2011 m. liepos 15 d.
Nr. 53
(1933)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Mirė seniausias Lietuvos kunigas

A†A mons. Juzef Obrembski (1906 – 1932 – 2011)

Jau pranešėme, kad birželio 7 dieną, sulaukęs 105 metų ir besiruošdamas minėti 79-ąsias kunigystės metines, mirė vienas seniausių Europos kunigų, ilgametis Maišiagalos klebonas mons. Juzef Obrembski.

Mons. J. Obrembski gimė 1906 m. kovo 19 d. Rosochate parapijoje tuometinėje Seinų (dabar Lomžos) vyskupijoje. 1926 metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurią baigė 1932 m., ir birželio 12 d. Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje arkivysk. Romualdo Jalbžykovskio buvo įšventintas kunigu. 1932 m. birželio 13 dieną buvo paskirtas Turgelių parapijos vikaru. Šioje parapijoje jam teko rūpintis sielovada ypač sunkiais laikais: 1939 m. rugsėjį Vilniją užėmė sovietų kariuomenė, vėliau dalis jos buvo perduota Lietuvai, bet netrukus visą Lietuvą užėmė Sovietų Sąjunga, po metų okupavo nacistinė Vokietija, prieš karo pabaigą vėl užėmė sovietų kariuomenė. Pasak lenkų kalba Lietuvoje leidžiamų interneto svetainių, kun. Obrembskiui buvo kilusi rimta grėsmė būti suimtam ir sušaudytam Paneriuose, tačiau parapijiečių ryžtingumo ir Dievo apvaizdos dėka jis liko gyvas.

1950 m. vasario 13-ąją J. Obrembski buvo paskirtas Maišiagalos vikaru, o 1956 m. sausio 14-ąją – Maišiagalos klebonu. Juo išbuvo iki 1994 m. rugpjūčio 9 dienos – tada paliktas Maišiagalos parapijos emeritu. Įvairiu metu skirtingomis progomis laikinai aptarnaudavo keletą kitų parapijų. Nuo 1961 m. gegužės 24 d. kun. J. Obrembski ėjo Kalvarijų dekanato vicedekano pareigas. 1979 m. vasario 27 d. buvo paskirtas Jo Šventenybės kapelionu (monsinjoru). Kun. J. Obrembski apdovanotas aukščiausiais Lenkijos apdovanojimais. Jo vardu, dar jam gyvam esant, buvo pavadinta Maišiagalos mokykla.

Mons. J. Obrembskio gyvenimas turtingas ne tik metų skaičiumi, bet ir gausiais sielovados vaisiais, kurių čia išvardinti neįmanoma. 2004 m. buvo publikuota jo prisiminimų knyga, o 2006 m. švenčiant 100-ąsias gimimo metines paruoštas tai progai skirtas leidinys. Jo kunigiško gyvenimo ir tarnystės vertę liudija neblėstanti tikinčiųjų meilė bei konfratrų pagarba, lydėjusi velionį iki paskutinės dienos. Ir dideli darbai, ir daugeliui nematoma auka atskleidė, kad monsinjoro kunigystė tikrai yra jo asmenybės centras. Uoliai apaštalaudamas, ugningai pamokslaudamas, rūpindamasis visais į vargą patekusiais, jis skleidė Kristaus Evangeliją įvairių prieštaravimų draskomame pasaulyje. Asmeniškai patyręs visus didžiuosius XX a. politinio ir visuomeninio gyvenimo sukrėtimus, mons. J. Obrembski liko ištikimas Viešpaties pašaukimui ir oriai iškeliavo į Tėvo namus.

Mons. J. Obrembski buvo pašarvotas Maišiagalos bažnyčioje. Birželio 10 dieną laidotuvių šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Šv. Mišių pradžioje kreipdamasis į pagerbti kunigo atvykusius vyskupus iš Lenkijos ir Baltarusijos, Lenkijos ambasadorių bei visus susirinkusius maldininkus, kardinolas lenkų kalba pasakė: „Susirinkome deramai krikščioniškai atsisveikinti su švento atminimo kunigu Juzefu Obrembskiu. Jo gyvenimas ir tarnystė didžiosiomis raidėmis įrašyta į istoriją Vilniaus arkivyskupijos, kurią jis taip nuoširdžiai ir karštai mylėjo. (...) Prelate, mes čia šiandien taip gausiai susirinkę atėjome tau padėkoti už visa, ką esi nuveikęs per savo ilgą gyvenimą. Šių Mišių metu prašysime gailestingąjį Dievą, kuriam taip uoliai tarnavai, kad priimtų tave į išganytųjų gretas ir kuo greičiau pajustumei, kokie tikri buvo žodžiai, kuriuos ištarė šv. Paulius: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie jį myli (1 Kor 2, 9)“. Savo žodį kardinolas baigė lietuviškai: „Visi lydėkime savo maldomis prelatą, kuris mums tikrai buvo pavyzdys savo gyvenimu. Žmogus, visiškai atsidavęs žmonėms, kuriems turėjo patarnauti. Jis tikrai buvo gyvas pavyzdys, ką reiškia mylėti Dievą visa širdimi, mylėti Bažnyčią, mylėti popiežių, mylėti kiekvieną žmogų. Prisiminkime pamoką, kurią jis mums paliko savo gyvenimu“.

Homiliją šv. Mišiose pasakė Vilniaus Aušros Vartų šventovės rektorius mons. Jan Kasiukiewicz.

Velionis palaidotas Maišiagalos bažnyčios šventoriuje.

Vilniaus arkivyskupijos kurija

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija