| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Žolinė Pažaislyje
Rugpjūčio 15 dieną, pirmadienį, Pažaislyje gausiai susirinkę kauniečiai bei jų svečiai šventė Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų iškilmę. Ją savo vienuolyno kiemelyje pakvietė švęsti seserys kazimierietės, Žolinės išvakarėse paminėjusios kongregacijos įsteigimo 90 metų sukaktį. Atvykusieji švęsti Žolinės Eucharistijos dar gerokai prieš jos pradžią plūdo į vienuolyno kiemelį, kuriame, priešais įspūdingąją Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, buvo paruoštas altorius su gėlėmis apipintu Pažaislio Gražiosios Meilės Motinos atvaizdu. Daug žmonių čia pat, kiemelyje, turėjo galimybę atlikti išpažintį ir labai brangią tiek Rytų, tiek Vakarų krikščionių švenčiamą Marijos išaukštinimo šventę švęsti susitaikius su Dievu. 15 val. prasidėjusiai iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, koncelebravo mons. Vytautas Grigaravičius, mons. Lionginas Vaičiulionis, kiti kunigai. Tradiciškai per Žolinės pamaldas Pažaislyje giedojo Kauno valstybinis choras, vadovaujamas dirigento ir meno vadovo prof. Petro Bingelio. Žolinės Eucharistijoje vysk. J. Ivanauskas, pašventinęs žolynus Dievo maloningumo žmogui vaisius, kvietė dėkoti Viešpačiui už seseris kazimierietes, Marijos Ėmimo į dangų proga melstis vieniems už kitus, kad kiekvieno širdyje būtų daugiau dangaus ilgesio, kad daugiau dangaus būtų žmonių gyvenimuose, darbuose. Vėliau savo homilijoje vysk. J. Ivanauskas Marijos išaukštinimą susiejo su begaline Dievo meile ir jo artumu. Šis išaukštinimas danguje, pasak ganytojo, ir mums yra tarsi tolima žvaigždė, kurios siekti esame pašaukti ir mes. Ar mes iš tikrųjų neturime dangaus patirties, ar dangus mums tėra tolima teologinė sąvoka? Pasak ganytojo, dangaus tikrovės mumyse yra tiek, kiek turime žemiškos patirties savo pačių, kitų žmonių, žmonijos istorijos, kiek trokštame laimės, savo gyvenimo ir darbų prasmingumo, trokštame gėrio kitiems ir mokame jį priimti iš kitų. Deja, yra ir blogis, kuris traukia žmogų tolyn nuo dangaus, bet jo įveikti negali. Homilijoje buvo iškeltas prieš 70 metų Aušvice nukankinto šventojo kun. Maksimilijono Kolbės, pasirinkusio mirtį koncentracijos stovykloje vietoj šeimos tėvo, pavyzdys, ir pabrėžta, jog pasipriešinimas blogiui gerumu savo aplinkoje turi didžiausią vertę, nes liudija, jog gerumas yra nenugalimas. Svetingai priėmusios vienuolyne atlaidų dalyvius, seserys kazimierietės, bendruomeninėje maldoje dėkodamos Dievui už jo dovanotą tikėjimo, vilties ir meilės kelią, kvietė visus melstis ir už naujus pašaukimus, taip pat už kongregacijos bendradarbius, o atnašų procesijoje nešė jubiliejinę žvakę bei vienuolyno sode užaugintų vasaros gėrybių. Iškilmių pabaigoje prieš ganytojišką palaiminimą seserys dėkojo visiems, padėjusiems paminėti jų kongregacijos sukaktį. Dviejų dienų programoje buvo ir kongregacijos istoriją, ir jos steigėją Motiną Mariją Kazimierą Kaupaitę (1880 1940) menančios konferencijos, seserų liudijimai, vienuolinių įžadų sukaktys, jubiliejinė fotografijų paroda bei malda už visus Pažaislio vienuolyno lankytojus bei piligrimus. Po pamaldų vienuolyno kiemelyje Kauno valstybinis choras ir solistai surengė koncertą.
Kauno arkivyskupijos
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |