2011 m. liepos 1 d.
Nr. 49
(1929)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona

 

Šiame numeryje:

Nulenkime
galvas prieš
knygnešių gadynę

Kelionė į Dzūkiją

Į šventumą Jėzaus Širdies prieglobstyje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
nuoširdžiai bendrauja su kunigystei
besirengiančiais seminaristais

Popiežiaus kunigiškos tarnystės 60-metis

Šiandien, penktadienį, liepos 1-ąją, Bažnyčioje celebruojant Švenčiausios Jėzaus Širdies iškilmę ir tradiciškai susitelkiant Pasaulinei maldai už kunigų šventumą, norisi dar kartą prisiminti panašiomis progomis popiežiaus Benedikto XVI išsakytas mintis. Juo labiau, kad Šventasis Tėvas birželio 29-ąją, per Petrines, minėjo savo kunigystės 60-ąsias metines. Kunigų kongregacijos bei Jungtinių Valstijų episkopato iniciatyva sveikinant Šventąjį Tėvą su šiuo garbingu jubiliejumi viso pasaulio vyskupijose ir parapijose vyksta 60 valandų Švč. Sakramento adoracija, meldžiantis už Popiežių, už visus kunigus bei dvasinius pašaukimus.


Su Jėzumi – tik be ramentų!

Kun. Vytenis Vaškelis

Ką Tu, Viešpatie, paslėpei nuo tų, kurie pernelyg pasitiki tik savimi, ir jiems bet kuri žmonių nuomonė – nė motais? Tu nuo besididžiuojančių savimi paslėpei nuolankumo ir klusnumo dovanas, nes jei primygtinai būtum jas davęs, tai jie savo kreivomis kojomis jas kaip kiaulės būtų sutrypę... (Mt 7, 6).

Tačiau tie, kurie savo širdies duris užveria puikybės klastai ir su vaikišku paprastumu bei patiklumu sugeria Dievo žodžio rasos lašus yra palaiminti Dievo mažutėliai, kuriems Jo kvailybė daugybę kartų yra išmintingesnė už gudriųjų gudrybę ir Jo silpnybė galingesnė už vadovaujančiųjų galybę (1 Kor 1, 25).     


Budavonės kankinių atminimas gyvas žmonių širdyse

Birutė NenėnienĖ

Jaunieji Vilkaviškio vyskupijos
piligrimai pėsčiomis atkartoja
prieš 70 metų į mirtį iš
Lankeliškių išvežtų, o vėliau
nužudytų kunigų Vaclovo Balsio,
Jono Petrikos ir Justino
Dabrilos kelią į Budavonės mišką

Sodria vasaros pradžios žaluma ir žiedais pasikaišiusios trys birželio 17–19 dienos buvo skirtos paminėti Budavonės tragedijos 70 –osioms ir Vilkaviškio vyskupijos įsteigimo 85–osioms metinėms. Iškilmės vyko trijose skirtingose Vilkaviškio dekanato vietovėse: Lankeliškiuose, Budavonės miške (Bartninkų parapija) bei Vilkaviškio Katedroje ir sutraukė daug ne tik vietinių įvairaus amžiaus žmonių, bet ir iš tolimesnių parapijų: Lazdijų, Prienų, Alytaus.


Sekmadienis prie Nykos

Romas BACEVIČIUS

Jaunimas prie paminklo tremtiniams
ir laisvės kovotojams Gerdžiūnuose

Birželio 19 dieną, sekmadienį, prasmingas Gedulo ir vilties dienos minėjimas vyko Šakių rajone, buvusiame Paežerėlių valsčiuje. Net keturiose vietose – Ilguvoje, Gerdžiūnuose, Merkeliūnuose ir Mikniškėse – pagerbti tremtyje bei laisvės kovose žuvusieji. Renginio dalyviai prisiminė prieš 70 metų prasidėjusius Lietuvos gyventojų trėmimus, paminėjo šio krašto partizaną Praną Runą-Daugirdą, jo 60-ųjų žūties metinių proga.


