2011 m. gegužės 25 d.
Nr. 39
(1919)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Gyvenimas aukštesnių idealų vardan

Zigmas Tamakauskas

„XXI amžiaus“ redakcija sveikina savo visuomeninį bendradarbį istorijos mokytoją metodininką Zigmą  Tamakauską, švenčiantį savo gyvenimo 75-erių metų jubiliejų, ir linki jam geros sveikatos, gražaus Dievo laiminamo kūrybinio gyvenimo kelio.

Jubiliato gyvenimo kelias buvo prasmingas, pašvęstas aukštesnių idealų siekimui. Jau mokydamasis „Aušros“ gimnazijos 9-ojoje klasėje Zigmas įsitraukė į tautinę pogrindinę veiklą, buvo ministrantu, patarnavo šv. Mišioms Šv. Gertrūdos ir Mokinių bažnyčiose, o jas uždarius – Katedroje.

Zigmas Tamakauskas prisimena Kauno Katedros zakristijos koplytėlę, kurioje tuometiniam iškiliam kunigui, vėliau tapusiam kardinolu, Vincentui Sladkevičiui laiminant, su savo vadovaujama pogrindine jaunimo organizacija prisiekė Dievui ir Tėvynei. O kaip neprisiminti tame pačiame Katedros varpinės kambarėlyje rengtų slaptų jaunimo susirinkimų, bendravimo su iškiliais žmonėmis, patriotais.       

Kasmet  Z. Tamakauską  prisimena Vengrijos Respublikos ambasada Lietuvoje ir jį pakviečia į Vengrijos antisovietinės revoliucijos minėjimus. Z. Tamakauskas tada buvo vienas aktyviausių 1956 metų tautinio susibūrimo rengėjų Rasų kapinėse, kuriose garsiai buvo sveikinama ir vengrų tauta, panorusi nusimesti sovietinio pavergimo pančius.

Už savo patriotinę veiklą Jubiliatas sovietinės okupacijos metais net du kartus buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto: pirmą kartą iš antrojo kurso, antrą kartą – baigiant ketvirtąjį. Namuose buvo daromos kratos, teko pabuvoti ir čekistinio saugumo rūsiuose ir būti išsiųstam į „rekrūtus“ – į radiacijos užterštą zoną prie Uralo.

Po keliolikos  metų pertraukos, papūtus palankesniems sovietiniams vėjams, dirbdamas su pagyrimu baigė Kauno ekonomikos technikumą, paskui universitetą.

Z. Tamakauską visada palaikė gyvas tikėjimas  ir viltis sulaukti Lietuvos laisvės, atkaklumas, sąžiningumas ir pareigingumas visuose jo darbo baruose. Jam teko dirbti ir darbininku, ir skyriaus viršininku, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto dėstytoju, Seimo nario padėjėju, miesto Tarybos nariu, Pilietybės komisijos pirmininku, dabar dirba istorijos mokytoju, moko jaunąją kartą naujųjų laikų Lietuvos istorijos.  

Jubiliatas žinomas mieste ne tik kaip mokytojas, bet ir kaip pažintinių kraštotyrinių ekskursijų vadovas po Lietuvą, publicistas. Jo parašytų straipsnių Lietuvos istorijos tema galima rasti įvairiose tematinėse knygelėse, žurnaluose ir laikraščiuose. Nemažai spausdinama jo parašytų straipsnių ir mūsų laikraštyje. Z. Tamakauskas žinomas ir kaip visuomenininkas: jis yra miesto savivaldybės Švietimo tarybos narys, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos Švietimo komiteto pirmininkas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo narys, turintis Laisvės kovų dalyvio statusą – dim. vyresnysis  leitenantas, miesto Dainavos poliklinikos Stebėtojų tarybos pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Išeivijos instituto valdybos narys.

Jubiliatas yra apdovanotas Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio Kryžiumi, Vengrijos ir Švedijos medaliais, Lietuvos Sąjūdžio dešimtmečio medaliu, Kauno miesto savivaldybės Santakos garbės ženklu, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Pirmojo laipsnio Partizanų Žvaigžde, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pirmojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“, Seimo Pirmininkės, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko, Švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos, Kauno miesto mero, miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus, Lietuvos Sąjūdžio, Vilnijos draugijos,  miesto mokyklų  bei mūsų redakcijos padėkos raštais.

Z. Tamakauskas  nuolat rūpinasi, kad mokyklose mokiniai būtų ugdomi patriotine pilietine dvasia, kad geriau pažintų savo šaknis, kultūrą, mokėtų Lietuvos istoriją, žinotų, kokia didelė auka buvo sudėta Lietuvos laisvės labui.

„XXI amžiaus“ redakcija

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija