniciatyva.  Minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai Michal Mackevič, Kazimieras Uoka, asociacijos „Jaunimo verslo klubas“ atstovas Evaldas Damanauskas, smuikininkas Pijus Jonušas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos nariai, visuomenės veikėjai, kiti garbingi svečiai.

  Ž. Radavičius kalbėjo, kad prieš metus Lietuva neteko labai gero draugo, bendražygio, apie kurį teigiamai atsiliepė visos politinės partijos, į kurį buvo dedama tiek daug vilčių, Lenkijos Respublikos prezidento Lecho Kačynskio.  Tądien Lenkija ir pasaulis neteko daugybės šviesių politikų, kurie galėjo prisidėti ne tik prie Lietuvos bei Lenkijos, bet ir Europos gerovės, nes L. Kačynskis yra kalbėjęs apie demokratijos Europoje kūrimą, bendradarbiavimą energetikos srityje ir kt. Šis įvykis palietė labai daug žmonių širdžių – ši netektis kai kam netgi dviguba, nes Lenkijos delegacija vyko paminėti Katynės žudynių, kurios palietė daugelį šeimų, tarp jų ir Radavičių bei Rodovičių giminės. Yra daugiau Katynės aukų giminių, kurie išgyvena tuos pačius jausmus ir išgyvenimus.

Jūratė Landsbergytė teigė, kad mums labai svarbi ir skaudi Smolensko tragedijos sukaktis. Ji perskaitė savo tėčio, pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo profesoriaus Vytauto Landsbergio žodį, skirtą šiai liūdnai sukakčiai.

Smuikininkui Pijui Jonušui atlikus J. S. Bacho „Ave Maria“, žodį tarė Lietuvos Respublikos Seimo narys Michal Mackevič. Pasak parlamentaro, visur, kur gyvena lenkai, meldžiamasi  už žuvusius. Liūdna prisiminti, kad nelaimė įvyko ten, kur praeityje buvo nužudyta dešimtys tūkstančių žmonių, kurių žūties 70-ąsias metines ketino paminėti Lenkijos prezidento L. Kačynskio vadovaujama valdžios pareigūnų bei dvasininkų delegacija.

 Lechas Kačynskis – didis Lietuvos draugas, kartais  jis buvo labiau lietuviu nei lenku. Jis skausmingai išgyveno politines problemas ir tikėjo, kad Lietuva bei Lenkija puikiai sutars. Švenčionių rajone ketinama sukurti Tautinės atminties alėją, kuri primins tiek Katynės, tiek Smolensko  tragediją.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Kazimieras Uoka prisiminė 2010 metų kovo 11-ąją Seime vykusį minėjimą, kuriame dalyvavo ir L. Kačynskis, ir apgailestavo, kad Lenkija neteko ištiso sparno politinio elito. K. Uoka lenkų tautai palinkėjo užgydyti šią žaizdą, išugdyti naujus lyderius. Laikas turbūt duos atsakymus, kodėl šiame regione įvyko dvi tokios baisios nelaimės.

Jaunosios kartos Lietuvos politikas, Asociacijos „Jaunimo verslo klubas“ atstovas Evaldas Damanauskas kalbėjo, kad šiandien visi vieningi, nepaisant tautybės, socialinės padėties, ir visi siunčiame užuojautą žuvusiųjų artimiesiems, savo broliams lenkams.

Ž. Radavičius padėkojo už apsilankymą renginyje ir pasiūlė ateityje šią tragediją, palietusią ne tik Lenkiją, bet ir Lietuvą, paminėti šioje vietoje. Gal net memorialinę lentelę ar kenotafą suorganizuoti, simboliškai įamžinant žuvusiuosius, kad kasmet būtų galima uždegti baltas ir raudonas žvakutes, padėti gėlių, prisiminti savo draugus ir suprasti, kad turime būti vieningi, palaikyti, gerbti ir mylėti vieni kitus.

Organizatorių inf.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija