2011 m. rugsėjo 16 d.
Nr. 66
(1946)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Šilinių atlaidų kronika

Supažindiname su Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų Šiluvoje dienomis

Aikštėje priešais Baziliką – kariai

Šv. Mišių koncelebracijai vadovauja
kardinolas Audrys Juozas Bačkis

Žvilgsnis iš Šiluvos Bazilikos bokšto
Vido Venslovaičio ir Dariaus
Chmieliausko nuotraukos

Palaimintojo Jono Pauliaus II diena

Rugsėjo 7-ąją Palaimintojo Jono Pauliaus II diena Šiluvos šventovėje prasidėjo šiemetiniai didieji Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai. Į pirmąsias pagrindines jų iškilmes atvykę iš įvairių Lietuvos vietų piligrimai iškilmingoje Eucharistijoje prie šventiškai papuošto altoriaus aikštėje dėkojo Dievui už šiemet palaimintuoju paskelbto popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimo pavyzdį ir meldė jo užtarimo.

Palaimintojo Jono Pauliaus II diena nuo šiol visada bus pradedami Šilinių atlaidai. Ji primins 1993-iųjų rugsėjo 7-ąją, kai Šventasis Tėvas lankėsi Šiluvoje, taip pat jo meilę Lietuvai, ypač padrąsinimą žmonėms, tuomet pradėjusiems kurti nepriklausomą gyvenimą savo tėvynėje. Pasak Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, šią dieną mokysimės ir nepaprastos šio Popiežiaus meilės Švč. M. Marijai, kurios užtarimo nuolat meldė laisvės troškusi mūsų tauta.

Prieš 12 val. šv. Mišias žmonės klausėsi liturginės katechezės, kurią vedė kun. Artūras Kazlauskas. Jis akcentavo neišdildomą įspūdį, kurį XX amžiaus žmonėms padariusi palaimintojo Jono Pauliaus II asmenybė, pabrėžė jo misiją vesti žmoniją į antrąjį istorijos tūkstantmetį. Katechezėje atkreiptas dėmesys į Jono Pauliaus II reformuotą, paties Šventojo Tėvo ir visos Bažnyčios mėgstamą bei skatinamą Rožinio maldą ir Jono Pauliaus II Bažnyčiai padovanotus Rožinio Šviesos slėpinius, kviečiančius krikščionis būti pasaulio šviesa.

Eucharistijos liturgijai aikštėje vadovavęs Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius sveikino visus jos dalyvius, ypač koncelebruojančius augziliarą vyskupą Joną Ivanauską, kunigus, taip pat jauniausius piligrimus iš Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro, Šv. Ignaco kolegijos, Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos, pėsčiomis atkeliavusius į atlaidus nuo Dubysos slėnio. Šv. Mišiose giedojo Raseinių parapijos choras.

„Šiandien prisimename vieną Kristaus pasiuntinį, ypatingą Dievo gailestingumo nešėją šiuolaikiniams žmonėms – palaimintąjį Joną Paulių II“, – sakė arkiv. S. Tamkevičius. „Šiandien dėkojame Dievui už ištikimybę tų, kurie nepaisant visų sunkumų nesuabejoja laisvės dovana, nesusigundo rinktis vien tik nauda ar malonumais grįsto kelio. Ypač dėkojame Dievui už mūsų tautos jaunimą, kuris, nepaisydamas masinės kultūros poveikio, išlieka ištikimas Kristui“, – sakė ganytojas. Apgailestauta, kad dar daug žmonių kelia nerimą – jie ne tik sau, bet visai visuomenei daro  žalą, garbina valdžios, pinigų stabus, renkasi ne tarnavimą kitiems, bet savo interesus. Šiomis aplinkybėmis, pasak ganytojo, nesame be vilties. Homilijoje prisimintas popiežiaus Jono Pauliaus II pavyzdys. 1980 m. išleidžiama jo enciklika Dives in misericordia, skelbianti, jog tik Dievo gailestingumas gali išgelbėti pasaulį, o vos po dešimtmečio sugriūva Sovietų Sąjunga, juodžiausios komunistinės priespaudos sistema, komunistinis Rytų blokas.

