2011 m. rugsėjo 14 d.
Nr. 65
(1945)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

JAV musulmonų padėtis po terorizmo tragedijos

Mindaugas BUIKA

Per baisų teroristinį išpuolį
Niujorke buvo sunaikinti
Pasaulinio prekybos centro
110 aukštų dangoraižiai dvyniai

Gausėjantis migrantų skaičius

Fatališko teroristinio išpuolio, kurį 2001 metų rugsėjo 11 dieną Niujorke ir kitose Jungtinių Valstijų vietose įvykdė islamo teroristinė „al Qaeda“ grupė, dešimtųjų metinių proga, tarp kitų analitinių publikacijų, buvo paskelbti žinomos religinės sociologijos organizacijos Pew Research Center apklausos JAV musulmonų bendruomenėje rezultatai. Šioje, kaip ir panašioje apklausoje, minėtos organizacijos surengtoje 2007 metais, bandyta išsiaiškinti ne tik tuos iššūkius, kuriuos JAV musulmonai patiria po dešimtmečio įvykių bei nuolatinių perspėjimų apie galimus terorizmo pavojus su atitinkamais suvaržymais ir įtarinėjimais, bet ir kaip iš viso jie integravosi į amerikiečių visuomenę su jos pasiekimais ir rūpesčiais.

Su to unikalaus tyrimo rezultatais verta susipažinti ir europiečiams, tuo labiau, kad musulmonų bendruomenė dėl imigracijos ir demografijos procesų dar sparčiau gausėja ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, keldama nemažai aštrių problemų islamo ir krikščionybės santykiuose. Tiesa, apie Jungtinių Valstijų „islamizavimą“, skirtingai nei Europoje, kol kas nekalbama: toje šalyje musulmonų bendruomenė, turinti 2,75 milijono narių, sudaro mažiau nei 1 procentą visų 300 milijonų JAV gyventojų (palyginus, pavyzdžiui, Prancūzijoje musulmonai jau sudaro 10–15 proc. vietos gyventojų, o tarp praktikuojančių tikėjimą jų netgi daugiau nei krikščionių. Prancūzijos musulmonai netgi siūlo jiems atiduoti ar parduoti ištuštėjusias katalikų šventoves, kad nereikėtų vargti su naujų mečečių statyba).

Jungtinėse Valstijose musulmonų skaičius gana sparčiai didėja ir, palyginus su 2007 metais surengta apklausa, jų padaugėjo 400 tūkstančių, taigi 4–5 proc. kasmet. Be abejonės, čia taip pat didelę įtaką daro sparti imigracija: beveik du trečdaliai (63 proc.) suaugusių amerikiečių musulmonų yra gimę užsienyje, todėl ši bendruomenė yra žymiai jaunesnė nei kitos JAV gyventojų bendruomenės: suaugę musulmonai nuo 18 iki 39 metų amžiaus sudaro 60 proc. visos bendruomenės, o kiti tokio amžiaus amerikiečiai – tik 40 proc. Tik 12 proc. JAV musulmonų yra vyresni nei 55 metų amžiaus, o bendrai tarp visų amerikiečių tokių pagyvenusio amžiaus žmonių dalis siekia net 33 proc. Pagaliau reikia pabrėžti, kad demografinėms tendencijoms įtaką daro tai, kad JAV musulmonų šeimos yra gerokai gausesnės (gimstamumas trečdaliu didesnis) ir tvirtesnės (skyrybų dvigubai mažiau) nei tarp kitų amerikiečių.

Tikėjimas lemia pažiūras

Savojo tikėjimo praktikavimo atžvilgiu JAV musulmonai gana gerai tarpsta labai religingoje amerikiečių visuomenėje ir beveik nuo jos nesiskiria. Štai pastaroji apklausa patvirtino, jog 69 proc. JAV musulmonų yra įsitikinę, kad religija yra labai svarbi jų gyvenime, o tarp visų amerikiečių taip mano 70 proc. Bent kartą per savaitę pamaldose dalyvauja 47 proc. JAV musulmonų, o tarp visos amerikiečių visuomenės ši praktikuojančių savaitines pamaldas dalis siekia 45 proc. (sekuliarizuotoje Europoje toks amerikiečių tikėjimo praktikavimas gali kelti didelę nuostabą). Aiškinantis religinio ir nacionalinio tapatumo santykį, atlikta minėta 2011 metų apklausa parodė, kad tarp JAV islamo išpažinėjų 49 proc. pirmiausia laiko save musulmonais, 26 proc. pirmenybę teikia amerikietiškam tapatumui ir 18 proc. vienodai vertina abu. Tarp JAV krikščionybės išpažinėjų 46 proc. pirmiausia save identifikuoja kaip krikščionis, lygiai tokia pat dalis pirmenybę teikia amerikietiškam tapatumui ir 6 proc. vienodai vertina abu.

Žinoma, kaip ir reikėjo tikėtis, pastaroji apklausa patvirtino, kad ir JAV gyvenantys musulmonai nėra kai kuriomis pažiūromis tokie liberalūs, kaip didžioji amerikiečių visuomenės dalis. Štai, pavyzdžiui, 45 proc. musulmonų teigė, kad reikia drausti viešą homoseksualizmo eksponavimą ar propagavimą, ir tik 39 proc. mano, jog tai gali būti priimtina. Tiesa, čia akivaizdus liberalėjimo procesas, nes 2007 metų apklausoje tarp JAV islamo išpažinėjų homoseksualizmo priešininkų dalis (61 ir 27 proc.) buvo dar didesnė. Didžiajai amerikiečių visuomenės daliai (58 proc.) homoseksualizmas yra priimtinas ir tik 33 proc. prieštarauja jo viešumui. Kita vertus, didžioji JAV musulmonų dalis (70 proc.) yra palankesnė liberaliajai demokratų partijai ir tik 11 proc. atiduotų balsus labiau konservatyviems respublikonams, bet šias nuostatas, matyt, nulemia ne tiek religinės priežastys, kiek socialinė politika.

Pastarojoje apklausoje, stengiantis išsiaiškinti esminį klausimą dėl JAV musulmonų santykio su terorizmo ir islamiškojo ekstremizmo pavojais, paaiškėjo, kad didelė dauguma tai visiškai atmeta, kaip nepriimtinus jų bendruomenei. Dar daugiau, patys musulmonai (60 proc. apklausos dalyvių) reiškė susirūpinimą dėl galimos ekstremizmo plėtros jų šalyje ar svetur. Beveik pusė (48 proc.) yra įsitikinę, kad musulmonų vadovai Jungtinėse Valstijose nepakankamai aiškina dėl galimai  priešiškos islamo ekstremistų veiklos. Tuo pat metu 68 procentai JAV musulmonų patvirtino, jog aktyviai bendradarbiauja savo bendruomenėse, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems įstatymų pažeidimams.

Įtarumas skatina diskriminaciją

Vis dėlto pačioje Jungtinių Valstijų visuomenėje ir praėjus dešimčiai metų po didžiųjų teroristinių išpuolių, įtarumas dėl galimos ekstremizmo apraiškos išliko. Pastarųjų metų apklausos patvirtina, jog apie 40 proc. amerikiečių įsitikinę, kad nemažai JAV musulmonų remia ekstremizmą ir ketvirtis (24 proc.) galvoja, jog ši parama netgi didėja (nors pastaroji apklausa tarp JAV musulmonų parodė, kad tik 1 proc. jų remia teroristinius išpuolius prieš „islamo priešus“, ir apie 12 proc. galvojo, kad tokio pobūdžio „kova“ kartais gali būti pateisinama, o 81 proc. apklaustųjų tvirtai įsitikinę, kad jokios smurto formos prieš civilius gyventojus negali būti pateisinamos). Žinoma, toks įtarumas neprisideda prie normalaus pasitikėjimo visuomenėje. Tai tiesiogiai ar netiesiogiai junta ir Jungtinėse Valstijose gyvenantys musulmonai.

Atsakydama į šiemetinėje apklausoje pateiktus klausimus, reikšminga jų dalis (28 proc.) skundėsi dėl tokio įtarumo, o 22 proc. netgi yra patyrę žodinius užgauliojimus bei įžeidinėjimus. Apie 21 proc. apklaustų JAV musulmonų skundėsi, kad jie pirmiausia yra išskiriami įvairiose saugumo stiprinimo priemonėse, pavyzdžiui, oro uostų kontrolės sistemose. Dauguma (52 proc.) nurodė, kad JAV vyriausybės prieš terorizmą nukreipta politika vietos musulmonus išskirtinai paliečia, didinant jų sekimą ir monitoringą. Šis gana slegiantis kontroliavimo patyrimas Vatikano laikraščio „L’Osservatore Romano“ minėtos apklausos rezultatų apžvalgoje buvo įvardytas kaip tebesitęsianti JAV musulmonų bendruomenės diskriminacija.

Pastaraisiais metais taip pat iškilo kontroversijos dėl musulmonų maldos namų ir kultūros centro statybų Niujorke, toje vietoje, kur buvo 2001 metų rugsėjo mėnesį per teroristinį išpuolį sunaikinti Pasaulinio prekybos centro dangoraižiai. Dauguma JAV musulmonų (72 proc.) mano, kad šis prieštaringas projektas turi būti leidžiamas, 15 proc. galvoja, kad projektas gali būti leidžiamas įgyvendinti, nors tai ir bloga idėja, ir 20 proc. įsitikinę, kad jis neturi būti leidžiamas. (Dauguma iš 2,7 tūkstančio žuvusiųjų per Niujorko dangoraižių sunaikinimą buvo žydai ir krikščionys, ir tik 60 musulmonų.) Apklausa taip pat parodė, kad pastaraisiais keliais metais ir kitose JAV vietose musulmonų bendruomenės susidūrė su sunkumais, siekdamos gauti leidimus savo mečečių ar islamo centrų statybai, pasitaikė vandalizmo aktų prieš jau esančius. Vis tik tenka pastebėti, kad dabar Jungtinėse Valstijose yra 1925 mečetės, o 2000-aisiais jų buvo tik 1209. Taigi, trečdalis dabar esančių musulmonų maldos namų JAV buvo pastatyta jau po rugsėjo 11-osios išpuolių, ir tai daug ką pasako apie amerikiečių toleranciją ir draugiškumą islamo išpažinėjams.

Nepaisant kai kurių nesklandumų, dauguma Jungtinėse Valstijose gyvenančių musulmonų savo šalimi nėra nusivylę. Daugiau kaip keturi penktadaliai (82 proc.) jų yra patenkinti savojo gyvenimo reikalais ir savo gyvenamąją aplinką vertina puikiai arba gerai (79 proc.). „Pew rosearch center“ atlikto minėtojo sociologinio tyrimo duomenimis, asmeniniame lygmenyje daugelis JAV musulmonų (48 proc.) yra įsitikinę, kad kiti amerikiečiai jiems yra draugiški arba neutralūs (32 proc.), ir tik žymiai mažesnė dalis (16 proc.) mano, kad amerikiečiai nėra palankūs musulmonams. Taip pat du trečdaliai minėtos apklausos dalyvių (66 proc.) teigė, kad, jų manymu, musulmonų gyvenimo kokybė Jungtinėse Valstijose yra geresnė nei daugumoje islamiškųjų šalių.

Socialinės padėties vertinimai

Nuostabu yra tai, kad JAV musulmonai yra labiau patenkinti situacija savoje šalyje (taip mano 56 proc.) nei likusioji amerikiečių visuomenės dalis (tik 23 proc. visų amerikiečių tuo yra patenkinti). Prieš ketverius metus (2007-aisiais) darytoje apklausoje JAV musulmonai ir kiti amerikiečiai padėtį šalyje vertino panašiau (38 proc. musulmonų ir 32 proc. likusios visuomenės dalies esama padėtimi buvo patenkinti). Todėl per ketverius praėjusius metus tarp JAV musulmonų nepalankumas „al Qaeda“ teroristams išaugo nuo 58 iki 70 proc.  Islamiškose šalyse „al Qaeda“ veiksmams visiškai nepritaria mažiau nei pusė (apie 40 proc.) vietos gyventojų (ir atrodo, kad nesenas šios grupės vadovo Osamos bin Ladeno likvidavimas Pakistane pačios „al Qaeda“ bei jos smurtinių veiksmų populiarumo bei įtakos nesumažino, todėl teroristinių išpuolių pavojai pasaulyje išliko, kaip išliko ir būtino budrumo poreikis). Bet į Jungtines valstijas migravusių islamo išpažinėjų integracija gana pažangi: kaip rodo minėtos apklausos duomenys, dauguma (65 proc.) atvykusių musulmonų nori prisitaikyti prie amerikietiškų papročių bei gyvenimo būdo ir tik 20 proc. pasiryžę išlaikyti socialinį savitumą. Beveik trys ketvirtadaliai (74 proc.) JAV musulmonų palaiko idėją, kad sėkmę nulemia sunkus darbas ir tik 26 proc. šiai nuostatai nepritaria (įdomu pastebėti, kad tarp likusios amerikiečių visuomenės dalies sunkaus darbo, kaip pažangos variklio, rėmėjų yra mažiau – taip galvoja 62 proc. visų JAV gyventojų). Todėl ir tarp JAV musulmonų savo finansine padėtimi patenkintų yra daugiau (46 proc.) nei tarp likusių amerikiečių (38 proc.).

Tiesa, savo materialine padėtimi JAV musulmonai kol kas atsilieka nuo likusios visuomenės dalies. Tarp pasiturinčių (turinčių 100 tūkstančių dolerių ir didesnes metines pajamas) JAV musulmonai (14 proc.) beveik susilygino su kitais amerikiečiais (16 proc.), tačiau vidutinių pajamų (30–100 tūkst. dolerių) atveju JAV musulmonų (40 proc.) dalis yra mažesnė nei visų kitų amerikiečių (48 proc.). O pagal (amerikietiškus standartus) kuklias pajamas (mažiau kaip 30 tūkst. dolerių) turinčių JAV musulmonų (45 proc.) yra gerokai daugiau nei bendrai visų amerikiečių (36 proc.). JAV musulmonai yra jaunesni ir ne mažiau išsilavinę (26 proc. baigę aukštąsias mokyklas, o tarp likusių amerikiečių šis rodiklis – 28 proc.), kaip kiti šalies gyventojai, todėl jų socialinio ir materialinio įsitvirtinimo perspektyvos yra pakankamai geros.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija