Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Pasaulis
Pozicija

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Pasitinkant pasaulinį jaunimo susitikimą Madride

Mindaugas BUIKA

Prie palaimintojo Jono Pauliaus II dovanoto Pasaulinių jaunimo dienų kryžiaus

Popiežiaus mokymas – Naujajam evangelizavimui

Galima tikėtis, jog dabartinių pastoracinių uždavinių kontekste ateinančią savaitę Ispanijos sostinėje Madride vyksiantis svarbiausias šiemetinis Katalikų Bažnyčios renginys – Pasaulinės jaunimo dienos dalyvaujant popiežiui Benediktui XVI – turės ryškų Naujojo evangelizavimo bruožą. Nors laukiama atvykstant šimtų tūkstančių dalyvių iš daugiau kaip 190 šalių, atstovaujamų visiems kontinentams, tačiau kaip patvirtina ir Šventojo Tėvo kreipimasis Madrido susitikimui, didžiausias dėmesys bus skiriamas būtent sekuliarizuotos Europos jaunų žmonių dvasiniam atsinaujinimui. Minėtame dokumente aptardamas rugpjūčio 16-21 dienomis vyksiančių 26-ųjų Pasaulinių jaunimo dienų temą, parinktą pagal šv. Pauliaus laiško kolosiečiams frazę „Būkite Kristuje įsišakniję ir ant jo statykitės, tvirtėkite tikėjimu“ (plg. Kol 2, 7), Popiežius konkrečiai nurodo, jog pirmiausia „visai Europai labai reikia iš naujo atrasti savo krikščioniškąsias šaknis“.

Iš upelio tapusi jūra

Kun. Vytenis Vaškelis

Išskyrus Dievą, neturintį jokio nepastovumo, viskas pasaulyje kinta. Nors per įsikūnijimo nuolankumą Dievo Sūnus virto tarsi nykštuku ir Jam reikėjo kaip mums ir dėl mūsų augti „išmintimi, metais ir malone“ (Lk 2, 52), tačiau Jo žemiškojo gyvenimo kilnumo netemdė nė mažiausias nuodėmės šešėlis. Per savo kančią, mirtį ir prisikėlimą Kristus tapo išganymo vėliavnešiu, liudijančiu, jog Jis yra Tas, be kurio mes neturėtume tikros laimės.

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai!

Praėjo trys savaitės, kai išsiskyrėme su jumis. Džiaugiamės, kad tik nuo rugpjūčio mėnesio „XXI amžių“ užsiprenumeravusieji skaitytojai pasigedo mūsų laikraščio. Jie iš įvairių Lietuvos vietų skambino į redakciją, klausdami, kas atsitiko, kad negauna „XXI amžiaus“. Paaiškinome, kad ilguosius liepos ir rugpjūčio mėnesius, kai liepą buvo penki penktadieniai, o rugpjūtį – penki trečiadieniai, nusprendėme truputį atsikvėpti. Tiesa, „atostogavome“, tiksliau, atsipūtėme nuo įtemptos laikraščio leidybos, tik dvi savaites, nes jau pradėdami šią savaitę kibome į darbus. Per tas dvi savaites Lietuvoje ir pasaulyje įvyko daug svarbių ir netgi didelių bei tragiškų įvykių.

   „Ką man duosite, jeigu jį jums išduosiu?“

(Judas, vienas iš Dvylikos, Evangelija pagal Matą)

Prieš tris dešimtmečius griūvančio kalėjimo propagandiniame rupore „Komjaunimo tiesa“ ir kitose „tiesose“, kurios pelnytai rašomos kabutėse, skaitėme apie Kybartų kleboną kun. Sigitą Tamkevičių, su rožančiaus vėzdu stojantį skersai kelio visų sovietinių žmonių šviesiai ateičiai. Budrių režimo žurnalistų bei kitų „kompetentingų organų“ pastangos  neliko bergždžios, ir netrukus Kybartų klebonas atsidūrė Permės srities konclageryje. Nūnai ratas apsisuko, ir nepriklausomoje Lietuvoje komjaunuolių įdirbio perėmėjas „Lietuvos rytas“ ir jo žurnalistė Laima Lavastė, besispecializuojanti „šiurpių Bažnyčios užkulisių“ demaskavimuose, vėl atrado  kliuvinį visų šalies katalikų laimingam, pažangiam bei dialogo su šiuolaikiniu pasauliu lydimam gyvenimui: tą patį Sigitą Tamkevičių, taikios lietuvių rezistencijos dalyvį ir buvusį politkalinį, šiandien Kauno arkivyskupą.

Eilinį kartą išliejo purvą po Bažnyčios pamatais

Jau tapo savotiška „tradicija“ pavasarį prieš stojamuosius į Kunigų seminarijas dienraštyje „Lietuvos rytas“ išmesti „antį“ prieš Bažnyčią, jos hierarchus, kunigus. Todėl nenustebino piktas, pilnas nepagrįstų faktų, šmeižto L. Lavastės straipsnis intriguojančiu pavadinimu „Po Bažnyčios pamatais tiksi intrigų bomba“. Autorė ne pirmą kartą, greičiausiai kieno nors užsakymu, griebiasi juodo darbo, šį kartą net nesidrovėdama prisidengti anoniminiais kunigais.

Žinokime apie tikruosius Lietuvos didvyrius

Mons. Alfonsas Svarinskas,

Vyčio Kryžiaus ir Šaulių ordinų kavalierius

Šaukiu aš tautą, GPU užguitą  

Ir blaškomą it rudenio lapus:

Į naują vieškelį, į naują buitį,

Kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs.

Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio

Ir gyvą širdį prie gyvos širdies,

Kad tamsiame vidurnakty nežuvę

Dievytis kviečia savo glėbin...

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Sakoma, kad šis kadaise buvęs vandeningas ežeras „perkėlė“ savo vandenis į dabartinį Dievyčio ežerą...

Nuo Šilalės keliaujant Laukuvos link, prieš pat Šiauduvos gyvenvietę, jau iš tolo dešinėje kelio pusėje išvysi aukštais medžiais apaugusį  Dievyčio piliakalnį. Už Šiauduvos – Dievyčio ežero akis... Ežeras nei ilgas, nei labai platus – iš viso 33 ha. Giliausia ežero vieta – 15 metrų. Į Dievyčio ežerą įteka Jautakio ir Šventupio upeliukai, o išteka vienintelė upelė Yžnė.  Čia gausu žuvų. Kartais užkimba tokių stambių lydekų, kad būna sunku ir ištraukti, ypač žvejojant iš valties. Gerai kimba ešeriai, karosai, kuojos, net lynai kartais patampo meškerę... Šis ežeras su aplinkinėmis kalvomis ir miškeliais yra Padievyčio landšaftinis draustinis.

Tėviškės lobiai

Kodėl nepatrauklūs vandens telkiniai

Bronius VERTELKA

Jotainių tvenkinys

Vadoklių seniūnija turi didžiausius vandens telkinius Panevėžio rajone. Čia tyvuliuoja Juodžio ežeras ir Jotainių tvenkinys. Tačiau šie vandens telkiniai net ir karščiausiomis dienomis nebūna apgulti poilsiautojų – jie mieliau lekia  už šimtų kilometrų prie ežerų ar į pajūrį.

Vadoklių gyventojas Sigitas pasakojo, jog anksčiau Juodžio ežeras turėjo apie pusantro dešimtmečio maudytis tinkamų vietų, dabar jų rasi kokias penkias. Prie kai kurių privažiuoti neįmanoma dėl duobėto kelio. Nors ežerą kasmet vis daugiau užkariauja žolės, tačiau jo smėlėtą dugną, pasak miestelio senbuvio, neverta dirbtinai valyti. „Sovietmečiu „tiesino“ Juodos upės vagą. Dabar tose vietose – tiesiog griovys. Nebeliko upės grožio. Tačiau būtų neblogai matyti apšienautas ežero pakrantes, nors ežero priekyje“, –  kalbėjo vyriškis.

Tėviškės lobiai

Senovinėje sodyboje tvarkosi naujoviškai

Vytautas Bagdonas

Domicėlė ir Stasys Augučiai negaili nei laiko, nei jėgų sodybos puoselėjimui

Stasys Augutis gimė ir gyvena Būtėnų kaime, Svėdasų seniūnijoje. Jaunystėje Skiemonių krašte susiradęs gyvenimo draugę Domicėlę, atsivežė į Būtėnus. S. Augutis daug metų dirbo vairuotoju, dabar pasirinko lengvesnį darbą. Domicėlė jau išėjo į užtarnautą poilsį, bet namuose be darbo nesėdi. Veikli moteris išrinkta Būtėnų kaimo bendruomenės pirmininke ir seniūnaite.

Gyvoji istorijos pamoka Lūšėje

Albertas Ruginis

Prie paminklo Lūšės mūšiui įamžinti kalba Seimo narys Rytas Kupčinskas

Laisvės kovų įamžinimo komisija, veikianti   prie Mažeikių savivaldybės, pasiūlė  įamžinti  Lūšės mūšio 70 metų jubiliejų. Šią idėją,  subrandintą Mažeikių rajono politinių kalinių sąjungos  pirmininko Alberto Ruginio ir muziejininko Algimanto Muturo,  parėmė LGGRT aukų rėmimo fondas ir Mažeikių rajono savivaldybė.  

Paminklinį akmenį projektavo ir jį  pastatė Mažeikių  dailės mokyklos direktorius Zenonas Steponavičius ir Mažeikių šaulių kuopa, vadovaujama Prano Trakinio.