Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Požiūris
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Evangelizacija persikelia į kosminę erdvę

Mindaugas BUIKA

JAV, Rusijos ir Italijos astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje kalbasi su Šventuoju Tėvu

Popiežiaus dialogas su astronautais

Atversdamas dar vieną Katalikų Bažnyčios veikimo puslapį ir perkeldamas evangelizaciją į kosminę erdvę popiežius Benediktas XVI surengė telekonferenciją su Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) ir prie jos prisijungusiame Jungtinių Valstijų erdvėlaivyje „Endeavor“ dabar tyrimus vykdančia dvylikos astronautų grupe. Susitikimas buvo labai prasmingas prisiminus šiemet minimą kosminių skrydžių pradžią – rusų kosmonauto pakilimą 1961 metų balandyje. Gegužės 21 dieną vykusį astronautų pokalbį su Šventuoju Tėvu paskatino ir tai, kad šiuo metu TKS kartu su JAV ir Rusijos tyrėjais darbuojasi astronautai iš Italijos, kurie įgulai nugabeno Benedikto XVI dovaną – sidabrinį Popiežiaus medalį su jame išgraviruotu Mikelandželo freskos atvaizdu.

Esame ne pasaulio vaikai

Kun. Vytenis Vaškelis

Prieš dvejus metus Holivudo žvaigždė Raselas Krou (Russell Crowe) viename interviu yra kalbėjęs apie šiuolaikinės kartos pripratinimą prie lėkštumo ir apie cinizmo nuodų plitimą visuomenėje. Cinizmui būdingas atviras moralinių normų ignoravimas ar net tyčiojimasis iš žmonių, besilaikančių dorovinių principų. Tai matome kasdieninėje žiniasklaidoje, kuri pirmiausia dėl asmeninių vertelgiškų motyvų vaikosi sensacijų ir pataikauja pigiam skaitytojų bei žiūrovų skoniui.  

Įamžino didvyrį

Livija ŠIUGŽDIENĖ

Vysk. Jonas Kauneckas Mūšios parke laimina kryžių gen. Jonui Juodišiui

Praėjusį šeštadienį Ukmergės rajone esančiame Didžiosios kovos partizanų parke, kurį įrengė ir prižiūri žinomas kovotojas už tikinčiųjų teises mons. Alfonsas Svarinskas, vyko tradicinis renginys. Nors tą savaitgalį ir Vilniuje, ir Kaune renginių netrūko, tačiau pagerbti Laisvės kovotojų susirinko nemažai žmonių.

Renginys, kaip visada, prasidėjo šv. Mišiomis už gyvybę paaukojusius partizanus ir jų motinas. Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, mons. A. Svarinskas, Šlienavos parapijos klebonas kan. Vytautas Vaičiūnas ir Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios altaristas kun. Petras Tavoraitis. Iš pradžių vysk. J. Kauneckas padėkojo partizanų kapelionui mons. A. Svarinskui, puoselėjančiam šį partizanų parką, paskyrusiam jam savo paveldėtą žemės sklypą. Vyskupas džiaugėsi, kad Kaune jau pastatytas paminklas Partizanų motinai – juk joms teko itin sunki dalia: išlydėti savo sūnus ir dukteris į nežinią, matyti miestelių aikštėse niekinamus jų palaikus. Vėl prisimename prieš 70 metų prasidėjusius didžiuosius trėmimus, vėliau sekusią okupaciją, kuri kančioms pasmerkė apie trečdalį milijono Lietuvos gyventojų: šimtai tūkstančių buvo ištremta, žuvo 22 tūkst. partizanų, 35 tūkst. žmonių nukankinta lageriuose. 

Paminėjo partizanų 60-ąsias žūties metines

Romas BACEVIČIUS

Šv. Mišias partizanų žūties vietoje aukoja vyskupas Juozas Žemaitis MIC. Centre – Lekėčių klebonas kun. Andrius Kurapka

Gegužės 20 dieną Altoniškių kaime (Kauno r.) pašventinta atstatyta Tauro apygardos partizanų žeminė. 1951 m. gegužės 20 dieną Altoniškių apylinkių miške įrengtame bunkeryje žuvo Tauro apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Totoraitis-Čigonas, desantininkas Benediktas Trumpys-Rytis ir dvi jų bendražygės – Valerija Liktoraitė (dirbdama medicinos sesele Zyplių ligoninėje ji vadinosi Doma Poškute) ir Marcelė Žindžiuvienė-Tigrienė. Renginyje dalyvavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

Ateitininkų šventė Alytuje

Kun. Saulius Kasmauskas skaito įžodžio tekstą moksleiviams ateitininkams

Gegužės pirmąją vyko Ateitininkų federacijos įkūrimo 100-ųjų metinių minėjimas. Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje vyko konferencija „Šiandienos pasaulio iššūkiai ateitininkijai“, kurioje dalyvavo daug garbingų svečių: Dainavos krašto vietovės ateitininkų valdybos pirmininkas gydytojas Almantas Geležius, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Elvyra Aleknavičienė, ateitininkų federacijos tarybos narys Vidas Abraitis, Vilniaus krašto ateitininkų valdybos pirmininkas teisininkas Vaidotas Vaičaitis ir daugelis kitų.

Brangus – knygnešystės istorija

Sudarge tebestovi klebonija, kurioje gyveno garsusis knygnešys kun. Martynas Sederevičius

Sudarge vykstantis karas dėl parapijos žemės ir senosios klebonijos pastato nenoro pripažinti kultūros paveldu nė vieno doro žmogaus nepaliko abejingu. Dėl to ir mes, senos sudargietės, norime pasidalinti savo prisiminimais apie šį nuostabų žemės kampelį.

Ne veltui sakoma: kuo žmogus labiau sensta, tuo ryškiau iškyla ankstyvosios vaikystės prisiminimai. O mūsų prisiminimai susiję su Sudargu, jo bažnyčia, kapinėmis.

Įkūrė pasišventusių našlių asociaciją

Vilkaviškio vyskupijos pasišventusių našlių asociacijos ir pirmųjų našlių laikinų įžadų šventės dalyvės su vyskupu Rimantu Norvila ir kun. Žydrūnu Kulpiu

Gegužės 9 dieną Vilkaviškio vyskupijos vyskupui Rimantui Norvilai patvirtinus statutą ir reglamentą, Vilkaviškio vyskupijoje įkurta pasišventusių našlių asociacija. Ją sudaro našlės, kurios laisva valia nusprendė pasiaukoti Dievui bei Bažnyčiai ir visą gyvenimą likti našlėmis. Pasišventusios našlės gyvena atskirai, o jų kasdienio gyvenimo gairės apibrėžtos statute: ištikimybė liturginei ir asmeninei maldai, Dievo Žodžio apmąstymas, Švč. Sakramento adoracija, dažnas Atgailos sakramento šventimas, dalyvavimas formacijos susirinkimuose. Jos duoda privačius skaistumo įžadus, kad mylėtų Kristų nepadalinta širdimi ir geriau tarnautų artimui.

30 metų su aukštaičiais

Palmira GILIENĖ

Kun. Povilas Klezys su Radeikių koplyčios choristėmis

Jau trisdešimt metų kun. Povilas Klezys tarnauja Dievui ir žmonėms. 1981 m. gegužės 31 dieną įšventintas į kunigus Povilas Klezys penkerius metus aptarnavo tikinčiuosius Panevėžio Katedroje ir Kupiškio bažnyčioje, o 1986 metų rugpjūčio mėnesį buvo paskirtas į Utenos rajono Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapiją. Klebono kun. P. Kleizio tarnystė nėra lengva – jam tenka aptarnauti tris parapijas bei koplyčią. Kiekvieną šventadienį jis aukoja šv. Mišias Spitrėnų Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės, Sudeikių Švč. Mergelės Marijos, Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčiose ir Radeikių koplyčioje. Tikras pašaukimas tarnauti Dievui, tikėjimo liudijimai, dvasingi pamokslai traukia tikinčiuosius ateiti pasimelsti, todėl visos šventovės yra gausiai lankomos, o per atlaidus susirenka kelios parapijiečių kartos, giminės ir net tikintieji iš kitų parapijų, kad kartu dalyvautų šv. Mišių aukoje, nuoširdžiai pasimelstų, išpažintų nuodėmes ir priimtų šventąją Komuniją iš visų gerbiamo klebono kunigo rankų. Pasimeldę ir pabendravę tarpusavyje tikintieji išeina dvasiškai pakylėti, palydėti klebono padėkos už šventas giesmes, nuoširdžią atgailą, gausų dalyvavimą, palinkėjimų dorai ir krikščioniškai gyventi, mylėti savo artimą, padėti vieni kitiems bėdoje, ligoje ar nelaimėje. Šiltas ir pagarbus klebono elgesys sušildo sielą, pakelia nuotaiką sunkiomis gyvenimo valandomis.

Kardinolo tėviškėje

Veronika Živilė BALTUŠNIKAITĖ

Prie koplyčios (iš kairės): skulptorius Arūnas Sakalauskas, grafikė Jūratė Račinskaitė, vienuolė, dailininkas Antanas Kmieliauskas, architektas Ričardas Krištapavičius

Gegužės 8 dieną kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje Guronyse seserys eucharistietės pasitiko atvykusius svečius: Seimo narę Vaidevutę Margevičienę, Kauno vyrų chorą „Perkūną“ (meno vadovas ir dirigentas doc. Romaldas Misiukevičius, koncertmeisteris Dainius Kepežinskas), Gyvojo rožinio maldininkes iš Pivašiūnų, Daugų, Užuguosčio ir kitų parapijų. Prie koplyčios susitiko architektas Stasys Petrauskas, tapytojas, skulptorius prof. Antanas Kmieliauskas ir skulptorius Arūnas Sakalauskas, sukūręs šv. Juozapo skulptūrą koplyčios altoriui.

Šv. Mišių patarnautojų diena

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ laimina šv. Mišių patarnautojus

Gegužės 7 dieną Žemaičių Kalvarijos šventovėje vyko kasmetinis Telšių vyskupijos parapijų patarnautojų susitikimas. Šiais metais į susitikimą susirinko 150 šv. Mišių patarnautojų. Ryte Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos klierikai registravo jaunuolius. 12 val. buvo aukojamos šv. Mišios, kurių koncelebracijai vadovavo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Šv. Mišių metu giedojo Telšių kunigų seminarijos klierikai, pamokslą sakė Telšių vyskupijos ganytojas. Susirinkusiesiems vyskupas kalbėjo apie Žemaičių Kalvarijos Šventovę, čia esantį stebuklingąjį Krikščioniškųjų Šeimų Karalienės paveikslą, saugomą didžiausią Pabaltyje šv. Kryžiaus relikviją, papasakojo apie Žemaičių vyskupus, kurių portretai saugomi Bazilikoje: Jurgį Tiškevičių, Antaną Tiškevičių, Joną Lopacinską, Motiejų Valančių. Taip pat kalbėta apie Telšių vyskupus Vincentą Borisevičių ir Antaną Vaičių. Telšių vyskupas J. Boruta pabrėžė Dievo veikimą žmogaus gyvenime ir žmogaus Dievo malonei atvirumo pasekmes. Visi šventieji bei minėti ganytojai yra akivaizdus pavyzdys, jog draugystė su Viešpačiu yra tikrasis, prasmingasis gyvenimas. Šv. Mišių patarnautojams vyskupas linkėjo karščiau pamilti Viešpatį ir nepasiduoti pasaulio dvasiai, tolinančiai žmones nuo Dievo.

Dalijosi išgyvenimais ir patirtimi

Alvyra Grėbliūnienė

Šv. Mišių auka. Kairėje – kun. Kęstutis, dešinėje – kun. Algis

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ priklausomų asmenų reintegracinė bendruomenė „Aš esu“ įregistruota pernai spalio mėnesį. Jos vadovas – kun. Kęstutis Dvareckas, kuris pats buvo pasiekęs dugną. Tačiau išsigelbėjo, nes įtikėjo į Dievą, patikėjo, kad Dievui reikia jo. Dabar yra visiškai atsidavęs Jam, stengiasi vykdyti Jo valią. Todėl šiuo metu yra su tais, kam reikalinga pagalba. Tai įrašyta ir „Aš esu“ lankstinuke: „Mus vienija siekis visapusiškai padėti priklausomybe sergantiems asmenims reintegruotis į visuomenę, nes padėdami kitiems, padedame sau.“ Bendruomenę sudaro dvi šeimynos. Vienoje – keturi asmenys, kurie visi dabar drauge gyvena. Kitą šeimyną sudaro tie, kurie jau išėjo iš pirmosios šeimynos. Jie gyvena savarankiškai, savanoriauja. Šeimyna nusprendė, kad kartą per mėnesį reikėtų apsilankyti parapijose, mokyklose. Kelionės metu vyrai labiau atsiskleidžia, geriau vienas kitą pažįsta.

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Atvelykio džiaugsmas jaunimo koncerte

Gieda Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos „Giedojimo studija“

Zarasai. Gegužės pirmąjį sekmadienį Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje buvo surengtas smagus Atvelykio koncertas. Tai jau gražia tradicija tapęs Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos muzikos mokytojo Gražvydo Gasparavičiaus organizuojamas ir klebono kun. Remigijaus Kavaliausko remiamas renginys.

Darniai Votyvos metu skambėjo jaunimo giesmės, giedamos Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos sakralinės „Giedojimo studijos“ merginų, Zarasų P. Širvio pagrindinės mokyklos mokinių bei Ignalinos bažnyčios jaunimo choro.

Panevėžio vyskupijoje

Zarasų dekanate

Paminėjo kunigystės 40-metį

Kun. Antanas Zulonas (pirmoje eilėje trečias iš kairės) ir jį su kunigystės 40-mečiu pasveikinti atvykę dvasininkai. Centre – Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, antras iš dešinės – prelatas profesorius dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS

ZARASAI. Gegužės 16 dieną Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje kun. Antanas Zulonas šventė savo kunigystės 40 metų jubiliejų (į kunigus įšventintas 1971 m. balandžio 25 dieną). Jubiliejaus šventime dalyvavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, jubiliato kurso draugas prelatas profesorius dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, kun. teol. dr. Algis Baniulis SJ, Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas mons. teol. lic. Vytautas Grigaravičius bei Panevėžio vyskupijos ir kitų vyskupijų 24 kunigai.

Panevėžio vyskupijoje

Kupiškio dekanate

Buivėniečiai susitiko prie kryžiaus

Kanauninkas Vladas Rabašauskas šventina Buivėnų kaimo kryžių

Palėvenė. Gegužės 15 dieną Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios varpai maldai už gyvus ir mirusius pakvietė labai gražaus Buivėnų etnografinio kaimo žmones.

Buivėnai didžiuojasi aukščiausiu Lietuvoje ąžuolu galiūnų, kuriam jau per 700 metų. Šis kaimas išaugino garsų kalbininką habilituotą daktarą Aleksandrą Vanagą. Buivėnai turtingi dolomitų klodais, milžinų kapais. Kaimas minimas jau 1603 metais.

Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Prasminga savaitė

Gailestingojo Jėzaus paveikslas sutinkamas su bažnytinėmis vėliavomis

KĖDAINIAI. Gegužės 8 dieną Šv. Jurgio parapija pasitiko Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Parsinešti paveikslo kartu su klebonu ėjo gausus parapijiečių būrys: „Caritas“, adoruotojos , ministrantai, jaunimo grupė „Samariečiai“, besiruošiantys Sutvirtinimo Sakramentui. Nešini paveikslu ir bažnytinėmis vėliavomis, giedodami giesmes tą sekmadienio rytą tikintieji džiaugsmingai nuvilnijo miesto gatvėmis ir pakilo laiptais į Šv. Jurgio parapijos kalnelį. Prie bažnyčios procesiją pasitiko parapijos tikintieji. Klebonas kun. Artūras Stanevičius pasveikino visus parapijiečius, maldomis pradėjusius gailestingumo savaitę.

E. Kusaitės byloje manipuliuojama įstatymu

Advokatas Kęstutis Stungys: „Neteisėtai tikslindami skundą prokurorai pakeitė skundo esmę“

Terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės istorijoje – nauji netikėtumai. Merginą ginantis advokatas Kęstutis Stungys tvirtina, jog Generalinės prokuratūros atstovai neteisėtai manipuliuoja kai kuriomis itin svarbiomis sąvokomis.

Su advokatu Kęstučiu Stungiu kalbasi „XXI amžiaus“ žurnalistas Gintaras Visockas.

Finansinės kilpos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Gegužės 24 dieną į ligoninės reanimacijos skyrių pateko Vilniaus meras A. Zuokas. Teigiama, kad jis buvo apnuodytas, jo būklė sunki. Kol kas mažai žinoma šio senscacingo įvykio detalių, aišku tik tiek, kad ryte meras dar dirbo, o po pietų atsidūrė reanimacijoje. Visa ši paslaptinga istorija anksčiau ar vėliau atsiskleis, bet pastaruoju metu kalbama ir apie kitas paslaptingas istorijas. Pastaruoju metu iškyla su advokato K. Čilinsko mirtimi susijusios aplinkybės. Tiesa, neteigiama, kad K. Čilinskas buvo nunuodytas ar numarintas – jis jau daug metų sirgo sunkia onkologine liga, tačiau tai, kad K. Čilinskui ligoninėje buvo leidžiami daugelyje Europos Sąjungos šalių nebenaudojami vaistai, kurių jis pats nenorėjo priimti, kelia didelį susirūpinimą. Tai tiesiog atviras kai kuriose gydymo įstaigose pasitaikančio barbariško elgesio su pacientais pavyzdys.

A. Kubiliaus pergalė: tikra ar menama

Linas ŠALNA

Praėjusią savaitę vykę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimai parodė ne tik fasadinę demokratiją, bet ir atskleidė kai kuriuos vidinius prieštaravimus. TS-LKD pirmininko rinkimuose dalyvavo du kandidatai: dabartinis lyderis, premjeras Andrius Kubilius ir partijos pirmininko pavaduotoja, Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Kiti iškelti kandidatai buvo atmesti iš anksto pagal parinktas „demokratines“ nuostatas. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad konservatoriams ir toliau vadovaus A. Kubilius: už jį balsavo 5546 TS-LKD nariai, už I. Degutienę – 4628. I. Degutienė sako nesijaučianti „labai pralaimėjusi“, netgi yra labai laiminga, kad surinko beveik tiek pat balsų kaip ir Kubilius reiškia, jog eiliniai partijos nariai nori permainų partijoje. Suskaičiavus dviejų trečdalių skyrių balsus, pirmavo I. Degutienė, surinkusi 2878, o A. Kubilius tuo laiku buvo gavęs 2519 balsų. Reikėjo tik 500 balsų daugiau I. Degutienės naudai, ir rinkimų rezultatas būtų kitoks. Kubilių išgelbėjo ištikimieji Kauno konservatoriai. Labai įdomu: konservatyvieji Kauno konservatoriai išgelbėjo „modernistą“, „reformatorių“ Kubilių – taigi kauniečiai šiuo atveju balsavo už „generalinę partijos liniją“, kuriai vadovauti, jų manymu, gali tik A. Kubilius. A. Kubilius jau pirmuosius savo žodžius panaudojo propagandai apie „neišvengiamas“ jo pergales: jo vadovaujama partija esą neabejotinai laimės 2012 metų Seimo rinkimus. Dar prieš rinkimus ir jų metu tiek pats premjeras, tiek jo šalininkai (dažniausiai pavaldiniai Vyriausybėje) stengėsi įteigti, kad neišrinkus partijos pirmininku A. Kubiliaus žlugs Lietuvos ekonomika, valstybėje kils chaosas. Nors toks įrodinėjimas eiliniams partijos nariams, provincijos „pelytėms“, galėjo ir nelabai patikti – per daug akivaizdžiai jautėsi spaudimas. Tad A. Kubiliui „demokratijos“ žaidimas vos nekainavo posto – tik Kauno partiečiai išgelbėjo jį nuo artėjančio pralaimėjimo.