Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Tautodailės paroda

Bronius VERTELKA

Panevėžiečiai medžio drožėjai Arūnas Griauzdė (kairėje) ir Stanislavas Janušas

Panevėžyje atidaryta jau tradicine tapusi krašto tautodailininkų paroda. Šiemet 226 meistrai  pristatė 656 skulptūros, medžio drožybos, kalvystės, tapybos, juvelyrikos, keramikos, audimo, pynimo, mezgimo, siuvinėjimo ir kitokius kūrinius. Aktyviausi buvo panevėžiečiai ir Anykščių meistrai.

Tautodailės darbų parodos atidarymas vyko miesto Dailės galerijoje balandžio 15-ąją.

Skaitykla

Knygai paaukojo beveik 8 metus

Bronius VERTELKA

Lietuvos moterų lygos pirmininkė prof. Ona Voverienė (kairėje) ir lygos Panevėžio skyriaus vadovė ir knygos apie Panevėžio medicinos istoriją autorė Liudvika Knizikevičienė

Balandžio 14-ąją Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko Liudvikos Knizikevičienės knygos „Panevėžio medicinos istorija iki 1990 metų“ sutiktuvės. Autorė beveik aštuonerius metus rinko medžiagą šiai monografijai, naršė Vilniaus, Kauno, Panevėžio archyvus. Rašydama naudojosi daugiau kaip 250 šaltinių. Knyga iliustruota daugybe nuotraukų, dailininko Stasio Kavaliausko paveikslais, aktoriaus ir režisieriaus Jono Aleknos akvarele.

Kultūra

Žiedai iš tauriųjų metalų

Asta ŠAUKĖNAITĖ

Balandžio 30-ąją VĮ Lietuvos prabavimo rūmų Kauno filiale buvo surengta vienos dienos autorinė tauriųjų metalų dirbinių paroda „Žiedai, žiedai...“ , skirta Motinos dienai.

Tauriųjų metalų –  žalvario, vario, sidabro, aukso, platinos bei jų lydinių, regis, neturėtų pakeisti laikas. Tačiau vis dėlto ir šios medžiagos laikui bėgant patiria pokyčių ir juos paliečia mados vėjai – geltonąjį auksą keičia baltasis, sidabras inkrustuojamas į kitus lydinius.

Kultūra

Jono Aisčio premijos konkursas

Kaišiadorių rajono savivaldybė skelbia, kad iki birželio 20 dienos laukia siūlymų poeto ir eseisto Jono Aisčio literatūrinei premijai gauti. Premija konkurso būdu skiriama už reikšmingiausius pastarųjų dvejų metų meninės kūrybos darbus, kuriuose jaučiamas aistiškos dvasios puoselėjimas, už J. Aisčio kūrybos palikimo tyrinėjimą ir populiarinimą, paskelbtus mokslinius ir publicistinius darbus apie poeto gyvenimą, kūrybą, pilietiškumą ir kitus aspektus, papildančius poeto biografiją.

Naujienų vaivorykštė

Įkvėpimo šaltinis – gamtos grožis

Benjaminas ŽULYS

Dailininkas Algimantas Kliauga zsu žmona Maryte parodos atidaryme

Kaune, galerijoje „Aukso pjūvis“, atidaryta vilniečio tapytojo Algimanto Stanislovo Kliaugos tapybos darbų paroda „Žydinti Florida“. Tai vienas iš dailininko gausios kūrybos tarpsnių, žyminčių jo minties polėkį, paskatintą tolimos šalies kraštovaizdžių.

Parodos atidaryme dailininką ir jo kūrybą pristatė menotyrininkė Kristina Civinskienė. Ji atkreipė dėmesį, kad jau daug metų lietuvių akis buvo įpratusi matyti tamsius, niūrių spalvų vietinių tapybos meistrų paveikslus. Lietuvių tapytojai, jausdami juos supančios gamtos įtaką, daugiausia naudoja tamsesnes, t. y. žemės, spalvas. Todėl bet kokia dailininko išvyka į ryškią, saulėtų spalvų prisotintą pietietišką užsienio šalies gamtą įneša į lietuvių dailę džiaugsmingesnių spalvų ir motyvų.

Naujienų vaivorykštė

„Kupolė“ įrašė plokštelę „Linksmos partizanų dainos“

Genovaitė BALIUKONYTĖ

„Kupolė“ per Jonines dainuoja Marcinkonyse Nuotrauka iš „Kupolės“ ansamblio archyvo

Lietuvos veterinarijos akademijos (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos) folklorinis ansamblis „Kupolė“, vadovaujamas docento Antano Algirdo Bernatonio, vasario mėnesį išleido trečią kompaktinę plokštelę „Lietuvos partizanų linksmos dainos.“ Ansamblis jau yra išleidęs kompaktines plokšteles: „Lietuvos partizanų dainos“ (2005) ir „Gražiausios dainos“ (2001) bei įrašęs keturias garsajuostes (1992, 1995, 1997, 1999).

Naujienų vaivorykštė

Spektaklis Punske

Tautinis  vaidinimas apie  G. Petkevičaitės-Bitės gyvenimą

Janina Janulionienė,

psichologė

Autobusui pajudėjus su 45 artistais link Punsko, daugeliui kirbėjo mintis, kaip bus priimtas naujas VPU  dėstytojo E. Mažinto vodevilis „Bitele, skrisk per Lietuvą“, skirtas G. Petkevičaitės-Bitės 150-čio jubiliejui. Punsko Dariaus ir Girėno gimnazija įsikūrusi mokyklų komplekse kartu su Punsko Kovo 11-tosios ir kitomis švietimo įstaigomis – pagrindine mokykla ir dviem licėjais.

Kultūra

Bibliotekų akcijose anykštietėms sekėsi

Vytautas Bagdonas

Anykščių rajono savivaldybės Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus veiklios darbuotojos skyriaus vedėja Audronė Berezauskienė ir vyr. bibliotekininkės Skaivė Meškauskienė bei Ligita Matulienė praėjusiais metais aktyviai dalyvavo „Bibliotekos pažangai“ organizuotose akcijose. Įsijungus į akciją „Atgimimo istorija“ bendradarbiauta su anykštėnais Persitvarkymo sąjūdžio aktyvistais, Sausio 13-osios įvykių dalyviais, užrašyti jų prisiminimai. Bibliotekininkės parengė 16 straipsnių apie anykštėnus kovotojus už Lietuvos Laisvę, kurie buvo įkelti į populiarią internetinę krašto enciklopediją „Graži tu mano“ (www.grazitumano.lt). Lietuvos ir užsienio gyventojai šioje svetainėje turi galimybę susipažinti su Atgimimo laikotarpio istorija, pasiskaityti apie aktyviausius Laisvės gynėjus Aldoną Daugilytę, Antaną Kadžionį, Bernardą Andrukaitį, Ireną Andrukaitienę, Eligijų Smetoną, Leoną Petrą Kaladę, Primą Bučytę-Petrylienę, Zenoną Mameniškį, Saulių Nefą ir kitus anykštėnus. Visa medžiaga iliustruota jau istorija tapusiomis fotografijomis. Projekto „Bibliotekos pažangai“ vadovas Zigmantas Kęstutis Juškevičius Anykščių viešąją biblioteką apdovanojo diplomu už aktyvų įsitraukimą ir dalyvavimą  akcijoje ir indėlį, pildant internetinę krašto enciklopediją „Graži tu mano.“

Laikas ir žmonės

Bibliofilas

Šarūnas Šimkevičius

2006 metais minint garsiojo istoriko Adolfo Šapokos 100-ąjį gimimo jubiliejų įvairiose Lietuvos vietovėse buvo surengtos atminimo parodos ir renginiai. Vienos parodos atidaryme kalbėjęs VPU Lietuvos istorijos katedros vedėjas Aivas Ragauskas apgailestavo, kad iki šiol iškilusis istorikas dar nėra sulaukęs jokios monografijos. A. Ragauskas turbūt nežinojo, kad tokia knyga yra – ją parašė Gintautas ir Mindaugas Šapokos. O vadinasi ji „Istorikas Adolfas Šapoka ir jo darbų bibliografija“ . Gal mažai kas žino, kad Alytaus krašte gyvena šio garsaus istoriko giminaitis bibliofilas Gintautas Šapoka.