Pagerbė Rainių kankinius

Telšių senosiose kapinėse
vyko Rainių kankinių pagerbimo
ceremonija, bendroje maldoje
už aukas dalyvavo Seimo
pirmininkė Irena Degutienė

1941 metų naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją Rainių miškelyje, netoli Telšių buvo žiauriai nukankinti 73 lietuviai politiniai kaliniai iš Telšių kalėjimo. Juos nužudė vietinių enkavedistų pasikviesti, dėl prasidėjusio karo besitraukiantys raudonarmiečiai.

Rainių tragedijos 70-osioms metinėms skirtame renginyje „Rainiai – skausmo ašara Tautos rožinyje“, įvykusiame birželio 23-iąją, perskaitytas prezidentės Dalios Grybauskaitės kreipimasis Rainių kankiniams atminti.


Gedulo ir vilties diena Sankt Peterburge

Nida KALEINIKOVAITĖ

Lietuvos generalinis konsulas
Ričardas Degutis pristato
Sankt Peterburgo lietuvių
bendruomenės chorą „Neringa“

Tradiciškai kiekvienais metais birželio 14 dieną Sankt Peterburgo lietuvių, latvių ir estų bendruomenės prisimena tragiškus 1941 metų birželio 14 dienos įvykius. Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebonas kun. dr. Rimantas Gudelis, kaip Lietuvos dvasininkų atstovas ir Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės kapelionas, dalyvavo Sankt Peterburgo Šv. Jono evangelikų liuteronų bažnyčioje surengtose ekumeninėse pamaldose, kurias kartu su kun. dr. R. Gudeliu vedė estų pastorius Enn Salveste ir latvių pastorius Aivars Gusevs. Kapelionas kun. dr. R. Gudelis, kaip ir kiti dvasininkai, kvietė susirinkusius į susitaikymą, atleidimą vienas kitam ir kvietė melstis už tuos, kurie prieš 70 metų nukentėjo nuo sovietinių represijų. Pamaldų metų giedojo jungtinis bendruomenių choras „Balticum“. Buvo atliktos tokios giesmės kaip „Lietuva brangi“ (lietuviškai), „Put vejini“ (latviškai) ir „Laul Põhjamaast“ (estiškai). Po pamaldų minėjime dalyvavo trijų Baltijos šalių generaliniai konsulai Sankt Peterburge: Ričardas Degutis (Lietuva), Aivars Groza (Latvija) ir Tiina Maiberg (Estija). Lietuvos generalinis konsulas R. Degutis ragino prisiminti tragiškus birželio įvykius ir pagerbti žuvusius bei nukentėjusius, taip pat priminė, jog ši diena yra ir Vilties diena, todėl pakvietė visus į ateitį žiūrėti su viltimi.


Kaune paminėtas Birželio sukilimo 70-metis

Grupė renginio dalyvių
Kauno senosiose kapinėse
Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Kaune buvo paminėtos 1941 metų birželio 23-28 dienų sukilimo 70-osios metinės. 1941 metų birželio 23-iąją, per Kauno radiją buvo paskelbta Lietuvos valstybės atkūrimo deklaracija ir atsišaukimas į lietuvių tautą. Sukilimo centru tapo Kaunas, nes vokiečių žvalgyba, prieš užimdama šalį, sovietams pateikė turimas žinias apie sukilimo organizatorių štabus Vilniuje ir Žemaitijoje, kuriuos raudonieji sunaikino. (Šiuos mažai kam žinomus faktus pateikė prof. Vytautas Landsbergis.) Šis sukilimas dar buvo pavadintas jaunimo sukilimu, nes daugumai sukilėlių buvo iki 30 metų.


Paminklas žuvusiems Varviškės mūšyje

Gintaras Lučinskas

Leipalingio klebonas kun. Paulius
Marčiulionis šventina paminklą

Birželio 11 dieną Leipalingyje (Druskininkų sav.) vyko renginys, skirtas paminėti 1923 m. kovo 23 dieną Varviškės mūšyje žuvusiems Lietuvos kariuomenės kariams ir Šaulių sąjungos nariams.

Į Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią atvyko Alytaus apskrities A. Juozapavičiaus šaulių rinktinės Alytaus, Druskininkų ir Lazdijų kuopų šauliai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Lazdijų skyriaus nariai, žuvusiųjų giminės bei kiti svečiai. Parapijos klebonas kun. Paulius Marčiulionis aukojo šv. Mišias už Varviškės mūšyje žuvusius Lietuvos kariuomenės karininkus, karius ir šaulius. Vėliau šaulių rikiuotė atidavė pagarbą bei buvo padėtos gėlės prie paminklo (pastatytas 1928 m., atstatytas 1989 m.) žuvusiems kovose už Lietuvos laisvę.


Pašventinti penki nauji kunigai

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Birželio 1-ąją pašventinti Telšių
vyskupijos kunigai (iš kairės):
Vaidas Gadeikis, Viktoras Daugėla,
Justinas Palubinskas, Haroldas
Šneideraitis, Vytautas Liesis.
Centre – vyskupas Jonas Boruta SJ
Klier. Antano ŠNEIDERAIČIO nuotrauka

Birželio 1-ąją, per Telšių vyskupijos globėjo šv. Justino dieną, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ Telšių Katedroje įšventino penkis kunigus. Šventimų iškilmingas šv. Mišias kartu su savo ganytoju koncelebravo Telšių vyskupijos dekanai, vicedekanai ir abiejų kapitulų kanauninkai bei šventinamųjų pakviesti kunigai. Šventimų metu Telšių vyskupas kalbėjo apie šv. Justino gyvenimą, jo meilę ir ištikimybę Kristui ir apsisprendimą paaukoti gyvybę dėl Kristaus evangelijos. Šią dieną įšventinti nauji kunigai Telšių vyskupijai – tai ženklas, jog jie paženklinti šv. Justino dvasios – ištikimybės Dievui ir Bažnyčiai. Šių dienų pasaulyje nėra lengva būti Kristaus ir Bažnyčios kunigu, tačiau Kristus juos įpareigoja pats siųsdamas ir išsirinkdamas. Jis nori, kad jie būtų jo Evangelijos skelbėjai ir šviesos nešėjai.


Grįžtančios tradicijos gražina dabartį

Pranas Laurinavičius

Po pamaldų giedama „Lietuva brangi“

Nuo seno Lietuvoje giedamos giesmės, šlovinančios Dievo Motiną Mergelę Mariją. Gegužinės pamaldos dar buvo vadinamos mojavomis. Tuomet kaimuose buvo švarinami kambariai, seklyčioje įrengiamas altorėlis su Marijos paveikslu, pamerkiama pavasarinių gėlių. Žodžiai, sudėti į šventą giesmę, nekalti kaip kūdikiai, gryni kaip perlai, žodžiai, skirti Dievo Motinai Marijai, kaip tik tokie ir yra. Ilgi okupacijos metai, sovietinis ateizmas bandė ištrinti iš tautos paveldo šventas moralines vertybes, bet nepajėgė. Atgavus nepriklausomybę atgijo senoji tradicija.


Saugome ir perduodame jaunesniems

Ona Striškienė

2011 metais per Mojavą (iš kairės):
Adelė Jankevičiūtė-Samulionienė,
Stanislava Stokytė-Ladukienė,
Stanislava Kvietkauskaitė-Bambonienė

Panevėžio rajone Mitabynės ir aplinkinių kaimų žmonės turi tradiciją pagerbti praeitį, susitikti, pagiedoti Švč. Mergelės Marijos garbei, pasibūti. Pakviesti į Mitabynės kaimo susitikimą lengva – renkamasi paskutinį gegužės šeštadienį. Tądien paskęstama prisiminimuose, pamatomi savi, kaimynai, draugai.

Mitabynes kaime buvo 38 sodybos, dabar jis pavirto mišku. Sąmoningai netvarkant kelių, neįvedant elektros, buvusios nuosavos sodybvietės buvo apsodinamos mišku. Yra tik vienas gyvenamasis kiemas Mitabynėje. Pavienių iniciatorių dėka, niekieno nefinansuojami, darydami gegužės mėnesio renginį dažnai kviečiame Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių chorą, Lietuvos laisvės kovotojus, kitus asmenis. Iš ryto susirinkę į Kazimiero Barausko sodybą gretimame Įstricos kaime, išpuošiame seklyčią gėlėmis, berželiais, padarome altorėlį. Gieda žilagalvės, joms pritaria, jų klausosi vaikaičiai, provaikaičiai. Visada pravirkdoma armonika, skamba akordeonas, nesistebiu išdainuojamų dainų gausa, nes paveldėjau storiausius sesių dainų sąsiuvinius. Visi čia pamiršta amžių, negalias, bėdas, atjaunėja, pasisemiama išminties, stiprybės.


Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Per Šv. Antano atlaidus – sakralinių darbų paroda

Jaunimo pasirodymo kulminacija.
Sveikina klebonas kun. Žydrius Kuzinas

Ratnyčia. Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčioje per Šv. Antano atlaidus šv. Mišias aukojo buvęs klebonas kun. Almantas Kibirkštis. (Dabar jis – Dubičių Švč. Jėzaus Širdies parapijos administratorius, aptarnaujantis ir Rudnios parapiją). Ilgai lauktas svečias Sumos homilijoje, primindamas Švč. Trejybės slėpinį, sakė, kad reikia siekti pajausti Dievo Dvasią savyje. Žmonės turi savo laime dalintis, nes gera, kai matai ir kitus laimingus. Ragino stiprinti bičiulystę su Dievu ir Jame atrasti ramybę bei džiaugsmą. Priminė, kad ir minimas šv. Antanas suvokė Švč. Trejybės slėpinį ir per visą savo trumpą gyvenimą stengėsi dalinti save kitiems. Pasak jo, šv. Antanas ir šiandien nori mums pasakyti, jog turime būti misionieriais savo aplinkoje: šeimoje, darbe, parapijoje ir savo gyvenimu liudyti Dievo Meilę. Todėl būtina šventojo prašyti ne materialių dalykų, bet tikėjimo malonės, susigrąžinti Dievą į širdis, padėti atsikratyti nuodėmės ir blogio. Reikėtų suvokti, jog esame Dievo vaikai, gal ne visada šio pasaulio priimami ir suprantami, bet liudijantys, nešantys, skelbiantys Gerąją Naujieną, Dievo Meilę pirmiausia savo šeimoje. Reikia nebijoti imtis savo kryžiaus, sekti Kristumi, nes mylintiems Dievą viskas sugrįžta gėriu. „Myliu Jus visus iš širdies“, – baigė homiliją kunigas. Po šv. Mišių žmonės bendravo su kun. Almantu, dėkojo, džiaugėsi susitikimu, linkėjo sveikatos ir sėkmingos kunigo tarnystės, prašė jų nepamiršti ir dažniau aplankyti. Šiuo susitikimu džiaugėsi ir mūsų parapijos klebonas kun. Žydrius Kuzinas. Džiaugėsi jis ir, pristatydamas žinomo dailininko Alfonso Šuliausko sakralinių darbų parodą. Pasak jo, ir kryžius, kurį sukūrė du Dzūkijos menininkai, rodo, jog kiekvienas tikro menininko kūrinys ateina iš Dievo ir yra Dievo meilės žiburys.


Kaišiadorių vyskupijoje

Merkinės dekanate

Prisiminė žuvusiuosius už laisvę

Minėjimo dalyviai Merkinės
kryžių kalnelyje. Kairėje –
dekanas kun. dr. Robertas Rumšas

Merkinė. Kryžių kalnelyje tradiciškai paminėta Gedulo ir Vilties diena bei pagerbti laisvės kovų dalyviai. Laiko tiltai kasmet šioje vietoje sujungia gyvus ir mirusius kovotojus. Šiemet Dainavos krašto partizanų pagerbimo šventė prasidėjo birželio 19-ąją, sekmadienį, šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Jas už visus Merkinės žuvusiuosius ir už gyvus likusius laisvės kovų dalyvius aukojo Merkinės dekanas teologijos mokslų daktaras kun. Robertas Rumšas, giedojo ansamblis „Varpilė“.


Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Per atlaidus įamžino buvusį kleboną

Klebonas kun. Rimantas Visockis
(antras iš kairės) su savo
zakristijonu ir Velykių
bažnyčios choristais (dešinėje –
vargonininkė Pranė Puišienė)

VELYKIAI. Šv. Antano atlaidai – Šv. apaštalo Andriejaus parapijos šventė. Į šiemetinius atlaidus birželio 19-ąją suvažiavo didelis būrys iš šios vietovės kilusių, suėjo ir čia gyvenantys žmonės. Šventovė, kurios kertinis akmuo padėtas 1838 metais, buvo pilna tikinčiųjų. Berželiais iškaišytoje ir tujų šakelių girliandomis išpuoštoje bažnyčioje šv. Mišias aukojo ir pamokslą sakė Panevėžio vyskupijos kancleris kun. dr. Romualdas Zdanys. Jis, dalyvaujant šią parapiją aptarnaujančiam Miežiškių klebonui kun. Rimantui Visockiui, pašventino atminimo lentą kun. Boleslovui Beinoravičiui, prieš 60 metų nukankintam Lukiškių kalėjime.


Telšių vyskupijoje

Tauragės dekanate

Prasmingas birželis

Paežerio Švč. Trejybės koplyčia

NEMAKŠČIAI. Birželio 19 dieną Švč. Trejybės parapijoje vyko tituliniai atlaidai. Nuo 2009 metų Švč. Trejybės atlaidai yra švenčiami šalia Nemakščių esančioje restauruotoje Švč. Trejybės koplytėlėje Paežerio kaime. Ši koplyčia – kultūros paveldo objektas. Šiemet galėjome ne tik džiaugtis puoselėjama koplytėle ir jos aplinkos vaizdu, bet ir mėgautis dvasiniais dalykais, kurie patiriami apsilankius šioje vietoje. Šv. Mišių pradžioje parapijos klebonas kun. Stasys Šlepavičius perskaitė ir pakabino ant koplytėlės sienos Apaštalinės Penitenciarijos Dekretą, kuriuo Paežerio Švenčiausios Trejybės koplyčioje tikintiesiems suteikiami visuotiniai atlaidai. Nuo šiol kiekvienas apsilankęs Paežerio koplyčioje galės perskaityti šį dekretą, o tie, kurie atvyks į koplytėlę per Švč. Trejybės atlaidus, pelnys visuotinius atlaidus, kurie suteikti Šventojo Tėvo Benedikto XVI.


Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Parapijos gyvastis – Marijos legionierės

Grupė Marijos Legiono moterų
su klebonu kun. Kaziu Žąsyčiu

PAJŪRALIS. Šv. Joakimo bažnyčioje klebonas kun. Kazys Žąsytis dirba dar tik gerą pusmetį. Pajūrališkiai džiaugiasi, kad klebonas yra labai taktiškas, malonus ir pamaldus, gražiai bendrauja su žmonėmis, vienija Pajūralio parapijos ir jo aptarnaujamų koplyčių tikinčiuosius bendrai maldai, siekia  pritraukti bažnyčion jaunimą. Savo ruožtu kun. K. Žąsytis džiaugiasi, kad parapijoje yra veiklus tikinčiųjų branduolys.


Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Kai padeda Dievo Apvaizda

Tūbiniškės adorantės su
kunigais (iš kairės) Mykolu
Petrausku ir Algiu Genučiu
bei „pročkelė“ Juzefa Benėtaitė

TŪBINĖS. Birželio 12-ąją, sekmadienį, Dievo Apvaizdos bažnyčioje buvo švenčiami tituliniai atlaidai, kurie šiemet sutapo su Sekminių iškilme. Šiuo metu šią šventovę aptarnaujantis Šilalės dekanas ir  klebonas kan. dr. Algis Genutis į juos pasikvietė Pajūrio parapijos kleboną kun. Mykolą Petrauską. Po adoracijos prie išstatyto Švč. Sakramento meldžiantis už kunigų šventėjimą popiežiaus Benedikto XVI kunigystės 60-mečio proga, iškilmingas Sekminių apeigas atliko dekanas kan. A. Genutis. Paskui titulinius Dievo Apvaizdos atlaidus vedė ir homiliją pasakė kun. M. Petrauskas. Šventės metu bažnyčios skliautus drebino ilgametę giedojimo patirtį turintis šios bažnyčios choras, vadovaujamas Kęstučio Kareivos. Pasibaigus atlaidams kan. A. Genutis padėkojo kun. M. Petrauskui už pravestus atlaidus. Atlaidų dalyviai nepagailėjo aplodismentų abiem kunigams, o paskui visi šventoriuje bendravo tarpusavyje, dalijosi įspūdžiais, aptarinėjo katalikišką spaudą.


Telšių vyskupijoje

Gargždų dekanate

Šeštinės Šalpės kalnelyje

Šv. Mišių auka Šalpės kalnelyje
(iš kairės): Veiviržėnų klebonas
kun. Antanas Šimkus, Endriejavo
ir Judrėnų parapijų klebonas
kun. Stanislovas Anužis,
Telšių vyskupo generalvikaras
prel. Juozas Šiurys, Gargždų
dekanas kan. Jonas Paulauskas

Veiviržėnai. Per Šeštines ir Tėvo dieną gausus tikinčiųjų būrys rinkosi Šalpės kalnelyje, kuris yra Gargždų dekanate, Veiviržėnų parapijoje, Klaipėdos rajone, Judrėnų seniūnijoje. Jau 10 metų Šeštinių šventės pavakare čia aukojamos šv. Mišios. Šiais metais šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupo generalvikaras prel. Juozas Šiurys, koncelebravo Gargždų dekanas kan. Jonas Paulauskas, Veiviržėnų klebonas kun. Antanas Šimkus, Endriejavo ir Judrėnų parapijų klebonas kun. Stanislovas Anužis, Telšių kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas, giedojo Veiviržėnų parapijos giedoriai.


Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Užbaigti mokslo metai

Telšių vyskupo V. Borisevičiaus
kunigų seminarijos ir Telšių
vyskupijos licėjaus auklėtinių
procesija į Švč. Mergelės
Marijos Apsilankymo Baziliką
Klier. Antano ŠNEIDERAIČIO
nuotrauka

Žemaičių Kalvarija. Birželio 2 dieną, per mėnesinius atlaidus, vyko iškilmingas Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos bei Telšių vyskupijos licėjaus mokslo metų užbaigimas. Ši diena taip pat buvo skirta Gargždų dekanato tikinčiųjų piligriminei kelionei. Pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Kartu su vyskupu šv. Mišias aukojo Telšių kunigų seminarijos vicerektoriai: kan. R. Saunorius ir kun. V. Ačas, prefektas kan. A. Sabaliauskas, licėjaus direktorius kun. A. Mačius, Gargždų dekanas kan. J. Paulauskas, Gargždų dekanato kunigai bei birželio 1 dieną įšventintieji kunigai. Šv. Mišiose giedojo Gargždų parapijos sumos choras. Sakydamas pamokslą Telšių vyskupas kalbėjo apie Šv. Dvasios atsiuntimo laukimą bei visą birželį parapijose vykstančią Švč. Sakramento adoraciją, minint popiežiaus Benedikto XVI 60-ąsias kunigystės metines bei meldžiant naujų pašaukimų ir kunigų šventėjimo. Vyskupas kvietė tikinčiuosius aktyviai dalyvauti kiekvieną dieną vykstančiose adoracijose. Po šv. Mišių Žemaičių Kalvarijos kalnai buvo giedami einant Kryžiaus keliu lauke ir Bazilikoje.


Telšių vyskupijoje

Žemaičių Kalvarijos dekanate

Per Šeštines pagerbė tėvus

Sveikinimo žodį tėvams
taria vaikučiai ir jų
vadovė Virginija Budrienė

MEDINGĖNAI. Birželio 5 dieną, kai buvo švenčiama Viešpaties žengimo į dangų šventė (Šeštinės), kuri sutapo su Tėvo diena, parapijos tikintieji bei iš toliau susirinkę buvę medingėniškiai ėjo į parapijos kapines pagerbti čia palaidotų tėvų, senelių, prosenelių. Rečiau besilankančius Medingėnų kapinėse nustebino čia atstatyta ir gražiai įrengta Visų Šventųjų koplyčia, kuri ne tik papuošė kapines, bet ir suteikė joms iškilmingumo. Koplyčia tą dieną buvo atidaryta nuo pat ryto, tad tikintieji pirmiausia ir užsuko čia pasimelsti už mirusiuosius, mintyse padėkoti Medingėnų parapiją aptarnaujantiems rietaviškiams kunigams: klebonui Antanui Gutkauskui ir jo pagalbininkui Arvydui Mačiuliui už iniciatyvą.


Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Jaunimo Sekminės

Metelių piligrimus prie Kryžių
šventovės pasitiko vyskupas
Rimantas Norvila

Kryžiai.  Čia yra ta vieta,  kur stebuklingoji Dievo Motina laukia savo vaikų jau per 300 metų. O šįmet sukanka 195 metai, kai Metelių klebonas kun. Ignas Žibanavičius čia naujai pastatė koplyčią. 1816 m. gegužės 25 dieną Seinų vyskupijos oficiolas Augustinas Polikarpas Marciejevskis čia pirmą kartą aukojo šv. Mišias, o popiežius Pijus VII maldininkams suteikė atlaidus.


Vilkaviškio vyskupijoje

Alytaus dekanate

Kunigo jubiliejus tėviškės bažnyčioje

Šv. Mišių koncelebracija.
Iš kairės: kunigai Vaclovas
Aliulis, Vytautas Brilius,
vysk. Juozas Žemaitis MIC
ir Antanas Diškevičius

SANTAIKA. Tampa tradicija sulaukusiems garbingų jubiliejų žmonėms neeilinę sukaktį paminėti ne kartą per metus. Kun. Vaclovas Aliulis MIC savo 90-ies metų amžiaus sukaktį pirmą kartą minėjo kovo viduryje Vilniuje. Birželio 19 d., Švenčiausios Trejybės šventėje, o antrą – švenčiant Šv. Antano atlaidus. Šįkart jubiliejus dar kartą buvo paminėtas kunigo gimtojoje Santaikos parapijoje, kuri jubiliatui yra itin miela ir brangi. Iškilmė vyko Kristaus Karaliaus bažnyčioje. 1929 metų vasarą būsimasis kunigas čia atliko Pirmąją išpažintį, o 1930 metais priėmė ir Pirmąją Komuniją. Po Pirmosios Komunijos zakristijonas Jonas Juškauskas pakvietė būti klapčiuku. Pakvietimas buvo su džiaugsmu priimtas. „Čia Dievą mylintys kunigai brandino pašaukimą kunigystei“, – sakė kun. V. Aliulis.


Valstybės „gerovė“ kuriama kasdien

Linas ŠALNA

Kai Vakarų valstybių ekonomistai prakalbo apie naujos krizės bangą,  kai užsimenama net apie euro žlugimą (ir ne tik dėl ekonominio nuosmukio Graikijoje, Ispanijoje ir Airijoje), Lietuvos vyriausybės vadovas Andrius Kubilius kuria popierinius planus „Lietuva 2030“ ir svajodamas apie kuo greitesnį euro įvedimą, forsuoja AE statybos planus. Kartu dar planuoja, kaip pažaboti verslininkus, jau ir taip suriestus į ožio ragą, užsiimančius, pasak jo, neva vien tik nelegaliu įdarbinimu. Taip suprasti reikėtų drastiškus siūlymus „paleisti į apyvartą“ naujus „drausminančius“ įstatymus, pagal kuriuos dar prieš naujo darbuotojo priėmimą į darbą jį reikia „įsodrinti“, kitaip sakant – įdarbinti, ir to nepadaręs darbdavys bus nubaustas už „nelegalų“ įdarbinimą. Dar labiau numatoma bausti darbdavį, net laisvės iki 4 metų atėmimu, už nelegalų nepilnamečių įdarbinimą. Panašu, kad Lietuvoje greitai bus sukurtas naujas „karinio komunizmo“ modelis, kiekvieną žmogų jau iš anksto vertinantis kaip potencialų nusikaltėlį. Dar vis galvojama, kad sutvarkius nelegalų įdarbinimą, įvedus kasos aparatus „dengtuose“ turguose (paskiau ir nedengtuose) bus surenkami milijardai litų, o ministerijų vadovai bei klerkai ir toliau galės maudytis piniguose: išsimokant ne tik didžiules algas, bet ir „perčiuožiant“ iš vienos kėdės į kitą – milžiniškas „išeitines“ kompensacijas. Kaip tik tam ir kuriamos naujais pavidalais ambicingos programos „Lietuva 2030“, labai primenančios netolimus projektus: „komunizmą sukursime per 20 metų“.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija