2011 m. rugsėjo 14 d.
Nr. 65
(1945)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Kultūros zona


XXI Amžius

Naujienų vaivorykštė

Per miesto gimtadienį pagerbė tautodailininkę

Petras IVANOVAS

Tautinio paveldo Zarasų krašte
puoselėtoja, kultūros centro
vyr. etnografė Rima Vitaitė
ir Dominyko Bukonto premijos
laureatė Adelė Tumėnienė

Zarasų miesto šventės
scenoje dainininkės iš Dusetų

Šaunios Zarasų dainininkės

Kelias dienas Zarasuose buvo didžiulis šurmulys. Čia ežerų kraštas šventė savo miesto 505 metų gimtadienį. Svečiai suvažiavo ne tik iš Lietuvos, čia žmonės kalbėjo įvairiomis kalbomis.

Zarasiškiams bei svečiams  kultūros centras ir krašto muziejus parengė turiningus renginius. Muziejus pakvietė į tarptautinio plenero autorių darbų parodą ,,Zarasai – ežerų kraštas“. Kultūros centre  šventės dalyviai dalyvavo zarasiškio Algimanto Navicko meninės fotografijos parodoje ,,Gimtinės takais“, Zarasų rajono savivaldybės biblioteka taip pat surengė daug turiningų renginių, zarasiškiai turėjo progos susipažinti su įvairių leidyklų literatūra. „Naktiniuose skaitymuose“ dalyvavo daug žinomų poetų ir rašytojų. Svarbiausias šventės akcentas – sutvarkytos bei pritaikytos turizmui Zaraso ežero pakrantės. Čia atsiveria puikus vaizdas. Pakrantė taps nauja renginių, poilsio ir pramogų erdve zarasiškiams ir  miesto svečiams. Dvi dienas Sėlių aikštėje  vyko verslo, tautodailės ir pramogų mugė. Žmonės iš įvairių  šalies kampelių siūlė savo dirbinius, demonstravo meistriškumo pavyzdžius.

Po šv. Mišių Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje  zarasiškiai rinkosi į miesto aikštę. Juos sveikino rajono savivaldybės meras Arnoldas Abramavičius. Į miesto šventę atvyko Latvijos Respublikos Daugpilio rajono ir  Baltarusijos  Breslaujos rajono vadovai.  

Svarbus miesto šventės akcentas – šio krašto šviesuolio ir gydytojo Dominyko Bukonto premijos įteikimas. Šiemet ši premija įteikta žinomai Zarasų krašto tautodailininkei Adelei Tumėnienei. Ji šios garbės nusipelnė už Rytų Aukštaitijos audimo ir tarmių puoselėjimą, saugojimą, perteikimą jaunajai kartai ir populiarinimą šalyje bei už jos ribų. Premijos laureatę pristatė Zarasų krašto muziejaus direktorė, Zarasų rajono kultūros ir meno premijų vertinimo komisijos narė Ilona Vaitkevičienė. Šventės metu buvo paminėta daug gražių zarasiškės nuopelnų. Adelė – šio krašto dukra, ji gimė Jakiškių kaime, netoli Salako. Jaunystėje išmoko austi. Audimo paslapčių mokė mama, vėliau šio meno mokėsi savarankiškai. Sumani, darbšti audėja ne tik audžia daugiau kaip pusę amžiaus, bet ir  skatina tai daryti gimtojo krašto moteris, kartu su jomis rengia parodas. Zarasų krašto muziejaus lankytojai turėjo puikią galimybę susipažinti su unikaliais  šio krašto audėjų darbais. 1976 metais Adelei  buvo suteiktas liaudies meistrės vardas. Su zarasiškės audėjos audiniais lankytojai galėjo susipažinti rajono, regiono, šalies ir tarptautinėse parodose. Jos darbai gerai įvertinti Maskvoje, Švedijoje, Lenkijoje, kitose šalyse vykusiose parodose. Adelės darbus, kurie išausti meistriškai, su rankų ir širdies šiluma ir meile, yra įsigiję Olandijos, Belgijos gyventojai. Puikuojasi jie ir  Amerikos lietuvių namuose.

