2011 m. gegužės 4 d.
Nr. 33
(1913)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Integracija nereiškia tautinio tapatumo praradimo

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija, kuriai vadovauja Seimo narys Paulius Saudargas, balandžio 11 dieną surengė išvažiuojamąjį posėdį į Šalčininkų rajono švietimo įstaigas. Išvykos tikslas – bendraujant su vietos lietuviais ir lenkais išsiaiškinti realią padėtį lenkiškose Vilniaus krašto mokyklose.

Komisijos atstovai aplankė lietuvišką Poškonių vaikų darželį ir pagrindinę mokyklą (šios įstaigos  pavaldžios Šalčininkų rajono savivaldybei), lenkišką Jano Sniadeckio gimnaziją bei Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžią Šalčininkų tūkstantmečio gimnaziją.

Naujasis švietimo įstatymas viešojoje erdvėje sukėlė karštų diskusijų dėl tautinių mažumų mokyklų. Lietuvoje gyvenantys lenkai pasipiktino neva šis įstatymas diskriminuoja tautines mažumas, nes verčia moksleivius mokytis lietuvių kalbos ir menkina lenkų kalbos svarbą. Tačiau su tuo nesutinka įstatymą palaikantys Seimo nariai, nes iš tiesų naujasis švietimo įstatymas užtikrina galimybę kiekvienam besimokančiam asmeniui gerai išmokti lietuvių kalbą.  

Apsilankymas tik dar kartą patvirtino, kad Šalčininkų, Vilniaus ir kituose Rytų Lietuvos rajonuose trūksta lietuviškų vaikų darželių ir mokyklų, jų pastatai seniai remontuoti, kai kurie yra net avarinės būklės. Gausiai lenkų gyvenamuose Lietuvos rajonuose iš tiesų situacija problematiška patiems lietuviams, nes dažnai trūksta vietų lietuviškuose darželiuose. Apskritai šio regiono gyventojams ne visada užtikrinama galimybė jų vaikams mokytis valstybine lietuvių kalba. Seimo narys Paulius Saudargas pažymi, kad yra būtina peržiūrėti lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų pavaldumo klausimus.

Parlamentarą P. Saudargą labiausiai nustebino tai, kad sutikti lietuviai teigia nesijaučia gyvenantys Lietuvoje. Šalčininkų rajone gyvenantys ir besimokantys vaikai sunkiai kalba lietuviškai ir nedaug žino apie Lietuvą. Visame rajone vyrauja lenkų kalba, o lenkiškose mokyklose jaučiamas vaikų priešiškumas Lietuvai. Tai įrodo užrašai ant suolų: „Užkonservuosime lietuvių galvas stiklainiuose“, „Lietuva – tai Lenkija“, „Tegyvuoja Lenkija“ ir pan.

P. Saudargo nuomone, gerai nemokant lietuvių kalbos jauniems žmonėms yra sudėtinga įgyti išsilavinimą ir įsilieti į darbo rinką. Deja, tarp pačių lenkų atsiradusi nuostata, o tiksliau tariant, ją kursto kai kurie lenkų politikai, kad integracija į Lietuvą neva reikštų savo tautinio tapatumo praradimą.

Kitas svarbus dalykas, kad patys Lenkijos politikai nesilaiko simetriškumo principo, nes per pastaruosius 10 metų Punsko ir Seinų krašte buvo uždaryta 50 proc. lietuviškų mokyklų, o artimiausiu metu dėl nepakankamo finansavimo planuojama uždaryti dar tris.  

Apsilankęs Vilniaus krašto mokyklose parlamentaras P. Saudargas teigė, kad žmonių tarpusavio santykiai lenkų gyvenamuose regionuose yra draugiški, tačiau žmones daugiausia kiršina politikai, ypač Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis. „Kalbant apie tautinių mažumų švietimą ir apskritai lenkų ir lietuvių padėtį Vilniaus krašte, reikia pažymėti, kad politikų, pavyzdžiui, V. Tomaševskio, interesai ir veikimas aiškiai nesutampa su tautinių mažumų ir besimokančių vaikų interesais. Jauni žmonės, gerai mokėdami valstybinę lietuvių kalbą galėtų geriau konkuruoti aukštojo mokslo ir darbo rinkoje, tačiau bandoma įtikinti priešingai“, – teigė parlamentaras.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija