Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Kryžių kalno atlaidai – dvasiniam atsinaujinimui

Inesė Ratnikaitė

Piligrimystėje nuo Šiaulių Katedros iki Kryžių kalno dalyvavo 7 – 82 metų maldininkai

Vyskupai eina aukoti šv. Mišių

Šv. Mišių metu patarnavo gausus ministrantų būrys

Vigilijos metu aplink Kryžių kalną eitas Kryžiaus kelias

Į atlaidus rinkosi šeimos ir pašvęstojo gyvenimo nariai

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ ir apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi eina aukoti šv. Mišių

Paskutinį liepos savaitgalį į Kryžių kalną važiuoti ir pėsčiomis plūdo maldininkai dalyvauti tradiciniuose Kryžių kalno atlaiduose. Iškilmėms pasiruošti padėjo vigilija, piligrimų žygis, atgailos sakramentas, giesmės. Iškilmės vainikuotos popiežiaus palaiminimu.

Vigilija

Liepos 30 d. vakarą susikaupimui maldininkai pakviesti į vigiliją. 19 val. prie popiežiaus Jono Pauliaus II kryžiaus susirinko tikintieji, kasmet Kryžiaus kelius giedantis šv. Cecilijos sakralinis ansamblis, kunigai. Kad vigilija prie Kryžių kalno ypatingai mėgstama jaunuolių, liudijo gausus aktyviai dalyvavusio jaunimo būrys. Kryžiaus kelią Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pradėjo primindamas Gailestingumo metus, ragino melstis dėl šalyje vykstančių negerovių, prašyti Viešpaties gailestingumo. Gailestingumą simbolizavo jaunuolių nešamas kryžius bei degantys fakelai. Pasauliečiai, kunigai, vienuolės pasikeisdami skaitė mąstymus. Pamažu rimtyje bei susimąstyme maldos ir giesmės apjuosė Kryžių kalną.

Piligrimystė

Liepos 31 d. 11 val. nuo Šiaulių Katedros į Kryžių kalną pajudėjo eisena. Visą kelią nenutrūkstamai skambėjo Šiaulių vyskupo vedamos giesmės, rožinio malda, litanija, vėl giesmės. Eisenoje dalyvavo ne tik Šiaulių vyskupijos, tačiau ir iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, taip pat iš kitų Lietuvos vietovių atvykę tikintieji. Trumpo poilsio pusiaukelėje metu vyskupas pristatė, juokais jauniausiuoju piligrimu pavadindamas 82-ejų metų, o vyriausiuoju – septynerių metų žygeivius. Į Kryžių kalne jau šurmuliuojančią nesuskaitomą minią piligrimai įsiliejo 14 val. Nuo šios valandos dalis vyskupijos kunigų pradėjo klausyti išpažinčių. Kai kur nusidriekė nedidelės norinčiųjų priimti Sutaikinimo sakramentą eilutės.

Iškilmės

15 val. prasidėjo šv. Mišios. Jas aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, Telšių vyskupas Jonas Boruta, Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Jonas Ivanauskas, Šiaulių vyskupijos kunigai. Giedojo Radviliškio Švč. Mergelės Marijos parapijos jaunimo choras, vadovaujamas A. Šakėnienės. Dalyvavo Šiaulių miesto bei rajono savivaldybės atstovai, Seimo nariai. Pamokslą Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis pradėjo vieno tautiečio, grįžusio po I Pasaulinio karo iš carinės Rusijos į Lietuvą, žodžiais: „Jei jau kryžius, tai ir Lietuva“. Kryžius, anot vyskupo, primena ir liudija lietuviams ištvermingą kovą už tikėjimą ir laisvę; kryžius užduoda klausimą: ar tiki Jėzų Kristų, mirusį ir prisikėlusį; kryžius taip pat įspėja, sustabdo nuo klystkelių ir apreiškia dvi bedugnes: Dievo meilės ir nuodėmės. Sunkių nuodėmių našta, Kaišiadorių ordinaro teigimu, baisiai slegia gyvenime, tačiau labiausiai – mirties valandą. Kryžių kalno atlaidai kiekvienam iškelia klausimą: kur mano kelias? Šimtai ir tūkstančiai kryžių kviečia atsigręžti į tikrąsias vertybes ir gyvenimo prasmę. Daugybę problemų galima išspręsti tik nuoširdžiai atsidavus Kristui, kurį Kaišiadorių vyskupas kvietė padaryti savo gyvenimo ir darbų centru.

Palaiminimas

Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi į tikinčiuosius kreipėsi lietuviškai. „Perduodu jums popiežiaus Benedikto XVI brolišką sveikinimą, bičiulystę ir palaiminimą“. Arkivyskupas atviravo, jog kiekvienas atvykimas prie Kryžių kalno jį sukrečia mintimi: „Jėzus Kristus, būdamas Dievas, galėjo pasirinkti visagalybės kelią. Vieninteliu žodžiu galėjo panaikinti begalę nelaimių, kurios mus kankina. Tačiau vietoj to, išsaugodamas žmogaus laisvę, pasirinko buvimo kartu kelią. Tapo vienu iš mūsų ir prisiėmė tiek džiugius dalykus, tiek siaubą ir skausmą“. Todėl kiekviename gyvenimo išbandyme, anot nuncijaus, nesame vieni. Jėzus padeda nepasilikti sugniuždytiems skausmo, bet skausmą paverčia meile. Todėl Kryžių kalnas turi tapti nesibaigiančio dvasinio atsinaujinimo simboliu.

Tikėtina, tai tapo nauja užduotimi tikintiesiems, kuriuos beišsiskirstančius Radviliškio parapijos choras lydėjo giesmėmis.

Autorės nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“