Zarasų rajono kultūros ir meno bendrija drauge su Zarasų krašto muziejumi šiemet vykdė pilietinio ir tautinio ugdymo projektą ,,Pažinau, išmokau ir saugosiu“, kurio tikslas – paskatinti mokinius geriau pažinti mūsų tautos etninę kultūrą, tradicinius lietuvių amatus, ugdyti jaunimo estetinius jausmus, puoselėti kūrybinius pradus. Adelė ėmėsi svarbaus darbo – mokyti  jaunus žmones austi. Tai viena iš ryškiausių mūsų tautodailės sričių. Tautodailininkė negailėjo nei laiko, nei jėgų. Ji išmokė  šio nelengvo, reikalaujančio didelės kantrybės meno nemažą Zarasų Pauliaus Širvio pagrindinės mokyklos moksleivių grupę, perdavė savo turtingą patirtį ir žinias. Moteris supranta ir išgyvena, kad  vis mažiau yra šį senovišką, bet nuostabų amatą išmanančių žmonių. Būtina, kad jis nebūtų pamirštas mūsų krašte.Vaikai uoliai ir kruopščiai mokėsi, pradžiugino A. Tumėnienę savo darbeliais ir noru kurti grožį. Zarasiškė džiaugiasi, kad turėjo progą perduoti savo žinias jaunajai kartai. „Tradicinių amatų artelėje“ Adelė Tumėnienė išmokė austi šešias moteris iš Zarasų rajono, Zarasų žemės ūkio mokyklos moksleives. Jau antrus metus audimo paslapčių moko ir viena iš stropiausių Adelės mokinių Šiaulių universiteto studentė Vilmantė Kruopytė.

Jau senokai A. Tumėnienė gyvena Zarasuose, čia gyvendama, ji išaudė tautinius drabužius Zarasų, Salako folkloro ansambliams. Kartu su dusetiške tautodailininke Danute Stankevičiene parengė metodinį leidinį „Tradicinis audimas“. Šią vasarą  Salako miestelio 515–ųjų ir Salako bažnyčios 100–ųjų metinių šventės proga Adelė drauge su Gražutės regioninio parko direktore Daiva Snarskiene parengė ir pristatė Salako parapijos audėjų darbų parodą.   Tautodailininkė yra Zarasų krašto senųjų kaimo reliktų – kultūros, tarmės puoselėtoja. Ji brangina ir nuoširdžiai dalijasi su jaunimu ir suaugusiais tikru aukštaitišku Salako krašto žodžiu – tarme ir tautosaka. Prieš keletą metų šio krašto patriotė pateikė įdomių tarmiškų pasakojimų. Keli išspausdinti VPU doc. dr. Žanetos Markevičienės išleistoje knygoje „Aukštaičių tarmių tekstai“. Moteris rūpinasi audimo tradicijų bei aukštaičių tarmės išsaugojimu ir perteikimu jaunajai kartai, skatina tai daryti kultūros darbuotojus, pedagogus. Apie Adelę galima pasakyti daug gražių žodžių, daug kas jai dėkingas už gerus patarimus, mokymą. Moteris perdavė ne tik savo patirtį, ji padovanojo daugybę audimo priemonių Zarasų kultūros centro ,,Tradicinių amatų artelei“. Tik šios tautodailininkės dėka nenutyla audimo staklės Zarasų žemės ūkio mokykloje, mokosi žmonės austi krašto muziejaus edukacinių užsiėmimų metu. Prieš dvejus metus A. Tumėnienės darbai buvo demonstruojami Lietuvos liaudies meno parodos respublikiniame ture, kuris vyko Telšiuose. Jame A. Tumėnienė iškovojo pirmąją vietą ir pripažinta geriausia audėja šalyje. Stropią audėją sveikino meras Arnoldas Abramavičius, mero pavaduotoja Stasė Goštautienė, audėjos mokiniai ir Zarasų krašto audimo tradicijų puoselėtojai.

Šventės dalyvius džiugino Rytų Aukštaitijos bigbendas (vadovas Kęstutis Grigaliūnas) ir solistės Valentinos Jaronskajos koncertinė programa. Prasmingas buvo Paribio folkloro festivalis ,,Žolinė“. Smagi buvo folkloro ansamblių šventė „Pabaigtuvių vainikas“. Graži buvo šventė vaikams, jaunimui ir senjorams. Griežė folkloro ansamblių ,,Seluona“, ,,Čičirys“ dalyviai,  smagiai grojo muzikantai iš Antalieptės ir Dusetų, o taip pat daug įspūdingų akimirkų žiūrovams padovanojo kiti folkloro ansambliai: Kauno ,,Žaisa“ bei ,,Siaudela“ iš Biržų. Daug plojimų sulaukė Avilių kultūros namų romantinės muzikos kolektyvas. Sulaukė žiūrovų dėmesio ir dainininkės Evelinos Sašenko koncertas.

Šventę Sėlių aikštėje užbaigė vakaronė, kurioje griežė Smalvų, Suvieko, Samanių, Antazavės kaimo kapelos ir tautiška kapelija ,,Sutaras“ iš Vilniaus.

Zarasai
Autoriaus nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija