|
Įstatymas kaip apstatymas
Linas ŠALNA
Po prieš savaitę suorganizuoto mitingo prie Prezidentūros iniciatorė Lietuvos lenkų sąjunga vis dėlto paragino savo vaikus nuo pirmadienio mokytis, o ne streikuoti. Taigi nuo pirmadienio visos arti šimto Vilniaus krašto lenkų mokyklų, kurios prieš tris dienas mitingavo prie Prezidentūros, pirmadienį jau nestreikavo, ir pamokos jose vyko. Tačiau streikas tik pristabdytas dviems savaitėms, o nenutrauktas. Taip savo žiniomis apie streiką pasidalijo Seimo narys Jaroslavas Narkevičius, aktyviai varantis propagandą apie Švietimo įstatymo tariamai diskriminacinį pobūdį. Parlamentaras teigė, kad toliau bus žiūrima, kaip vyksta Lenkijos ir Lietuvos premjerų sudarytos darbo grupės veikla, ar bus pasiekta konkrečių reikalavimų. Pirmadienį streiką nutraukiančios teigė Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazija, Vilniaus r. Nemėžio Šv. Rapolo Kalinausko gimnazija ir kitos mokyklos.
Sekmadienį Premjeras Andrius Kubilius kartu su Lenkijos vyriausybės vadovu Donaldu Tusku paragino nepolitizuoti tautinių mažumų švietimo klausimo. Bent taip skelbia Premjero A. Kubiliaus spaudos tarnyba. Tuo pagrindu Lietuvos ir Lenkijos viceministrų vadovaujamos ekspertų grupės aiškinsis tautinių mažumų padėtį abiejose valstybėse. Akivaizdu, kad iš to susitikimo abi pusės išsinešė skirtingas nuomones. A. Kubilius savo naudai įžvelgė du Lenkijos premjero D. Tusko pasisakymus. Tai visų pirma labai aiškus ir tvirtas pasakymas, kokio seniai nesame girdėję iš Lenkijos vadovų, Lietuvoje gyvenantys lenkų kilmės Lietuvos piliečiai turėtų gerai mokėti ne tik lenkų, bet ir valstybinę lietuvių kalbą. A. Kubilius sakė, jog tenka tiktai apgailestauti, kad kartais to nesupranta kai kurie lenkų kilmės politikai, veikiantys čia, Lietuvoje, leisdamas suprasti, kad tik jo pastangomis pasikeitė Lenkijos premjero nuostatos. Taip pat reikšmingas, A. Kubiliaus vertinimu, D. Tusko pasakymas, jog tautinių mažumų klausimų atskiri politikai neturėtų naudoti savo asmeninei, politinei naudai tai vėlgi A. Kubiliaus laimėjimas. Premjeras patenkintas ir tuo, kad Lietuvos lenkai paragino nutraukti streikus lenkiškose mokyklose. Iš kitos pusės, Lietuvos premjeras natūraliu požiūriu pavadino D. Tusko komentarą, kad Varšuvos santykiai su Vilniumi priklausys nuo to, kaip čia bus elgiamasi su lenkų tautine mažuma. Taigi vargu ar tokia D. Tusko pozicija reiškia nuolaidas Lietuvos valdžiai ir jos pozicijų supratimą.
Tai patvirtina ir Lenkijos politikų komentarai apie D. Tusko pokalbius su A. Kubiliumi. Štai Lenkijos URM vadovas Radoslawas Sikorskis, kiekvienu atveju pasiryžęs bloginti Lenkijos ir Lietuvos santykius, akcentavo Vilniuje, Aušros Vartuose, susirinkusiems Lietuvos lenkams skirtą D. Tusko pareiškimą, jog Lenkijos santykiai su Lietuva bus tiek geri, kiek bus geri Lietuvos valdžios santykiai su lenkų mažuma. Lenkijos premjeras Vilniaus Aušros Vartuose kreipdamasis į Lietuvos lenkus iš tiesų išsakė panašią mintį: Lenkijos santykiai su Lietuva bus tiek geri, kiek bus geri Lietuvos santykiai su Lenkijos mažuma. Dar daugiau, R. Sikorskis pratęsė premjero mintį: Lietuvos valdžia turėtų pradėti dialogą su lenkų mažuma, nes Lenkija nori, kad Lietuva būtų laikoma valstybe, kuri gerbia tautinių mažumų įstatymus. Prieš atvykstant į Lietuvą Lenkijos premjerui R. Sikorskis pareiškė, kad Lenkija 20 metų siūlo draugystę Lietuvai ir dabar atėjo metas šiam gestui tapti abipusiu. Jis pareiškė, kad Lenkijos premjero vizitas į Lietuvą padės įsisavinti kaimynams ir sąjungininkams, kaip rimtai Lenkija vertina tautinių mažumų švietimo problemą ir kad atėjo laikas po 20 metų santykių Lenkijai sužinoti, ką planuoja Lietuvos valdžia dėl dialogo su savo piliečiais, kuriems sakoma, kad viskas daroma jų labui, tačiau kurie viską mato priešingai. Tai yra save jis pristatė kaip įnoringą mergytę, vis apviliamą jai nepataikaujančio vaikino. R. Sikorskis, stengdamasis suaktyvinti polonizacijos procesą Vilniaus krašte, Lenkijos vyriausybės vardu netgi pažadėjo artimiausiomis savaitėmis skirti papildomą 1 milijoną zlotų ES šalyse gyvenantiems lenkams, kad jie galėtų steigti visuomenines lenkiškas mokyklas. Aišku, tokiomis aplinkybėmis, kai Lietuva, vis neišbrendanti iš krizės, nė negalvoja apie paramą lietuviškoms mokykloms Lenkijoje, tokia Lenkijos valdžios parama lenkiškam švietimui Lietuvoje rodo didelį jos suinteresuotumą čia išlaikyti polonistinius židinius. Dar didesnį akibrokštą lyg ir paskelbus paliaubas parodė buvęs Lenkijos prezidentas Lechas Walęsa: jis pranešė atsisakantis atsiimti Lietuvos prezidentės jam skirtą Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių, taip išsakydamas protestą dėl sunkios lenkų padėties Lietuvoje.
Galima įžvelgti, kad premjeras A. Kubilius nusileido sumaištį keliantiems lenkų politikams jis pirmadienį teigė, jog Lietuva nesvarstanti Švietimo įstatymo keitimo, tačiau gali būti persvarstyta, kokiais etapais ir būdais jis bus įgyvendinamas. Tai jau reikštų atsitraukimą nuo savo pozicijų per trejus metus užbaigti lenkiškų mokyklų įsiliejimą į Lietuvos švietimo sistemą. Pagal liepos 1-ąją įsigaliojusį naująjį Švietimo įstatymą nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse tautinių mažumų mokyklose stipriau yra mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip pat visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai. Visos kitos pamokos kaip ir anksčiau vyks gimtąja lenkų, rusų, baltarusių kalba ir kitomis tautinių mažumų kalbomis, nebent tėvai ir vaikai pageidautų, kad kai kurių dalykų būtų mokoma lietuviškai. Ar šalies valdžia pasirengė tautinių mažumų mokyklose mokyti pagal naująjį įstatymą? Kaip tokio mokymo vykdymą nustato naujasis įstatymas? Kokias pajėgas metė Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama įstatymo vykdymą mokyti lenkus ar rusus jų mokyklose lietuviškai bent pagal įstatymo reikalaujamą lygį? Kiek bedarbių mokytojų ministerija pasiuntė į rusų ir lenkų mokyklas? Kiek naujų lietuvių kalbą ir literatūrą išmanančių mokytojų eis mokyti lenkų ar rusų mokyklų vienuoliktokus pagal lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą? Kokie mokytojai lietuviškai dėstys Lietuvos istorijos bei geografijos temas iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindus? Net ir aršiu polonizmo gynėju tapęs Česlavas Okinčicas pastebėjo, kad labai abejotina, jog pagal šį įstatymą mokytojas lenkas, iki šiol visą laiką dėstęs istoriją ir geografiją lenkiškai mokiniams lenkams, galės imti dėstyti lietuviškai tam reikia pasirengimo. Vadinasi, apie jokį įstatymo realizavimą net nepagalvota ir nieko nedaroma. Tačiau jau dabar keliamas didžiausias triukšmas, rengiant mitingus ir streikus ir darant nuolaidas triukšmadariams, kurie net nepajuto to įstatymo realizavimo. Taip pučiamas burbulas apie diskriminaciją Lietuvos tautinių mažumų mokyklose, net nepasirengus ir nesirengiant realizuoti tą diskriminuojantį įstatymą, o po D. Tusko vizito daugiau jau kalbant apie įstatymo švelninimą.
Kaip geras atsakas polonistinėms užmačioms apie tariamą lenkų tautinės mažumos diskriminavimą Lietuvoje yra lietuviškos Punsko mokyklos direktoriaus Jono Vydros palyginimai apie švietimo sistemas abiejose sienos pusėse. Jis įsitikinęs, kad net ir po naujojo Švietimo įstatymo priėmimo Lietuvos lenkams išlieka geresnės sąlygos mokytis gimtąja kalba nei Lenkijoje gyvenantiems lietuviams. Jis sako, kad lenkakalbiai moksleiviai Lietuvoje, priešingai nei lietuviai Lenkijoje, turi lenkiškus vadovėlius nuo pirmos iki 12-tos klasės, be to, Lietuvoje skiriama daugiau pamokų lenkų kalbai nei Lenkijoje lietuvių kalbai. Direktorius taip pat pastebėjo, kad lietuviai Lenkijoje valstybinį lenkų kalbos egzaminą visuomet laiko tokiu pat lygiu kaip ir lenkai, taip pat tam tikrų dalykų mokosi lenkų kalba. Kaip tik tokios nuostatos naujajame Švietimo įstatyme Lietuvoje lietuvių kalbos atžvilgiu sukėlė lenkų politikų ir organizacijų protestus. Tad Lietuvos Premjeras turėtų suprasti, jog Lenkijos premjeras, tuoj po triukšmingo mitingo prie Prezidentūros paskubėjęs atvykti į Lietuvą, peržengia diplomatijos ribas. Juk taip jis siekė parodyti, kad skuba paremti Lietuvoje tariamai skriaudžiamą lenkų tautinę mažumą, kuri iš tikrųjų nėra skriaudžiama tik suvienodinama visoje Europos Sąjungoje ir pasaulyje priimta tautinių mažumų švietimo sistema. Kai Lenkijos užsienio reikalų ministras, vadovaujantis kryžiaus karui prieš Lietuvą, pareiškia apie Lietuvoje tariamai vykdomą lenkų asimiliaciją prieš jų valią, skubotas Lenkijos premjero vizitas į Lietuvą pakalbėti su Lietuvos premjeru yra visiškai nepriimtinas. Įdomu, ar Lietuvos premjeras taip pat atidžiai stebėdamas įstatymų pasikeitimus Lenkijoje pasiryžęs vykti į Lenkiją ir susitikti su jos premjeru bei savo tautiečiais Punsko ar Seinų bažnyčiose? Tai būtų palaikyta Lenkijai nepriimtinu akibrokštu. Be abejo, Lietuvos premjeras to ir nesirengia daryti jis per daug kultūringas ir atlaidus: ambicijas jis parodo tik prieš savo tautiečius. Ar nereikia stebėtis, kad po 20 nepriklausomybės metų prie Švietimo ministerijos priversti piketuoti buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, reikalaujantys į mokyklų programas įtraukti nors 18 papildomų pamokų moksleivių mokymui apie Laisvės kovas?
Įgyvendinus įstatymą (nors tuo reikėtų ir abejoti), nieko baisaus tautinėms mažumoms neatsitiks. Tokių Lietuvos lenkų politikų, kaip Česlavas Okinčicas, pasisakymai, jog naujasis Švietimo įstatymas yra kerštas Lenkijai ir lenkams ar prievarta stengiantis išmokyti lenkus kalbėti lietuviškai, yra iš piršto laužti. Juk įstatymas nedraudžia mokyti rusų ar lenkų kalba, neuždaro lenkiškų mokyklų, nenutraukia valstybės finansavimo jis tik faktiškai įtvirtina Europos Sąjungos standartus, kad tautinių mažumų mokyklose 60 proc. programos yra dėstoma tautinės mažumos kalba. Net ir įgyvendinus naująjį Švietimo įstatymą tarp Lietuvos lenkų liks vyrauti jų kalba lenkai vis tiek gyvens lenkiškuose rajonuose, galės žiūrėti lenkų televizijos tiek, kiek norės, o mokyklose vis tiek dominuojanti bus lenkų kalba tiek pamokose, tiek ir moksleiviams bendraujant. Šiaip ar taip, lenkais ar tuteišais besivadinantys lenkakalbiai Lietuvos piliečiai turi atsiminti, kad popiežius Jonas Paulius II savo vizito lygiai prieš 18 metų į Lietuvą metu, kalbėdamas Aušros Vartuose, aiškino lenkams esate lenkų kilmės lietuviai. Ir čia nieko nepridursi...
© 2011 XXI amžius
|