Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Emigracija – mūsų skausmas

Per 10 metų iš Lietuvos emigravo 205 tūkst. šalies gyventojų

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais iš Lietuvos emigravo 83,2 tūkst. šalies gyventojų. Vidutiniškai per metus 1000 gyventojų teko 25,3 emigranto. 2009 metais emigravo 61,2 tūkst. mažiau negu 2010 metais, ir tada 1000 gyventojų teko tik 6,6 emigranto. Savaime suprantama, emigracijos tempų padidėjimui 2010 metais turėjo įtakos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Savo nuolatinės gyvenamosios vietos keitimą iš Lietuvos į užsienio valstybę galėjo deklaruoti ir tie, kurie gyveno užsienyje jau anksčiau. Tai leido pamatyti tikrąjį emigracijos mastą, kuris akivaizdžiai didesnis už oficialiai įvardytą. Balandžio–rugpjūčio mėnesiais statistiniai emigracijos srautai iš Lietuvos buvo didžiausi – vidutiniškai per mėnesį savo išvykimą deklaravo 10,7 tūkst. emigrantų. Paskutinius keturis 2010 metų mėnesius deklaruotos emigracijos srautai sumažėjo – nuo 8,4 tūkst. emigrantų rugsėjo mėnesį iki 4,0 tūkst. – gruodžio mėnesį. 2010 metais emigraciją didino sunkėjanti ekonominė padėtis, bedarbystė, mokesčių didinimas, pensijų mažinimas, palankesnių sąlygų verslui naikinimas. Emigracija statistiškai mažina bedarbystę, tačiau kenkia tautos būsenai. Šalis netenka energingesnių, veiklesnių žmonių, netenka kultūros ir meno darbuotojų, kurie neturėdami pajamų šaltinio yra  priversti palikti tėvynę. Patraukliausios valstybės yra Jungtinė Karalystė ir Airija. 2009 metais daugiau negu trečdalis emigrantų išvyko į Jungtinę Karalystę, o pernai – kas antras. 2009 metais į Airiją emigravo 14 proc. visų emigrantų, o 2010 m. – 15,7 proc. Padidėjo emigravusiųjų į Norvegiją skaičius – nuo 0,8 tūkst. 2009 m. iki 4,9 tūkst. 2010 m. Pernai pagal emigrantų skaičių Norvegija buvo trečioji. 2010 metais 4,6 proc. visų emigrantų tikslo šalimi rinkosi Vokietiją, 4,3 proc. – Ispaniją, 3,3 proc. – JAV, 2 proc. – Švediją, 1,8 proc. – Rusijos Federaciją ir 1,7 proc. – Baltarusiją.

Per pastaruosius dvejus metus kas antras emigrantas buvo 20–34 metų amžiaus. 2010 m. 18,5 tūkst. (22,3 proc.) emigrantų buvo 25–29 metų amžiaus, 15,1 tūkst. (18,2 proc.) – 20–24 metų, 12 tūkst. (14,4 proc.) – 30–34 metų amžiaus. Pernai 35–54 metų amžiaus žmonės sudarė ketvirtadalį visų emigrantų, 2009 m. – trečdalį. Kas aštuntas emigrantas buvo vaikas iki 18 metų amžiaus (2009 m. – kas septintas). Pagyvenę (60 metų ir vyresnio amžiaus) gyventojai 2009–2010 m. sudarė 2,6–0,9 proc. visų emigrantų.

Jaunų žmonių emigracija ypač pavojinga. Valstybė jauno žmogaus išmokslinimui nuo pirmos iki dvyliktos klasės išleidžia mažiausiai 55 tūkst. litų. Mažoje kaimo mokykloje ši suma gali išaugti tris kartus. Kaip rodo migracijos statistika, daug jaunų žmonių šios sumos valstybei negrąžina. Pernai emigravo apie 15 tūkst. 20–24 metų amžiaus jaunuolių, tad valstybė neteko apie 825 mln. litų, kuriuos investavo į šių jaunų žmonių mokymą. Jei turėsime omeny, kad didesnė dalis jaunuolių išvyksta jau po studijų, prie minėtos sumos reikėtų pridėti dar keletą ar net keliolika tūkstančių, jeigu jaunuolis buvo įstojęs į valstybės finansuojamą vietą. Pernai už būsimųjų bakalauro pirmakursių studijas universitetuose valstybė mokėjo nuo 3 892 litų (humanitariniai, socialiniai mokslai) iki 18 162 litų (pilotų rengimas, muzika). Studijų krepšelio maksimalus dydis kolegijose svyravo nuo 3 238 litų iki 14 890 litų per metus. Tiesa, didžiosios daugumos bakalauro studijų sumos kainavo 3 238–7 638 litų. Magistratūros metinės studijų kainos siekė nuo 7 308 iki 21 578 litų. Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) apklausos rodo, kad emigracinis potencialas vis dar auga. Net 29 proc. gyventojų sakosi norintys išvykti. Tarp jaunimo tokių – net 60 proc.

2010 m. emigravo 43,2 tūkst. moterų ir 40 tūkst. vyrų. Pernai beveik 70 proc. 18 metų ir vyresnio amžiaus emigravusių moterų niekada negyveno santuokoje, buvo išsituokusios ar našlės, trečdalis – buvo ištekėjusios (2009 m. – atitinkamai 65 ir 35 procentai). Kas antras vyras 2010 metais emigravęs šio amžiaus niekada negyveno santuokoje, 38,9 proc. buvo vedę, 10,8 proc. – išsituokę ir našliai (2009 m. – atitinkamai 39,48 ir 13 proc.). Pernai į Lietuvą grįžo (reemigravo) 4,1 tūkst. Lietuvos piliečių ir imigravo 1,1 tūkst. užsieniečių (2009 m. – atitinkamai 4,8 tūkst. ir 1,7 tūkst.). Daugumą 2010 m. į Lietuvą imigravusių užsieniečių sudarė Baltarusijos (255), Rusijos Federacijos (248), Ukrainos (145) ir Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai (149). Vadinasi, į Vakarų šalis išvykę lietuviai į Lietuvą faktiškai grįžta nenoriai.

2010 m. iš Lietuvos emigravo 78 tūkst. žmonių daugiau negu imigravo, o per du šių metų mėnesius – 7,3 tūkst. 2001–2010 metais iš Lietuvos emigravo 204,7 tūkst. šalies gyventojų, imigravo – 64,2 tūkst. žmonių. Taigi neigiamas emigracijos „saldo“ per 10 metų sudaro 140 tūkst. žmonių. 2010 metais emigrantai į Lietuvą pervedė rekordinę sumą – 4,1 mlrd. litų. Ši suma prilygo beveik ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų „į rankas“ gauto darbo užmokesčio fondo. 2010 metais darbo užmokesčio fondas Lietuvoje dėl mažesnio užimtumo ir sumenkusių atlyginimų buvo beveik 23 proc. mažesnis negu prieš sunkmetį – 2008-aisiais. Tuo tarpu perlaidos iš užsienio, lyginant tuos pačius periodus, buvo 17 proc. didesnės. Gautų perlaidų lietuviai leisti neskubėjo – dalis jų nukeliavo į indėlių sąskaitas ar buvo atidėtos juodai dienai.

© 2011 „XXI amžius“