2011 m. birželio 10 d.
Nr. 44
(1924)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kunigystės 25-metį minėjo kartu

Bronius VERTELKA

Prieš 25-erius metus įšventinti
kunigai Molėtų Šv. apaštalų
Petro ir Povilo bažnyčioje

Birželio 1 dienos vakare į Molėtus rinkosi kunigai, įšventinti lygiai prieš 25-erius metus. Susitikimą organizavo Molėtų klebonas ir dekanas kun. Kęstutis Kazlauskas. Šia intencija Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Ilgą ir gilią prasmę turintį pamokslą sakė Troškūnų klebonas kan. Saulius Filipavičius. Daug sveikinimų ir linkėjimų sulaukė kunigystės jubiliejų švenčiantis Molėtų klebonas ir dekanas kun. Kęstutis Kazlauskas. Šv. Mišiose taip pat dalyvavo ir jo jaunesnis brolis, Saldutiškio, Labanoro ir Kirdeikių klebonas kun. Jurgis Kazlauskas bei jų sūnėnas, Punsko vikaras kun. Egidijus Kazlauskas.

Prieš iškilmes paprašiau keletą kunigų atsakyti į vienintelį klausimą –  ką jiems reiškia kunigystė praėjus ketvirčiui amžiaus?

Molėtų klebonas ir dekanas kun. Kęstutis Kazlauskas, neseniai šventęs ir gyvenimo  50 metų jubiliejų, sakė: „Kunigystė – tai ir palaima, ir savęs atskleidimas: viską, ką turi, privalai dalinti. Kunigas yra kaip tiltas: žmogų drąsindamas turi juo pervesti. Padėti žmogui yra didelė palaima. Kartą klausiau žmogaus išpažinties tris dienas. Jis norėjo išsisakyti, išsikalbėti.

Kokia palaima, kai ligonis atlikęs išpažintį, susitaikęs su Dievu, miršta laikant jį už rankos. Kad pajustum, ką tai reiškia, reikia tai išgyventi. Kartą paskambino, kad ką tik gimęs vaikelis guli reanimacijos palatoje, ir paklausė, ar negalėčiau jo pakrikštyti. Nakties metu nuvykau. Tada supratau, koks svarbus yra kunigo darbas. Tokie dalykai veda mane per gyvenimą, pripildo jį dvasios šviesos.“

Troškūnų klebonas kan. Saulius Filipavičius: „Prabėgę 25 kunigystės metai – tai didžioji mano gyvenimo dalis. Čia sudėtos visos mano jaunystės svajonės, tikėjimas, idealizmas, entuziazmas. Viskas, kaip buvo įsivaizduojamas gyvenimas ir kaip buvo norima jį kurti. Galiu pasakyti, kad kunigystė yra dovana, už kurią reikia Dievui iš visos širdies dėkoti, kurią reikia vertinti ir  džiaugtis. Kunigystė suteikia konkrečių, apčiuopiamų džiaugsmų, kurie širdyje gyvena kaip darbo, gyvenimo visuma, kaip tų metų apibendrinimas. Kai jauti, kad žmogui padėjai, kai jauti esąs jam reikalingas, tada junti, kad dirbi Dievo darbą. Iš to tiesiog gauni tam tikrą dvasinę grąžą, patiri  vidinį džiaugsmą ir suvokimą, kad tai, ką darai, yra reikalinga ir prasminga. Po tokių akimirkų mažiau skaudu, kada širdį užplūsta tuštumos  arba beprasmybės jausmas, nes kad ir kaip būtų, išeidami iš seminarijos mes visi galvojome pakeisti pasaulį, padaryti jį kitokį, bet to neįvyko. Ir turi taikytis su tuo, ką gali padaryti, taikytis pats su savo menkumu, su žmonių abejingumu, su nesugebėjimu pakeisti žmogaus dvasią, jo intencijų, širdies. Ir vis dėlto negali nuleisti rankų, nusivilti. Pojūtį, kad esi reikalingas, žmonės priima, jie ieško tavęs, ateina pas tave atviromis širdimis, geranoriškai. Ir šitie  dalykai yra didžiulė kompensacija, didžiulis Dievo malonės ženklas.“

Kun. Saulius Paulius Bytautas OFM, Kauno Šv. Jurgio bažnyčios konventas: „Kunigystė davė daug gyvenimo patyrimo. Kai baigi seminariją ir dirbi kokius dvejus–penkerius metus, imi galvoti, kad jau viską žinai. Praeina 25 metai ir pasirodo, kad nieko nežinai. Todėl kiekvieną dieną tenka atsinaujinti, iš naujo gimdyti savo kunigystę ir eiti pasirinktu keliu. Šiandien džiugu sutikti tuos kurso draugus, su kuriais kartu teko mokytis. Gyvenimas mažai pakeičia žmogų, tik jis vis bręsta, darosi dvasingesnis. Džiaugiuosi matydamas, kad jie čia susirinko. Bažnyčia ir šiandien susiduria su iššūkiais, gyvenimo problemomis. Kunigas turi pažinti to laiko iššūkius, kad galėtų sėkmingai darbuotis tautos išganymui.“

Kun. Gintaras Petronis, Lentvario klebonas: „Per savo kunigystės 25-metį pamačiau Dievo gerumą ir žmogaus Dievo ieškojimą. Labai laimingi kunigai, kurie netrukdo Dievo gailestingumui veikti.“

Kun. Ladislovas Baliūnas SJ, Balninkų klebonas: „Turėjau galimybę patirti džiaugsmą, kad galiu darbuotis Kristaus vynuogyne. Ir kiek sąlygos leidžia, stengiuosi atlikti kunigo pareigas taip, kaip reikalauja Dievas ir Bažnyčia.“

Molėtai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija