|
Taurė alaus prieš miegą ir valdžios svaigulys
Saulius Stoma
Kas yra alkoholis: gėris ar blogis? Klausimas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Jei kažkas net nesusimąstęs atsakys, kad alkoholis akivaizdus blogis, su juo bus labai įdomu pasišnekėti. Greičiausiai netrukus paaiškės, kad alkoholis tikrai buvo didelis blogis to asmens arba jo aplinkos gyvenime. Bet yra daugybė žmonių, kurie atsakys, mano manymu, teisingai. Blogis ne pats alkoholis, o tik piktnaudžiavimas juo. Daugiausia taip galvojančių yra šalyse, kurioms alkoholizmas nekelia didelių problemų.
Lietuva praėjusių metų pabaigoje paskelbė totalų karą svaigalams buvo priimtos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios mūsų valstybę padarė išskirtinę Europoje.
Šiuo metu jau įsigaliojusi įstatymo dalis yra griežta, bet gana proporcinga sudėtingai situacijai visuomenėje. Juk alkoholizmas iš tikrųjų yra didžiulė Lietuvos žaizda. Tačiau keli įstatymo punktai, kurie turėtų įsigalioti nuo kitų metų, gretina Lietuvą tik su dviem pasaulio valstybėmis Šri Lanka ir Kazachstanu. Tik šiose gana įdomios politikos šalyse alkoholio reklama beveik absoliučiai draudžiama.
Griežtas islamo požiūris į alkoholį gerai žinomas. Tuo tarpu krikščionybėje bent jau nestiprieji gėrimai visiškai priimtini. Turbūt niekas neišdrįs sakyti, kad Jėzus Kristus buvo alkoholikas, nors bendraudamas su savo mokiniais džiaugėsi vynu, kaip ir dabartiniai Viduržemio jūros šalių gyventojai.
Lietuviai, susidūrę su ispanais, negali nesižavėti jų mokėjimu vaišintis ir linksmintis neprisigėrus. To reikia mokytis. Mums ypač. Todėl gėrimo kultūros puoselėjimas turi būti skatinamas, o ne priešingai.
Akivaizdūs alkoholio kontrolės politikos perlenkimai rodo, kad toli gražu ne visi tai supranta. Dabar neanalizuosiu Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo nutarimų, kurie teigia, kad visiškas alkoholio reklamos draudimas pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą. Laikydamasis krikdemiškų pažiūrų ir gerbdamas Bažnyčios teisę dalyvauti visuomenės gyvenime akcentuoti noriu ką kita. Alkoholio demonizavimas nėra tinkamas krikščioniui. Tai daugiau sektantiška nuostata. Absoliutus vyno ir alaus (jo gamybą, beje, išpuoselėjo vienuoliai) neigimas negali būti pateisinamas jokiais proto argumentais. Kaip nepateisinamas būtų ir nuolatinis gundymas svaigintis, sklindantis iš žiniasklaidos priemonių.
Todėl grupė daugiausia dešiniųjų Seimo narių registravo įstatymo pataisas, kurios neatšaukia dabartinių griežtų alkoholio reklamos ribojimų, tačiau naikina pavojingus perlenkimus. Visų argumentų net nėra vietos išvardyti.
Visiškas reklamos draudimas visų pirma suduotų smūgį per krizę ir taip nustekentai žiniasklaidai. Televizijos ir naujienų portalai būtų verčiami registruotis užsienyje. Ypač džiūgautų rusiški TV kanalai, agresyviai kovojantys dėl lietuviškos auditorijos. Todėl amžinas klausimas, kam tai naudinga, čia labai aktualus.
Lietuvos aludariams neapsimokėtų gaminti savų rūšių alaus, nes be reklamos jį lengvai nukonkuruotų užsienio produkcija. Jau šiuo metu kyla pavojus, kad rusiškas, ukrainietiškas ir baltarusiškas alus, kuris konkuruoja ne kokybe, o pigumu, pradeda išstumti iš rinkos lietuvišką alų. Ar tai mums visai nerūpi?
Šiuolaikiniu krikščionybės socialiniu mokymu nesidomintys vyskupo Motiejaus Valančiaus pasekėjai aiškiai perlenkia lazdą ir gąsdindami Bažnyčios rūstybe. Vargu ar jiems lemta tapti šventesniais už popiežių. Dar 2007 metų rudenį Europos Parlamentas atmetė Žaliųjų frakcijos siūlymą skatinti visišką alkoholio reklamos draudimą. Šiai fundamentalistinei pataisai nepritarė ir didžiausia EP krikdemų-konservatorių frakcija.
Lietuvos Bažnyčia turi ilgą ir gerbtiną kovos su alkoholizmu tradiciją. Rusijos imperijos, o iš dalies ir sovietų laikais tai reiškė pasipriešinimą sąmoningam tautos girdymui, kurį skatino valdžia. Ir dabar pamokslai iš sakyklų prieš girtuokliavimą duoda naudos. Gražu, kai kunigai dalyvauja žmonių šventėse ir rodo jiems pavyzdį, kaip galima linksmintis neprisigėrus. Tačiau bet kokie perlenkimai yra pavojingi.
Šiuo metu galiojančios Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos draudžia bet kokią alkoholio reklamą televizijos ir radijo programose nuo 6 iki 23 valandos. Draudžiama reklama periodinių leidinių pirmuose puslapiuose ir visa išorinė reklama, išskyrus alų, natūralios fermentacijos vyną ir sidrą. To tikrai pakanka.
Priėmus Seime registruotą siūlymą nuo kitų metų nedrausti reklamos naktį žiniasklaida neprarastų kelių dešimčių milijonų litų per metus. Dalį tų pinigų galima įpareigoti skirti socialinei antialkoholinei reklamai, kuri būtų transliuojama dieną. Tokia įstatymo pataisa taip pat rengiama.
Dabar tiesiog reikia ramiai pasverti visus argumentus ir niekam nepadaryti žalos. Nes gerais norais ir pragaras grįstas. Manau, visuomenei tobulėjant netrukus galėsime pasijuokti ir iš kai kurių kitų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų. Tarkime, tokios: Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama: (...) 7) siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis.
Juk net šių eilučių autorius pažeistų įstatymą prisipažinęs, kad skardinė alaus prieš naktį pervargus jį gerai užmigdo. Ką jau kalbėti apie chrestomatinį Jono Jablonskio posakį Alus gerti sveika ar močiučių paliktus gydomųjų antpilų receptus.
Taigi pasistenkime neįeiti į istoriją kaip pati juokingiausia politikų karta. Juk jau turėjome brendžiuku garsėjantį Seimo pirmininką, uždraudusį derama proga pakelti taurę šampano demokratijos šventovėje (draudimas tebegalioja), ir jo lipdukus Įėjimas su fotoaparatais draudžiamas ant tualetų durų.
Kaip tik tokį elgesį reikėtų vadinti politiniu alkoholizmu. Tai svaiginimasis turima valdžia ir piktnaudžiavimas pertekliniais draudimais. Karikatūrinė politika, kuri ne tik juokinga, bet ir pavojinga.
Redakcijos prierašas. Seimo nario S. Stomos straipsnį spausdiname kaip argumentacijos už alkoholio reklamą ir jo vartojimo skatinimo ypač tarp jaunimo pavyzdį. Profesionalams reklamos nereikia jie ir taip viską žino, o štai jaunimui alkoholio gamintojai ir jo reklamos šalininkai kaip tik ir nori įrodyti, koks jis yra skanus ir reikalingas. Kaip rašo mūsų skaitytojai (Regina Prascevičienė ir kt.), jau net 1015 metų girti paaugliai šlitinėja Lietuvos miestelių gatvėmis. Čia publikuojamas Seimo nario straipsnis akivaizdžiai parodo, kad politikas net ir kenksmingiausią reiškinį moka pateikti taip, kad jis atrodytų teigiamas. Seimo narys gražiai viską įpina į Bažnyčios ir europines tradicijas ir kaip neabejotiną gėrį pristato saikingą alkoholio vartojimą. Jis, kaip atrodo, labai išgyvena dėl žlungančios, alkoholio reklamos netekusios spaudos. Tačiau kodėl jis ar kiti dėl alkoholio reklamos ir žlugdomos spaudos susirūpinę Seimo nariai neieško kitų paramos būdų: mažinti iki normalaus europinio lygio prieš 2, 5 metų penkis kartus padidintą pridėtinės vertės mokestį arba sutvarkyti Spaudos rėmimo fondo veiklą taip, kad atskirų leidinių diskriminacija nebūtų įmanoma ir visi klausimai būtų sprendžiami teisingai. Ne paslaptis, kad alkoholio reklama skiriama tvirtų gyvenimiškų nuostatų dar neturinčiam mūsų jaunimui vadinamųjų lengvų gėrimų, kurie labai greitai pripratina prie nuolatinio alkoholio vartojimo, propagavimui. Štai už tokius ir panašius išvedžiojimus turi prisiimti atsakomybę Seimo nariai, inicijuojantys svaigiųjų gėrimų reklamą skatinančias įstatymų pataisas ir jų pavardes turi žinoti visuomenė artėjančių Seimo rinkimų metu. Alkoholio reklamai kelią atveriančias įstatymo pataisas iniciavo šie Seimo nariai: Vitas Matuzas, Kazimieras Kuzminskas, Jurgis Razma, Agnė Bilotaitė, Saulius Stoma, Saulius Pečeliūnas, Kęstutis Masiulis, Vaidotas Bacevičius, Valentinas Mazuronis, Erikas Tamašauskas, Algirdas Butkevičius, Artūras Melianas, Kęstutis Daukšys. Daugiau nei pusė jų, kad ir kaip būtų keista, yra iš TS-LKD frakcijos. Siekdami gėrio valstybei ir tautai, šie Seimo nariai turėtų inicijuoti pataisas tiek reikiamų įstatymų minėtai spaudai palaikymo, o ne naikinimo srityje, tiek ir kitais tautai svarbiais klausimais: jaunimo užimtumo, švietimo, auklėjimo, patriotizmo ir pilietiškumo diegimo jaunajai kartai ir apskritai visuomenei.
© 2011 XXI amžius
|