Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Miuzikle „Karolis“ –  popiežiaus Jono Pauliaus II veidas

Vytenis ROŽUKAS

Miuziklo „Karolis“ premjera Vilniaus Katedros aikštėje

Gegužės 1-osios vakarą Vilniaus Katedros aikštėje vyko garsaus Italijos kompozitoriaus Sandro Di Stefano  miuziklo „Karolis“ premjera. Pagrindinį herojų – Joną Paulių II – miuzikle įkūnijęs Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Liudas Mikalauskas šį vaidmenį vadina sudėtingiausiu iššūkiu jo karjeroje. „Vaidinti tokį žmogų pirmiausia yra didžiulė atsakomybė. Ruošdamasis šiam vaidmeniui peržiūrėjau ne vieną filmą apie Joną Paulių II, perskaičiau daug jo parašytų straipsnių ir recenzijų. Bandau gilintis ne tik į tekstą, bet ir į jo gyvenimą, į jo ėjimą popiežystės link, – prieš kūrinio premjerą pasakojo L. Mikalauskas. – Šiame miuzikle yra parinkti tokie Karolio Vojtylos tekstai, kuriuos ne taip paprasta išmokti. O ir išmokti – dar ne viskas. Juos dar reikia suprasti ir sugebėti perteikti taip, kad ir kitas žmogus suprastų. Daugiausiai dėmesio skiriu tam, kaip pasakyti Jono Pauliaus II žodžius, kad žmonės iš mano lūpų suprastų juos taip, kaip suprasdavo juos girdėdami iš popiežiaus lūpų. Tai yra sunkiausia. Jonas Paulius II savyje turėjo daug energijos, daug temperamento, daug vidinės charizmos ir vienu žodžiu mokėdavo nupasakoti didžiules pastraipas“.

Miuzikle „Karolis“ atskleidžiamas kitoks iš pradžių apie teatro sceną svajojusio, tačiau vėliau pašaukimą tarnauti Dievui bei žmonėms pajutusio Karolio Vojtylos veidas. Ryškiausia XX amžiaus pasaulio asmenybe laikomą Joną Paulių II miuzikle įkūnijantis L. Mikalauskas prisipažino, jog šis vaidmuo jau spėjo paliesti giliausias jo sielos kerteles. „Aš niekada gyvenime nebuvau praleidęs Didžiosios savaitės taip, kaip ją praleidau šį kartą. Ruošdamasis šiam vaidmeniui Didžiąją savaitę praleidau bažnyčioje, maldoje, susikaupime, – prieš premjerą sakė Karolio Voitylos vaidmens atlikėjas. – Aš tikiuosi, kad į miuziklą ateidami žmonės atsineš vidinį susikaupimą ir sugebės atvira širdimi priimti Kristaus žodį, perteikiamą per Karolio Voitylos paveikslą. Šiame kūrinyje – daug apmąstymo, daug šventumo ir daug meilės žmogui“.

„Pasauliui reikia Dievo. Jis elgiasi su mumis kaip su savo vaikais. Teisinga pritarti, ginant žmogaus teises, bet reikia ginti ir Dievo teises. Meldžiu jo ieškoti, prašau jį įvertinti kaip didžiausią turtą, – teigė pagrindinio vaidmens atlikėjas. – Taip, mielas jaunime, susikibkime rankomis ir tai bus įmanoma Jėzaus apreiškimų dėka. Jis ragina nusimesti kaukes, jis skaito pačius prasmingiausius sprendimus. Naujame tūkstantmetyje netoleruokime smurto ir žiaurumo. Sakykite „taip“ Kristui, nebijokite juo pasikliauti. „Su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi“, sako lenkų patarlė. Būk jaunas širdimi, bendrauk su jaunimu.“

