Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Apie savo darbus pasakojo bažnyčioje

Romas BACEVIČIUS

Dailininkas Virginijus Kašinskas tikintiesiems pasakoja apie savo tapytus Kryžiaus kelio paveikslus

Virginijaus Kašinsko tapyta Kryžiaus kelio IV stotis

Virginijaus Kašinsko tapytų Kryžiaus kelio stočių paveikslai

Vieną Gavėnios sekmadienį Kaune, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, po šv. Mišių rektorius kun. Tomas Karklys tikinčiuosius pakvietė išsamiau susipažinti su centrinio altoriaus ir Kryžiaus kelio stočių paveikslais ir juos nutapiusiu dailininku Virginijumi Kašinsku. Kryžiaus kelio paveikslai bažnyčią papuošė 2000 metais. Per Gavėnią, buvo gera proga „apeiti“ tą Kryžiaus kelią, kurį pavaizdavo V. Kašinskas. Dailininkas priminė, kad 1997 metais, pakviestas nutapyti Kryžiaus kelio paveikslus, jis pirmiausiai nuvyko į Jeruzalę ir susipažino su aplinka, kuri supa šį Šventosios Žemės kampelį. „Jei būčiau ten nenuvykęs, paveikslus būčiau nutapęs Lietuvos ar kitame europietiškame peizaže. Mano paveiksluose matyti erdvės, rakursai, spalvų gama, kurią galėjau nutapyti tik pabuvojęs Šventojoje Žemėje“, – sakė dailininkas.

Iš tiesų esame įpratę bažnyčiose matyti Kryžiaus kelio paveikslus, pavaizduotus mums įprastame peizaže. V. Kašinsko Kryžiaus kelio paveikslai kitokių spalvų: čia nėra žalumos, užtat daug saulės ir šviesos. Juk Kristaus nukryžiavimas vyko pavasarį, per patį gėlių žydėjimą. Apvaikščiojęs Šventosios Žemės bažnyčias, dailininkas pastebėjo, kad ten Kryžiaus kelio paveiksluose Kristus pavaizduotas raudonu rūbu, todėl ir savo paveiksluose nutapė raudoną rūbą. Dailininkas pastebėjo, kad jo sukurti Kryžiaus kelio paveikslai yra unikalūs tuo, jog įkomponuoti bažnyčios viduje, o ne pasienyje, kaip įprasta kitur. Taigi paveikslai yra tarp žmonių, Kristaus kančia pavaizduota žmonių minioje, kaip rašoma Evangelijoje. V. Kašinskas sakė, kad paveiksluose netapė minios, Kristų kankinusių budelių, nes ta minia esame mes – ir geri, ir blogi. Kartu su tikinčiaisiais stabteldamas prie kiekvienos Kryžiaus kelio stoties dailininkas pasakojo apie tai, kodėl vieną ar kitą Kristaus kančios sceną pavaizdavo būtent taip. „Paveiksluose  svarbiausias yra Kristus, Jo kančios prasmė ir turinys, – teigė V. Kašinskas. – Čia nieko romantiško, pavaizduota brutaliausia Jo nužudymo scena.“ Pats dailininkas sakė esąs prieš smurtą, todėl jam tapyti tokią sceną buvę sunku, turėjęs pats giliai išgyventi Jėzaus auką dėl visų žmonių. Paveikslų autorius sakė, kad jo pavaizduotas Kristaus veidas yra negražus todėl, kad tai veidas iškankinto, mušamo žmogaus, kuriam dar ir kryžių reikia nešti. Dailininkas paveiksluose taip pat vaizdavęs Evangelijoje minimus vartus, kurių Šventojoje Žemėje matė labai daug, o Švč. Mergelę Mariją – tik kaip šešėlį. „Švenčiausias dalykas yra tikintis žmogus, o meno kūriniai tik padeda susikaupti ir atsisukti į Dievą, – grupei bažnyčioje po šv. Mišių pasilikusių tikinčiųjų sakė V. Kašinskas. – Jeigu mūsų nebūtų, meno kūriniai neturėtų prasmės. Mes esam gyvasis vanduo, kuriame tie meno kūriniai įsiprasmina savo turiniu ir gelme.“

Kaunas
Zenono ŠIAUČIULIO nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“