Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir visuomenė
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Madridas perduoda estafetę Rio de Žaneirui

Mindaugas BUIKA

Pasaulinių jaunimo dienų dalyviai iš Brazilijos džiaugiasi sužinoję, kad kita tarptautinė katalikų šventė vyks Rio de Žaneire

Misijos temos aktualumas

Užbaigdamas praėjusių Pasaulinių jaunimo dienų šventimą Madride, pranešęs, kad kitas toks susitikimas 2013 metais vyks Brazilijos mieste Rio de Žaneire, popiežius Benediktas XVI jau pasiūlė ir būsimų dviejų didžiųjų jaunųjų katalikų švenčių temas. Prieš savaitę, rugpjūčio 24 dieną, bendrojoje trečiadienio audiencijoje, apžvelgęs pasibaigusio savo vizito į Ispaniją rezultatus, jis sakė, kad 2012 metais dieceziniu ir nacionaliniu mastu švenčiamų Pasaulinių jaunimo dienų tema bus žodžiai iš Šv. Pauliaus laiško filipiečiams: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje!“ (Fil 4, 4). Na, o 2013 metų tarptautinio jaunų žmonių susitikimo Rio de Žaneire tema bus prisikėlusio Kristaus paraginimas apaštalams: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mt 18, 19).

Popiežius iškelia neįgaliųjų vertę ir jų globėjų nuopelnus

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina neįgalų berniuką

Žmogiškumo matą apibrėžia santykis su kančia

Praėjusiose Pasaulinėse jaunimo dienose Madride, vadovaudamas šimtatūkstantinių ir milijoninių džiūgaujančių jaunų žmonių minių maldos susitikimams, popiežius Benediktas XVI neužmiršo pačių silpniausių, kurie tuose renginiuose dėl sveikatos problemų negalėjo dalyvauti. Parodydamas savo dvasinį artumą ir pagarbą šiems nelaimingiesiems, rugpjūčio 20 dieną jis Ispanijos sostinėje aplankė San Chozė (Šv. Juozapo) globos namus, kuriuose yra slaugomi keli šimtai jaunų neįgaliųjų, sergančių sunkiomis neurodegeneratyvinėmis ligomis. Šią instituciją 1898 metais įkūrė ir iki šiol administruoja Šv. Dievo Jono hospitalerių (slaugytojų) vienuolija, glaudžiai bendradarbiaudama su ligonių šeimomis ir padedančiais savanoriais.

Prisiminti Laisvės kovotojų žygiai per Baltijos jūrą

Krašto apsaugos sistemos vadovybė, Seimo, Genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Šaulių sąjungos atstovai bei Švedijos gynybos ministerijos ir kariuomenės atstovai lietuvio rezistento Jono Pajaujo sodyboje Gotlande (Švedijoje) atidengė atminimo lentą Lietuvos ir Švedijos rezistenciniams ryšiams atminti

Rugpjūčio 26 dieną krašto apsaugos sistemos vadovybė, Seimo, Genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Šaulių sąjungos atstovai bei Švedijos gynybos ministerijos ir kariuomenės atstovai lietuvio rezistento Jono Pajaujo sodyboje Gotlande (Švedijoje) atidengė atminimo lentą Lietuvos ir Švedijos rezistenciniams ryšiams atminti.

Ceremonijos metu kalbėjusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sakė: „Ši diena – lyg Kovo 11-osios tęsinys. Pusė gyvenimo praėjo galvojant, kad pasaulis baigiasi su saulėlydžiu Baltijos jūroje. Geležinė uždanga, ir atrodė – jokios vilties. Bet dabar stovim čia, su Lietuvos kariais, ir pagerbiam šalia esančius. Kai mes lydėjom saulę Palangoje, iš čia žvelgė Jonas Pajaujis. Jis dar dešimt šios nepriklausomybės metų buvo lyg simbolinis tiltas, jungęs dvi perskirtas Lietuvos dalis“.

Kuo nusikaltau broliams lenkams

Gintaras Visockas

Rugpjūčio 25 dieną Kultūros ministerija Vilniuje surengė mokslinę-praktinę konferenciją „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“. Būčiau neteisus, jei šį renginį pavadinčiau tendencingu „nuo pradžios iki pabaigos“. Juk negalima paneigti, kad tądien kalbėjo keletas pranešėjų, kurie pateikė būtent lenkams nemalonių faktų, priekaištų, skaičių.

Keistas teisingumo ministerijos požiūris į žmogaus teises

Kastytis Stalioraitis

Apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvos santykiuose su Rytais ir su jais susijusius Lietuvos teisės sisteminius trūkumus pirmą kartą labai skambiai prabilta šiais metais, kilus įtarimams, kad garsiojoje Eglės Kusaitės byloje Lietuvos specialiosios tarnybos neleistinai bendradarbiavo su SSRS KGB galių tęsėja Rusijos Federacijos (RF) Federaline saugumo tarnyba (FST). Pasigirdo balsų, kad Lietuvos Respublikos (LR) įstatymai bei tarpvalstybinė savitarpio teisinės pagalbos sutartis su Rusija iš viso nenumato jokio RF specialiųjų tarnybų procesinio dalyvavimo civilinėse bei baudžiamosiose bylose Lietuvos teritorijoje, tačiau garsiai apie visa tai prabilo ne valstybinės institucijos, bet protestuojantys buvę SSRS politiniai kaliniai, visuomeninės organizacijos, žmogaus teisių gynėjai, visuomenės veikėjai. Valdžios institucijos viso šio reikalo beveik nekomentavo, matyt, bijodamos būti apkaltintos kišimusi į teismų procesą. Kištis į teismų procesą neteisminėms institucijoms iš tiesų negalima, tačiau paaiškėjus įstatymų ir kodeksų dviprasmiškumų žalai žmogaus teisėms, Prezidentas, Seimas, o visų pirma Teisingumo ministerija, kad nuramintų visuomenę, privalėjo skubiai anonsuoti, kad teiks pasiūlymus taisyti teisės aktus skubos tvarka.