Karaliaus pilyje Vavelyje buvo nacių generalgubernatoriaus Franko rezidencija. „Lenkai neturi jokių teisių. Jų pareiga klausyti mūsų nurodymų. Kiekviena lenkų kultūros žymė turi būti ištrinta. Vaikai bus atimti iš tėvų ir auklėjami, kad išaugtų vokiečių karininkais. Lenkija daugiau neegzistuos, – sakė Frankas. – Gyvenimas baigiasi štai čia. Esate vergų vaikai, niekas iš jūsų neišliks“. „Mes, aktoriai, pogrindyje, šeštadienį premjera. Šopeno plokštelė, ją radau rūsyje, – sako Karolis. – Jei užmiršim savo kultūrą – žūsime. Visi galvoja, kaip išgyventi, kaip išlikti.“ 1940 m. rugsėjį Karolis pradėjo dirbti akmenų skaldykloje. „Pažinau darbininkų aplinką, supratau jų orumą ir išdidumą, – teigė Karolis. – Sunkus fizinis darbas, rankos pūslėtos. Mes kuriame pasaulį. Ar žinai, koks mūsų pasaulis šiandien? Be darbo laimės nerasime. Mes dirbam, nes mylime savo tėvus, savo šeimas“.

„Karoli, tu turėtum būti kunigas“, – sako jo kolega. „Darbas yra mūsų gyvenimo prasmė“, – atsako Karolis. Po naktinės pamainos jis aplanko bažnyčią. Dar vienas mirė: Albertas nuo pastolių nukrito. „Žmogaus gyvybė yra šventa vertybė“, – dainuoja L. Mikalauskas–Karolis. „Mes dar gyvi, palikit sielą dvasingumui, nevalia gyvent taip, jei esame gyvi...“ – sako Karolis. „Draugai darbininkai, tegyvuoja socializmas“, – atsako socialistas. „Žmogų išlaisvina tik meilė, smurtas niekada nebuvo būtinybė. Mūsų aklumas nuves mus į peklą“, – sako Karolis. „Reikia stoti į kovą prieš išnaudotojus, nesvarbu, kiek tai kainuos“, – sako socialistas. „Vaikystėj tėvas pripratino skaityti knygas. Jei ne karas, būčiau dramaturgas. Troškau tapti aktoriumi ir pagalvodavau per patirtį kažką didelio suvaidinti. Dundėkite būgnai, gauskite trimitai. Dievas su mumis. Tautos prisikėlimas atves ir į politinį prisikėlimą“, – tai Karolio žodžiai. Pasak jo, tik Dievas rodo, kokie keliai ir kuriais eiti. Vienatvė yra ideali situacija suprasti, ko nori Dievas. Toks buvo Karolio Voitylos kelias į dvasininko luomą. Pažinodami jį, pažįstame laisvės ir meilės šauklį, atvedusį katalikus (ir ne tik katalikus) į solidarumą, šlovinant Viešpaties turtus ir Kristaus priesakus.

Miuzikle vaidino dainininkai Egidijus Bavikinas, Tomas Ladiga, Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė, aktoriai Rimantas Bagdzevičius, Liucija Rukšnaitytė, Henrikas Savickis, Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras, Vytauto Didžiojo universiteto liaudies šokių ansamblis „Žilvitis“ ir kiti atlikėjai. Miuziklo „Karolis“ režisierius – Nerijus Petrokas. Iš italų kalbos vertė s. Liucija Grybaitė FMA. Miuziklą organizavo viešoji įstaiga „Šou imperija“, renginį globojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir Kazys Starkevičius. Projektą rėmė Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybės.

Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi džiaugėsi, kad būtent tą rytą popiežius Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju.

Po premjeros Vilniuje miuziklą „Karolis“ birželio 4 dieną galės pamatyti ir kauniečiai. Kūrinys bus atliekamas Kauno Santakos parke, kur 1993 metais Lietuvoje lankęsis Jonas Paulius II šimtatūkstantinei žmonių miniai aukojo šv. Mišias.

Autoriaus nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“