2011 m. gegužės 11 d.
Nr. 35
(1915)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Mirė legendinė aktorė

Aktorė Rūta Staliliūnaitė
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Eidama 74-uosius metus mirė ilgametė Kauno valstybinio dramos teatro aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė. Rūta Staliliūnaitė gimė 1938 m. sausio 21 dieną Šiauliuose. 1953–1956 metais mokėsi Kėdainių rajono Krakių vidurinėje mokykloje, 1956–1959 – Kauno J. Gruodžio muzikos mokykloje, 1959–1963 metais studijavo Lietuvos valstybinės konservatorijos Aktorinio meno fakultete. 1963–1993 metais R. Staliliūnaitė buvo Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) aktorė.

Jos kūrybinėje biografijoje – dešimtys vaidmenų, kurių dauguma – pagrindiniai, tapę įsimintinais Lietuvos teatro istorijoje. Nuo 1993 metų, kai savo noru paliko vienintelę savo gyvenime darbovietę – Kauno valstybinį dramos teatrą, ji aktyviai kūrė literatūros skaitymų programas, poezijos vakarus, dalyvavo bendruose literatūros ir muzikos projektuose.

2008 metais aktorei įteikta Nacionalinė kultūros ir meno premija už aukštąjį teatro meną, už vaidmenis, tapusius Lietuvos teatro simboliais, už Barborą, Kleopatrą, Norą, Jurgą, Mortą...  2011 metais Rūtai Staliliūnaitei įteiktas Auksinis scenos kryžius už viso gyvenimo nuopelnus Lietuvos teatrui.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė užuojautoje teigia, kad legendinės aktorės neteko ne tik teatras, bet ir visa Lietuva. „Ji simbolizavo ne tik savo amžininkų kartą ir ne tik pačią darbščiausią ir talentingiausią aktorystę. Ji simbolizavo tyliąją ir prasmingąją Lietuvą – tą, kuri nesiveržia į pirmuosius laikraščių puslapius ir televizijos ekranus, o kantriai augina vaikus, kuria ir saugo kultūrą, rašo ir skaito knygas. Šiandien atrodo, kad Rūta Staliliūnaitė gyveno savo pasaulyje, labiau tarp knygų ir vaidmenų negu tarp žmonių. Tačiau pats jos buvimas, jos motiniškai ramus balsas ir atviros akys, jos skleidžiama dvasios jėga palaikė ir dvasiškai stiprino ne vieną iš mūsų“, – užuojautoje teigė I. Degutienė. Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad šiomis dienomis prisiminsime daugybę išskirtinių Rūtos Staliliūnaitės vaidmenų išskirtiniuose spektakliuose. „Nora, Jurga, karalius Motiejukas, Blanša, misis Gibs – šie ir daugybė kitų scenoje tariamų vardų Lietuvos teatro gerbėjams tapo tokie brangūs ir savi, be abejonių, ir Rūtos Staliliūnaitės dėka. Bet pirmiausiai prisiminsime legendinę Barborą Radvilaitę – giliausiai išgyventą istorinį vaidmenį, kuris, uždraudus spektaklį, tapo nutylimos Lietuvos istorijos, tiesiog pačios nutylimos Lietuvos metafora“, – užuojautoje rašo Seimo pirmininkė. Aktorė Rūta Staliliūnaitė neabejotinai buvo verta žmonių meilės ir dėkingumo, garbingų įvertinimų ir apdovanojimų – už savo darbštumą, už talentą, už žmogiškumą. „Mintimis norėčiau Aktorei atskirai padėkoti už dėmesį nacionalinei dramaturgijai ir lietuviškam žodžiui, mūsų klasikai, mūsų poezijai. Inscenizacijos, skaitymai, literatūros vakarai, skirti mažų ir didelių žiūrovų auditorijai – daugybei meninės veiklos sričių, daugybei gyvo žodžio gerbėjų užteko Rūtos Staliliūnaitės laiko ir pastangų, dvasios ir talento, pagarbos ir meilės. Viso to, ko šiandien neretai pasigendame ne tik teatro scenoje ir televizijos ekrane, bet ir kasdieniame bendravime, šeimoje ar mokykloje“, – teigia I. Degutienė. Seimo Pirmininkė pažymi, kad išėjus R. Staliliūnaitei lieka tauraus gyvenimo ir kantraus pasiaukojimo savo profesijai pavyzdys, lieka grožio ir ramybės pamokos, lieka išskirtinę meilę žmogui spinduliuojantis Lietuvos teatro istorijos puslapis ir tūkstančių žmonių dėkingumas bei pagarba šviesiausiam aktorės atminimui. „Nuoširdžiai užjaučiu visus Velionei artimus žmones, kolegas teatralus, draugus ir bičiulius – visus, kuriuos žinia apie Rūtos Staliliūnaitės išėjimą prislėgė ir nuliūdino“, – rašo I. Degutienė.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija