2011 m. liepos 8 d.
Nr. 51
(1931)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


XXI Amžius

Naujienų vaivorykštė

Muziejaus ir vienuolyno atidarymas

Inesė Ratnikaitė

Kelmės savivaldybės administracijos
direktorius Zenonas Mačernis
įteikia proginį medalį Šiaulių
vyskupui Eugenijui Bartuliui

Kauno arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius linkėjo ne tik rodyti
eksponatus, bet ir papasakoti apie
čia gyvenusius ir dirbusius žmones

Muziejaus eksponatai –
arnotai ir taurės

XVII amžiaus eksponatas –
šv. Pranciškaus stigmatizacija

Birželio 11 dieną Tytuvėnų miesto šventė „Tytuva 2011“ prasidėjo Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejaus Tytuvėnų vienuolyne atidarymu. Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ansamblis yra įspūdingas Lietuvos sakralinės XVII – XVIII a. architektūros kompleksas. Lankytojų susidomėjimą keliantys gausiai ornamentine ir figūrine sienų tapyba išpuošti vienuolyno pastato koridoriai, celės tiko pabrėžti muziejaus išskirtinumą.

Bernardinų vienuolyno ir bažnytinio paveldo muziejaus atidarymo iškilmė prasidėjo 11 val. padėkos  šv. Mišiomis. Jas aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Šiaulių vyskupijos kunigai.

Pamokslo metu Šiaulių vyskupas kalbėjo apie Šventosios Dvasios galybę, prisiminė vienuolyno bei bažnyčios pastatymo istoriją, dėkojo prisidėjusiems prie šio architektūros paminklo restauravimo, muziejaus įrengimo.

Oficialus muziejaus ir kelių restauruotų freskų atidarymo renginys vyko uždarame vienuolyno kiemelyje. Pristatytas beveik 400 metų senumo dokumentas, be kurio nebūtų ir minimų iškilmių. Tai 1614 metais Vilniaus didiko Andriaus Valavičiaus iniciatyva pasirašytas aktas dėl naujos bažnyčios bei vienuolyno, skirto 12 bernardinų vienuolių, statybos. 1635 metais naujoji šventovė konsekruota Angelų Švč. Mergelės Marijos titulu. Pastatyti nuošalioje vietovėje pastatai mažai nukentėjo nuo karų, čia niekada nesiautėjo gaisrai, buvo išvengta esminių perstatymų. Todėl vienuolyno ir bažnyčios ansamblis pripažįstamas vienu vertingiausių barokinių ansamblių Lietuvoje ir visoje Šiaurės rytų Europoje, gausiai lankomas Lietuvos bei užsienio turistų.

Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ pabrėžė Katalikų Bažnyčios vaidmenį išsaugant šį milžinišką kultūrinį paveldą. Jei „iš paveldo išbrauktume bažnyčias, vienuolynus, nedaug ką turėtume parodyti atvykstantiems į Lietuvą“, – sakė arkivyskupas. Jis taip pat minėjo Bažnyčios atsakomybę rūpinantis kultūros objektų saugojimu, dėkojo Šiaulių vyskupui Eugenijui Bartuliui už asmeninį rūpestį Tytuvėnų vienuolynu, anksčiau priklausiusiu Kauno arkivyskupijai. Taip pat, anot Ekscelencijos, brangus ir Vyriausybės, kultūros ministerijos paveldo departamento dėmesys bei bendras rūpinimasis. „Išsaugoję, atnaujinę tokius objektus mes gražiname Lietuvą, darome ją patrauklesnę tiems, kurie atvyksta“. Arkivyskupas linkėjo, kad muziejus ne tik pritrauktų lankytojus, bet ir atliktų švietėjišką veiklą: „Per mažai parodyti eksponatus, svarbu papasakoti, kas už jų slypi – tai žmonės: gyvenę, dirbę, mylėję ir savo laiku statę Lietuvą.“

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas pasidžiaugė, kad atidaromas vienas didžiausių mūsų kultūros perlų. Ministro manymu, tai taps vienybės ir dvasinio atsigavimo simboliu. „Manau, tokia vieta kaip ši yra geriausia atgaivinti tikėjimą Lietuva, vertybėmis, kurios tikrai nėra pasikeitusios“. Prisiminęs keliones po užsienį, ministras teigė, kad Tytuvėnų vienuolynas puikiai papuoštų bet kurį Europos kraštą. Bažnytinio paveldo muziejaus atidarymas – „tikrai puiki proga prisiminti, ką Lietuvai davė krikščionybė, Bažnyčia, tikėjimas“, – sakė kultūros ministras.

Kultūros paveldo direktorė Diana Varnaitė džiaugėsi Šiaulių vyskupijos, Kelmės rajono savivaldybės, Kultūros ministerijos, Ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamento mintimi, kaip panaudoti vienuolyno pastatą. „Būtų turbūt nuostabiausia, jei sugrįžtų vienuoliai, – atviravo, kultūros paveldo direktorė, – tačiau šiandien pasirinktas optimaliausias būdas, kuris suteikia dvasinę tvirtybę, sugrąžina dvasios vertybes... Žingsnis po žingsnio atgaiviname tai, ką paliko mums mūsų protėviai. Stengiamės kurti Lietuvą ant tvirtesnių pamatų siekdami dvasinės ir kultūrinės tapatybės“, – sakė Diana Varnaitė. Kad atlikti darbai įprasmina tai, kas mums brangu ir artima, teigė ir Kelmės rajono meras Kostas Arvasevičius, primindamas, jog Tytuvėnai žymūs festivaliais, piligrimyste.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys teigė, kad muziejų bendruomenei, kuriai atstovauja, šis renginys  –  didžiulė šventė. Direktorius prisiminė, kaip būdamas studentas lankėsi šiose apylinkėse, fotografavo... „Labai malonu širdžiai matyti puikiai atliktą restauratorių darbą“, – atviravo Romualdas Budrys.

Daugelis kalbėjusių teigė, jog atliktas darbas buvo įmanomas tik bendro susitelkimo dėka. UAB „Restauracija“ vadovas Kęstutis Vaišnoras prisiminė dažnai ant pastolių matęs Šiaulių vyskupą, besikalbantį su restauratoriais. Nuolatinę vyskupo E. Bartulio paramą teigė jautęs individualios firmos „Agrotech“ savininkas Petras Račkauskas. Kęstutis Vaišnoras minėjo, koks svarbus buvo Kelmės valdžios atstovų dėmesys. Architektė Regina Tumpienė pasidžiaugė savo kolektyvu, rodžiusiu išmonę, meilę, atsakomybę. Padėkos žodžiai tarti Tytuvėnų klebonui kun. Rimantui Žaromskiui, Dailės akademijos dailėtyros instituto mokslininkams, restauratoriams, valdininkams, kitiems darbų sklandumu besirūpinusiems žmonėms. „Viskas vyko sklandžiai, lydėjo Šventoji Dvasia“, – įsitikinęs Petras Račkauskas.

Vyskupams, garbingiems svečiams įteikti proginiai medaliai. Lankytasi vienuolyne, apžiūrėtas muziejus, įkurtas vienuolyno pastato vakarinio korpuso ir pietvakarių rizalito antrame aukšte. Muziejaus ekspozicijoms skirta didžioji salė – buvusi vienuolyno biblioteka ir mažoji salė, kurioje, istorikų įsitikinimu, buvo vienuolyno vaistinės laboratorija, taip pat vienuolyno celė ir dalis koridoriaus, kuriuo buvo einama į noviciato rūmą. Vienas vertingiausių muziejaus objektų – Tytuvėnų bažnyčios antipedija – žalvarinė kalinėta altoriaus puošmena. Jas dažniausiai kalinėdavo juvelyrai, žalvario plokštės būdavo pasidabruojamos ar paauksuojamos. Kitos ekspozicijos: komuninės ir kiti liturginiai reikmenys, monstrancijos, liturginiai rūbai, skulptūros, paveikslai ir kt. Visa tai galima pamatyti apsilankius autentiškoje vienuolyno celėje.

Popiežiškosios kultūros tarybos dokumente „Pastoracinė muziejų funkcija“ rašoma: „bažnytinis muziejus su visais jo aplinkoje vykstančiais renginiais artimai susijęs su bažnytiniu gyvenimu, nes regimai dokumentuoja kelią, kurį amžių raidoje Bažnyčia nuėjo pamaldomis, katecheze, kultūra ir artimo meile“.

Tytuvėnai, Kelmės rajonas
Tomos Filipavičiūtės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija