Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Panevėžio vyskupijoje

Utenos dekanate

Titulinė šventė Šv. Onos parapijoje

Šventoriuje – varpinės fone Kamajų Šv. Kazimiero parapijos vokalinė grupė. Iš kairės: Dovilė Dručiūnaitė, Aušra Galvydytė, kun. Kostas Balsys, kun. Andrius Šukys, grupės vadovė Vilma Steputaitienė, Monika Nakaitė, Lina Matiukaitė, Akvilė Vigelytė, Raminta Čibinskaitė

Prie Šv. Onos bažnyčios. Iš dešinės: kun. Andrius Šukys, jo mama Virginija Šukienė, kun. Kostas Balsys

Duokiškio Šv. Onos bažnyčios centrinis altorius. Pamokslą sako kun. Kostas Balsys

kun. Andrius Šukys (kairėje) su zakristijonu Petru Vigėliu Duokiškio Šv. Onos bažnyčios šventoriuje prie ilgamečio klebono kun. Liongino Neniškio kapo

DUOKIŠKIS. Liepos 31 dieną, sekmadienį, Šv. Onos bažnyčia paminėjo 105 gyvavimo metus. Duokiškio parapija ilgą laiką priklausė Utenos dekanatui, tačiau po karo priskirta Rokiškio dekanatui. Nuo 2011 m. balandžio 28 d. parapiją administruoja kun. Andrius Šukys, pakeitęs beveik dešimt metų šią parapiją aptarnavusį kun. Raimondą Kazlauską.

1650 m. Kamajų bažnyčiai karališkasis rotmistras Adomas Lukianskas-Paulavičius dovanojo palivarką. Apie šią beneficiją rašoma 1826 m. inventoriaus sąraše, buvusiame Kamajų bažnyčios archyve. Šį sąrašą detalizavo Duokiškio administratorius kun. Mykolas Mikeliūnas (1903 08 14–1939 05 13–1975 05 19), kuris 1947 m. vyskupo Kazimiero Paltaroko paprašytas rašė parapijos istoriją. Jame detaliai aprašyta ir buvusi Duokiškio koplyčia. Manoma, kad ją 1650 m. pastatė A. Paulavičius-Lukianskas.

Straipsnyje „Duokiškis“ (Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys. Pastoracinė veikla, 1998) kun. M. Mikeliūnas mini legendą, kad senoji koplyčia stovėjusi ten, kur senieji kapai. Tačiau iš jos stebuklingu būdu dingdavęs Šv. Onos paveikslas ir atsirasdavęs kitoje vietoje. Žmonės supratę, jog tai Dievo valia, koplyčią perkėlė būtent į tą vietą. Nuo 1923 m. Duokiškyje klebonavęs ir senuosius gyventojus apklausęs kun. Julijonas Paliukas (gim. 1871 m., įšventintas į kunigus 1897 m.) tai patvirtino, todėl vietos gyventojai nedavė ramybės ne tik Kamajų klebonui kun. Jonui Jokimui, bet ir Žemaičių vyskupui. Parapijiečiams baigiant statyti kleboniją, kreiptasi į Baisogalos altaristą kun. Kazimierą Mačionį. 1904 m. jis atvyko į Duokiškį, užbaigė klebonijos statybą ir pradėjo organizuoti naujos bažnyčios statybos darbus. Kadangi iš caro valdininkų buvo sunku gauti leidimą ne tik bažnyčios statybai, bet ir medžiagoms pirkti, kunigas paskelbė, kad vykdomi remonto darbai. Medžiagas savo vardu nupirko du duokiškėnai: Matas Pernavas iš Šeduikių ir Balaiškis iš Juodonių. Bažnyčia pradėta statyti prie koplyčios durų. Valdžiai sužinojus ir atvykus isprauninkui tikrinti, klebonas patikino, kad bažnyčia remontuojama ir jeigu nori geruoju, tai tegul pasiima 25 rublius, o jei ne – vis tiek bus dirbama. Tas pasiėmęs siūlytus pinigus ir daugiau nebesirodęs. Pastačius vieną bažnyčios galą, išgriauta koplyčios siena ir bažnyčia sujungta su nauju priestatu. Pernešus altorių nugriauta likusi koplyčios dalis, užbaigta likusios bažnyčios dalies statyba. Tais pačiais 1906 metais bažnyčia kun. K. Mačionio pašventinta Šv. Onos titulu. 31 metro ilgio ir devynių metrų pločio medinė bažnyčia sukalta iš lentų, pastatyta kryžmai ir neturi jokio stiliaus žymių. Šventoriuje, už 30 metrų nuo bažnyčios – medinė 18 metrų aukščio varpinė. Šventoriaus kampe buvo pastatyta gontais dengta lavoninė. 1908 m. Duokiškyje pradėtos rašyti metrikų knygos liudija, kad Duokiškio parapija jau turėjo savo cirkuliarą. 1924 m. Žemaičių vyskupijos kurija patvirtino Duokiškio parapijos planą, taigi suteikė bažnyčiai parapijines teises.

1923–1933 m. Duokiškyje klebonu dirbo kun. Julijonas Paliukas. 1933 m. šį kunigą paskyrus kuratoriumi Karsakiškyje, į Duokiškį buvo atkeltas kun. Kazimieras Turlai (Turlajus) (1885–1910–1938 12 12). Jam mirus, administratoriumi į Duokiškį 1938 m. gruodžio 13 d. buvo deleguotas Jūžintų vikaras kun. Leonardas Musteikis (1911 08 16–1938 06 11–2005 03 28). Jis dirbo kelias savaites, kol 1939 m. sausio 3 d. vyskupo skyrimu į Duokiškį iš Daunorių atkeltas kun. Jonas Matulis (1904 05 16–1931 05 30–1967 08 26). Nuo 1952 m. kovo 1 d. Duokiškio  klebonu paskirtas kun. Lionginas Neniškis (1915 07 17–1946 06 16–1990 09 16), kuris čia dirbo iki mirties, 38 metus.

Palaidotas senose kapinėse – šventoriuje prie bažnyčios. Antkapiniame paminkle įrašyta: „Buvai geras, teatlygina Viešpats“. Kurį laiką Duokiškio parapiją aptarnavo kun.  Juozas Šumskis OFM Cap (1927 09 15–1954 09 12–2009 10 04) iš Užpalių, vėliau iki mirties aptarnavo kun. Petras Kiela (1921 01 15–1946 06 16–2001 07 15) iš Kamajų. 2001 m. rugpjūčio 29 d. Duokiškį aptarnauti vyskupas pavedė Salų administratoriui kun. Jonui Skireliui (1951 03 05–1984 05 27–2002 04 28). Po jo mirties beveik 10 metų parapiją aptarnavo Kamajų klebonas kun. Raimondas Kazlauskas, kurį pakeitė kun. Andrius Šukys.

2004 m. liepos 25 d. įšventintas į kunigus Andrius Šukys vikaravo Utenos Dievo Apvaizdos parapijoje (2004–2007), administravo Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos parapiją, kartu aptarnaudamas Suosto Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčią bei koplyčias Germaniškyje ir Žvejotgaloje (2007–2011). Religijos mokslų magistras, nuo 2011 m. balandžio 28 d. Kamajų klebonas kun. Andrius Šukys be Duokiškio aptarnauja ir Salų Šv. Kryžiaus parapiją.

Liepos 31 d. Duokiškyje minint titulinius Šv. Onos atlaidus – prieš šv. Mišias ir po jų – vyko graži Duokiškio seniūnijos organizuota šventė  – menininkų (vokalistų, muzikantų, aktorių) pasirodymai, mugė ir kiti renginiai, kuriuose dalyvavo iš visos Lietuvos atvykę kraštiečiai bei svečiai.

Šv. Onos atlaiduose, minint Duokiškio bažnyčios 105-ąsias metines, šv. Mišias aukojo ir pamokslą sakė Pandėlio klebonas kun. Kostas Balsys. Pamokslininkas pasidžiaugė žmonių, ypač jaunimo, gausa, linkėdamas visiems būti panašiais į savo parapijos globėją šv. Oną. Istorinių žinių apie šventuosius Oną ir Joachimą – Švč. Mergelės Marijos tėvus, nedaug. Nors ir būdami pamaldūs, jie patyrė paniekinimų, nes neturėjo vaikų. Joachimas net 40 dienų meldėsi dykumoje, atsiprašė Dievo už padarytus nusižengimus ir sugrįžęs nenustojo šlovinti Viešpaties. Kun. K. Balsys kalbėjo, kad šiandien, ištikus didesnei ar mažesnei nelaimei, dažnai kaltinam Dievą. Ona ir Joachimas liko nuolankiais Dievui, meldėsi ir kantriai laukė. Ir Viešpats juos apdovanojo – per juos į pasaulį atėjo Mergelė Marija. Pamokslininkas sakė, kad mums kartais pritrūksta kantrybės išlaukti. Jis priminė šv. Moniką, kuri 20 metų kantriai meldėsi ir jos sūnus Augustinas atsivertė – tapo tikinčiuoju. Ne tik atsivertė, bet tapo vyskupu, šventuoju. Ir dabar Dievas per šv. Augustiną ir šv. Moniką daro stebuklus. Kai žmogus išbraukia Dievą iš savo gyvenimo, jam niekas nebesvarbu, net artimiausi žmonės – įvykdomos nenusakomos niekšybės, žudomi nekalti žmonės. Pamokslininkas ragino visus atlaidų dalyvius pamąstyti ar darbas, kurį rengiamės atlikti, bus laiminamas Dievo, prašyti Dievo malonės jį atliekant ir pasitikėti Dievu, kaip Juo pasitikėjo šv. Ona ir šv. Joachimas. Tik su Dievo palaima galima daug nuveikti visose srityse, todėl kun. K. Balsys ragino sudėti maldas prie Dievo kojų.

Klebonas kun. A. Šukys nuoširdžiai dėkojo kun. K. Balsiui bei Duokiškio bendruomenei už gražią miestelio šventę. Linkėjo visiems būti gyvais dvasia, tikėjimu ir liudijimu.

Dr. Aldona Vasiliauskienė

© 2011 „XXI amžius“