Palaimintojo Jono Pauliaus II, kuris buvo ir didis gyvybės gynėjas, dienos pagrindinių šv. Mišių pabaigoje už nuopelnus šiandien dalyvaujant sunkioje kovoje už gyvybę Šiluvos Dievo Motinos medalis buvo įteiktas VDU Santuokos ir šeimos studijų centro direktoriui kun. dr. Andriui Narbekovui.

Kitose šv. Mišiose nuo ryto Apsireiškimo koplyčioje ir Bazilikoje buvo meldžiama atsivertimo ir atgailos malonės, dėkojama Dievui už kankinių, palaimintųjų ir šventųjų gyvenimo pavyzdį, prašoma malonės Lietuvai visuomet likti ištikimai Evangelijai ir Šventosios Dvasios įkvėpimui, visiems skelbiantiems Dievo žodį, taip pat – ir  seminarijos klierikams.

Švč. M. Marijos Gimimo iškilmė ir Lietuvos kariuomenės diena

Rugsėjo 8-ąją, ketvirtadienį, Šiluvoje buvo minimas Švč. Mergelės Marijos Gimimas. Šią iškilmę drauge su kitais Šilinių atlaidų piligrimais šventė Lietuvos kariuomenė, gausiai susirinkusi Šiluvoje, kur atvykta prašyti Dievą globoti mūsų Tėvynę, melstis už taiką ir tuos, kurie gynė laisvę ir rūpinasi saugumu šiandien.

Prieš vidudienį  aikštėje darniai skambėjo kariūnų giedama Loreto Dievo Motinos litanija. Skambant šiai litanijai, Eucharistijos švęsti prie altoriaus atėjo gausi Lietuvos vyskupų ir kunigų procesija. Liturgijos pradžioje Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius pasveikino šv. Mišioms vadovavusį Vilniaus arkivyskupą metropolitą kardinolą Audrį Juozą Bačkį, koncelebruojančius Lietuvos kariuomenės ordinarą vyskupą Gintarą Grušą, Telšių vyskupą Joną Borutą SJ, Vilkaviškio vyskupą Rimantą Norvilą, kariuomenės kapelionus. Pasveikinti ir iškilmėse dalyvavę Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, kiti ministerijos pareigūnai, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius, kariuomenės padalinių vadai, generolai, seržantai, visi kariai, ypač garbieji Lietuvos partizanai, šauliai, savanoriai.

Buvo pasveikinti ir kiti gausūs Šiluvos piligrimai, taip pat giedojęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos choras „Kariūnas“ (vadovas Vytautas Verseckas, koncertmeisteris Vytautas Abarius) bei grojęs Karinių oro pajėgų orkestras (kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis, dirigentas vyr. leitenantas Remigijus Terminas), asistą rengę Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos kariai. Šv. Mišių auka arkivyskupo S. Tamkevičiaus paraginimu buvo skiriama už tuos, kurie saugo Tėvynės laisvę ir jos gyvenimo ramybę.

Homiliją pasakęs Lietuvos kariuomenės ordinaras vysk. G. Grušas atkreipė dėmesį, jog Švč. M. Marijos Gimimo šventė visų pirma byloja apie Dievo Apvaizdą, kuri iš anksto numatė mus ir mūsų išganymo kelią. Homilijoje pabrėžta, jog Marija – Dievo Gailestingumo įrankis mūsų pagalbai bei užtarimui šiame neramiame pasaulyje. Būti šiais įrankiais gailestingumui plisti Marijos pavyzdžiu pašaukti visi žmonės, taip pat ir kariai, kurie atliko ir atlieka gailestingumo darbus gindami tėvynę, saugodami artimuosius, taip pat tarptautinėse misijose pagelbėdami vargstantiems kitų kraštų gyventojams. Lietuvos kariuomenės ordinaras ragino atrasti, kur Dievas ir mums rodo gailestingumo darbų vietas, atrasti, kur – kariuomenėje, šeimoje ar kitur – esame siunčiami nešti Jo meilę ir gailestingumą ir taip prisidėti prie Dievo karalystės plėtimo šioje žemėje.

Sveikinimo žodį tarusi ministrė R. Juknevičienė pavadino Šiluvą šventa lietuviams ir pasaulio katalikams vieta, tikėjimo laisve simboliu.

Už šv. Mišių auką dėkojęs generolas A. Pocius pabrėžė, kad tikėjimas, malda buvo svarbi Lietuvos partizanams, visiems laisvės gynėjams. Ji ir dabar stiprina ir vienija karius bei visą visuomenę, padeda tarnaujantiems toli nuo tėvynės, tarptautinėse misijose.

Kitose rugsėjo 8-osios šv. Mišiose, kurias aukojo Raseinių dekanato kunigai, buvo prašoma, kad Dievas siųstų taiką ir ramybę pasauliui, meldžiamasi už jame ir šiandien, XXI amžiuje, kaip ir pirmaisiais krikščionybės amžiais, tebepersekiojamus krikščionis, taip pat dėkojama dangiškajai Motinai, Taikos Karalienei Švč. M. Mergelei Marijai, už jos vaikų globą, už motinišką rūpestį mūsų tėvynės reikalais per visus skaudžius jos istorijos laikotarpius, kai teko gintis nuo priespaudų, persekiojimų, Marijos guodžiamiems išsaugoti tikėjimą laisvės aušra.

Vakaro šv. Mišiose buvo meldžiamasi už Lietuvos politikus, valdininkus, verslininkus, darbininkus, žemdirbius, žiniasklaidos darbuotojus.

Katalikiškų bendruomenių ir maldos grupių diena

Rugsėjo 9-ąją, penktadienį, Šilinių atlaiduose buvo švenčiama Katalikiškų bendruomenių ir maldos grupių diena. Joje rinkosi Kauno arkivyskupijoje bei kitose vyskupijose veikiančių, įvairias Bažnyčios tarnystes atliekančių institucijų bei organizacijų nariai, taip pat įvairios katalikiškos bendruomenės, draugijos, didesnės ir mažesnės maldos grupės. Čia atvažiavo ir gausus Marijos legionas, šiemet švenčiantis įkūrimo pasaulyje 90 metų sukaktį, Gyvojo Rožinio nariai (ypač gausiai atvykę iš Panevėžio vyskupijos), Šiluvos Švč. M. Marijos draugija, kelios katalikiškos mokyklos iš Kauno, mažieji piligrimai iš Šiaulių T. Benedikto Andruškos pradinės mokyklos, taip pat įvairios organizuotai atvykusios bendruomenės iš Šiaulių, Telšių, Vilniaus krašto parapijų, trokštančios būti sustiprintos, taip pat ir dėkoti, kad Viešpats teikia malonę tarnauti Bažnyčiai, liudyti tikėjimą.

„Buvimas bendrystėje – vienas didžiausių mūsų tikėjimo turtų“, – sakė pasirengti drauge švęsti Eucharistiją aikštėje liturgine katecheze piligrimams padėjęs kun. A. Kazlauskas. Tikras stebuklas, pasak jo, Jėzaus atėjimas tarp tų, kurie bendruomeniškai švenčia Eucharistiją, mokosi būti  Jėzaus mokiniais.

„Šis būrys yra didžiulė jėga Bažnyčioje, nes meldžiasi. Malda – Bažnyčios bendruomenės gyvybė“, – sakė liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, visus paraginęs viena širdimi melstis už visus Lietuvos žmones, prašyti jiems iš nuodėmės prikeliančio Dievo gailestingumo.

„Ryšys su Dievu neįkainojamai brangus. Jį nutiesia pats Dievas kviesdamas atsiliepti. Dievo artumas suartina su kitais žmonėmis ir suburia į bendruomenę, vieną Dievo vaikų šeimą – Bažnyčią. Kristaus suvienyti, jo pavyzdžio ir žodžių pamokyti, esame vieni kitiems labai brangūs ir svarbūs“, – sakė Eucharistiją koncelebravęs Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, pabrėždamas, jog žmonės reikalingi vieni kitiems ir tam, kad pasitarnautų artimui, patirtų džiaugsmo, įgytų drąsos. Ir vis dėlto, pasak vyskupo, žmogus, sužeistas jo gyvenimą apsunkinančios ir sujaukiančios nuodėmės, yra draskomas nerimo ir baimės – dėl rytojaus, ateities ir netgi dėl savo paties egzistencijos pasaulyje, kuris jam atrodo priešiškas ir grėsmingas.

Tądien maldininkai kitu laiku Apsireiškimo koplyčioje ir Bazilikoje šventė Eucharistiją, vadovaujamą Kauno II dekanato kunigų, tarnavusių ir klausyklose. Atskira malda buvo užtartos parapijų bendruomenės pavedant Viešpačiui jų atsinaujinimą. Giedoti pamaldose buvo atvykę Domeikavos, Čekiškės, Karmėlavos, Vilkijos parapijų chorai, Babtų jaunieji giedotojai. Vakaro šv. Mišiose melstasi už krikščionių vienybę, o joms pasibaigus aikštėje liudijo Veiklių žmonių bendrija.

Šeimų ir jaunimo diena

Rugsėjo 10 d., šeštadienį, ypač gyvas ir jaunatviškas piligrimų būrys šventė Šeimų ir jaunimo dieną. Be pavienių maldininkų, organizuotos grupės (parapijų, mokyklų, įvairių kitų bendrijų) atvyko net iš Punsko, taip pat iš Klaipėdos, Akmenės, Pakruojo, Vilniaus, Šiaulių, Šakių, Kėdainių, Kauno ir kitur. Šiluvą pavakare pasiekė 600 į ją pėsčiomis atėjusių Kauno arkivyskupijos Jaunimo centro surengto jaunimo žygio dalyvių. Šeštadienio pamaldose dalyvavo ir kitų krikščioniškų Bažnyčių Lietuvoje – Stačiatikių, Evangelikų liuteronų – vadovai. Tarp atvykusiųjų į atlaidus tądien buvo daug įvairaus amžiaus sutuoktinių, ypač jaunų šeimų su vaikais, sužadėtinių, kurie rengiasi priimti Santuokos sakramentą, kad visi drauge, kaip viena didelė šeima, dėkotų Dievui už Santuokos sakramentu teikiamas malones, vaikus, atnaujintų savo pasiryžimą tesėti Santuokos pažadus, melstųsi už savo šeimų gyvenimą, kad jame Dievo padedami pajėgtų liudyti ištikimybę vieni kitiems ir savo tikėjimui. Buvo meldžiamasi taip pat ir už lietuvių šeimas, pasklidusias pasaulyje.

Apie santuokinę ištikimybę, kurios pagrindas – paties Dievo nepaliaujama ištikimybė žmogui, liturginėje katechezėje kalbėjo kun. A. Kazlauskas. Jis kvietė priimti savo šeimos gyvenimą krikščioniškai, kaip Dievo – ne likimo – dovaną. Per iškilmingai švenčiamą Eucharistiją prie altoriaus Šiluvos aikštėje sutuoktiniai turėjo galimybę atnaujinti savo Santuokos pasižadėjimą.

Eucharistijos šventimą pradėdamas Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius sveikino šeimas, visus piligrimus, brolius kunigus ir ypač garbius atlaidų svečius: Stačiatikių Bažnyčios Lietuvoje Vilniaus ir Lietuvos metropolitą arkivyskupą Inokentijų, jį lydintį sekretorių viešiesiems ryšiams tėvą Vladimirą Seliavką, taip pat Maltos ordino veiklos Lietuvoje 20-mečio proga šalyje viešintį šios seniausios pasaulyje krikščioniškos humanitarinės pagalbos organizacijos Didįjį Magistrą kunigaikštį br. Matthew Feastingą, Hospitalierių Albrecht Baron Boeselagerį, Maltos ordino ambasadorių Lietuvoje grafą Douglą von Saurma-Jeltschą, Maltos ordino Pagalbos tarnybos prezidiumo narius.

Homiliją sakęs Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas J. Ivanauskas pastebėjo, jog visi Šiluvoje patiria kažką ypatinga . Žmonės, lankydami jos šventoves, melsdamiesi, atlikdami atgailą, sustiprina savo asmenišką ryšį su Jėzumi. Betgi, kaip sakė ganytojas, krikščionys, būdami broliai ir seserys, yra artimi ne tik Jėzui, bet ir vieni kitiems, be to, Jėzaus pašaukti, kaip buvo pašaukti ir jo mokiniai Evangelijoje, būti žemės druska ir pasaulio šviesa. „Mes, krikščionys, patys pirmieji turėtume įgyvendinti pranašo Izaijo patarimus, kad iš tikro pasirodytume kaip šviesos vaikai – nepažeminti kito, neišnaudoti, išdidžiai su kitu nesielgti“, – sakė ganytojas. Jis pabrėžė, jog nešti šviesą svarbu pirmiausia savo artimiausiai aplinkai ir ypač – tarpusavio įsiklausymu, girdėjimu, gebėjimu atleisti, būti šviesa savo namuose, šeimoje.

Savo tikėjimą ir ryžtą per gyvenimą eiti su Kristumi Šilinių atlaiduose paliudijo ir jaunieji Lietuvos katalikai, dalyvaudami jiems skirtoje programoje „Palaiminti gailestingieji (Mt 5, 7). Ši programa prasidėjo keletą kilometrų nuo Šiluvos nutolusiame Žaiginyje, į kurį jau nuo ryto rinkosi gausios, kai kurios netgi po pusšimtį dalyvių, jaunuolių grupės – įvairių Kauno miesto, Jonavos, Raseinių, Jurbarko ir kitų Kauno arkivyskupijos bei kitų vyskupijų parapijų, seserų benediktinių, brolių pranciškonų, „Gyvųjų akmenų“ bendruomenės, Kauno jėzuitų gimnazijos, kitų katalikiškų vidurinių mokyklų, taip pat aukštųjų mokyklų – VDU KTF, KTU bei LSMU studentų. Jie bei pavieniai jauni žmonės atvykę šlovino Viešpatį Žaiginio bažnyčioje, gilinosi į Dievo gailestingumo temą klausydami kun. Algirdo Akelaičio konferencijos. Šio kunigo vadovaujami, savo negailestingumo darbus atiduodami į gydančias Viešpaties rankas (ir prikaldami prie jo kryžiaus), vidudienį iš minėto miestelio 600 jaunųjų piligrimų išėjo į atsiteisimo ir atgailos žygį pėsčiomis – Kryžiaus kelią į Šiluvą.

Vakaro šv. Mišios aukotos už Lietuvos jaunimą. Jam skirtą homiliją pasakė arkivyskupas S. Tamkevičius. Pamaldose dalyvavo Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios vyskupas M. Sabutis ir kun. R. Dokšas.

Rugsėjo 10-ąją Šiluvoje giedojo gausūs chorai iš Gargždų, Zarasų, Garliavos parapijų, Šiaulių choras „Bičiuliai“ , taip pat Josvainių, Kėdainių Šv. Jurgio parapijų choristai. Pagrindinėse pamaldose giedojo jungtinis Kauno Arkikatedros, Šv. Antano Paduviečio, Šv. Vincento Pauliečio parapijų chorai bei Klaipėdos ansamblis „Benedicamus“.

 Padėkos už Dievo gailestingumą šventė

Rugsėjo 11-ąją, vasariškai saulėtą rudens sekmadienį, bemaž dvidešimties tūkstančių piligrimų minia atvyko į Šiluvos šventovę dalyvauti pagrindinėse šių metų didžiųjų Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų iškilmėse – Padėkos už Dievo Gailestingumą šventėje – ir dėkoti Viešpačiui už jo gailestingumo malonę. Visi atvykusieji tądien į Šiluvą, kartu šventę pagrindinę iškilmingą Eucharistiją ir Dievo Gailestingumą, o drauge su jais ir Lietuvos televizijos tiesioginės transliacijos žiūrovai bei „Marijos radijo“ klausytojai bendruomeninėje maldoje atsiprašė už savo ir savo tautiečių dabarties ir praeities kaltes. Dievo Gailestingumą švenčiančius Lietuvos žmones pasveikino apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, perdavęs ir Šventojo Tėvo Benedikto XVI palaiminimą mūsų šaliai.

Pilnutėlėje Šiluvos aikštėje vidudienį daugiatūkstantinę minią susimąstyti apie vien krikščionių tikėjimo išpažįstamą Dievo gailestingumą – didžiausią Dievo savybę ir malonę žmogui – paskatino kun. A. Kazlausko katechezė, skelbianti, kad Dievo gailestingumas – dovana, kurią privalu priimti ir perduoti.

Iškilmingai Eucharistijos liturgijai vadovavo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius, švęsti prie Viešpaties stalo atėjo gausi Lietuvos vyskupų ir kunigų procesija. Koncelebravo apaštališkasis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Luigi Bonazzi, Lietuvos kariuomenės ordinaras, LVK generalinis sekretorius vyskupas Gintaras Grušas, Telšių, Vilkaviškio, Kaišiadorių, Panevėžio vyskupai – Jonas Boruta SJ, Rimantas Norvila, Juozas Matulaitis, Jonas Kauneckas, – Panevėžio ir Vilkaviškio vyskupai emeritai – Juozas Preikšas ir Juozas Žemaitis MIC, – Vilniaus ir Kauno arkivyskupijos augziliarai vyskupai – Arūnas Poniškaitis ir Jonas Ivanauskas – bei kelios dešimtys kunigų. Pamaldose giedojo solistai Rita Preikšaitė, Liudas Mikalauskas bei Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų)  bažnyčios choras. Be gausių įvairių Lietuvos kraštų tikinčiųjų, dalyvavo ministras pirmininkas Andrius Kubilius, Seimo ir Vyriausybės nariai, Kauno ir Raseinių miestų merai, Kauno aukštųjų mokyklų rektoriai.

Homilijoje arkiv. S. Tamkevičius priminė prieš dešimtmetį įvykusią Rugsėjo 11-osios tragediją Niujorke. Šis šiurpus nusikaltimas, pasak ganytojo, liudija, prie kokios baisios aklavietės yra atėjęs pasaulis. Tai skatina dar labiau susitelkti prie Dievo gailestingumo slėpinio, atsiverti iš Švč. Jėzaus Širdies trykštančiai Dievo gailestingumo versmei. Kristaus palyginimas ką tik girdėtoje Evangelijoje apie prasiskolinusį tarną, homilijos žodžiais tariant, yra tarsi veidrodis mūsų visuomenės kietaširdiškumo, kurį byloja negailestingumas, vienų kitiems kaltinimai, teisingumo nepaisymas. „Viena svarbiausių kietaširdiškumo priežasčių yra padarytos ir neapgailėtos nuodėmės, ypač prieš artimo meilę“, – sakė ganytojas, pabrėždamas, kad kietas širdis gali pakeisti tik padarytų kalčių pripažinimas, atsiprašymas ir atgaila. Žodžio liturgija užbaigta arkiv. S. Tamkevičiaus vadovaujama bendruomenine atgailos malda, kurioje Viešpaties atleidimo, apvalymo ir širdžių išgydymo prašyta už savo, savo brolių ir seserų klaidas – už negimusios gyvybės žudymą, apleidžiamus vaikus, nejautrumą vargšams, už mūsų žemėje padarytą nusikaltimą prieš žydų tautą, už kolaboravimą su okupantais, parodytą neapykantą kitų tautų žmonėms, už neskaistumo, santuokos orumo paniekinimo, prievartos šeimose bei jų ardymo nuodėmes, už  kunigų neištikimybę pašaukimui bei papiktinimus, už ezoterikos, okultizmo nuodėmes, už visas dabarties žmonių, senelių, protėvių padarytas kaltes.

Užbaigiant Eucharistijos šventimą arkivyskupas L. Bonazzi sveikinimo žodyje, tarsi pokalbyje su Šiluvos Dievo Motina, drąsino lietuvių tautą, praeityje užkrėstą agresijos ir destrukcijos virusais, savo kelyje, įveikiant sunkumus, kasdien klausyti jos Sūnaus Jėzaus ir sekti Evangelija. „Gyvenimas Evangelijos šviesoje tampa galinga jėga, kuri keičia iš prigimties egoistiškus visuomeninius santykius. Gyvenimas Evangelija mūsų širdis pripildo Jėzaus Kristaus dvasios: nebenorime kitų valdyti, bet gerbti ir kartu su visais įsipareigoti kurti bendrą, gerovės kupiną krašto ateitį“, – sakė arkiv. L. Bonazzi.

Arkiv. S. Tamkevičius paskelbė Dievo Gailestingumo metų proga kelis pasižymėjusius gailestingumo darbais ir iniciatyvomis asmenis apdovanojantis Šiluvos Dievo Motinos medaliais. Jie buvo skirti dr. Rožei Šomkaitei, prof. Juozui Pundziui, Danutei Mikutienei, Editai Mildažytei, Ritai Kabašinskienei, Onutei Virbašiūtei. 

Po pietų Šiluvą pasiekė tarptautinio piligrimų žygio iš Kryžių kalno dalyviai, nuo rugsėjo 9-osios nuėję beveik 70 km kelią pėsčiomis, vadovaujami Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio. Už jaunuosius Lietuvos piligrimus melstasi šv. Mišiose 15 val., sutikus piligriminio žygio Kryžių kalnas–Šiluva dalyvius. Eucharistijos liturgijai vadovavo arkiv. S. Tamkevičius (Jo pasakytą homiliją jaunimui spausdinsime kitą penktadienį).

Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų darbuotojų diena

Rugsėjo 12 dieną, pirmadienį, Šilinių atlaiduose melstasi už Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybų darbuotojus, jų šeimas. Šių tarnybų vadovai – Vidaus reikalų viceministras Mindaugas Ladyga,  Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius generolas Remigijus Baniulis, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos vadas Vainius Butinas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktorius pulkininkas Vitalijus Gailius,  Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto dekanas Saulius Greičius, – šalies apskričių policijos, priešgaisrinių gelbėjimo valdybų ir valstybės sienos apsaugos padalinių pareigūnai ir darbuotojai, policijos kapelionai, taip pat Ukmergės dekanato parapijų tikintieji bei tądien sielovadoje patarnavę šio dekanato kunigai, Ukmergės savivaldybės atstovai, iš kitų Lietuvos vietų atvykę piligrimai drauge šventė iškilmingą Eucharistiją.

Rengdamiesi šiai Eucharistijai sakralioje aikštėje jos dalyviai klausėsi liturginės katechezės. Kun. A. Kazlauskas joje šįsyk kalbėjo apie krikščionišką požiūrį į šventumą ir tobulumą – tai, kokie jau yra krikščionys, nuplauti Kristaus krauju. Pasak kunigo, mums reikia ne tapti šventiems, bet atsikratyti to, kas trukdo šventiems būti. Ar užtenka šiandien vien klausytis sąžinės balso, norint atlikti svarbiausią uždavinį – būti žmogumi, tokiam, kaip pats Dievas parodė, pats juo tapdamas? Krikščionims, pasak kun. A. Kazlausko, Tiesa yra pats Jėzaus Kristaus Asmuo – kelias, tiesa ir gyvenimas, tikrai galintis išlaisvinti, padaryti tobulus ir šventus.

Eucharistijos liturgijai vadovavo arkivyskupas S. Tamkevičius, koncelebravo Lietuvos policijos vyriausiasis kapelionas kun. Aušvydas Belickas, kiti pareigūnų sielovadoje tarnaujantys kunigai. Giedojo VRM vyrų choras „Sakalas“ (vad. Romas Makarevičius), grojo VRM reprezentacinis pučiamųjų instrumentų orkestras (meno vad. ir dirigentas Algirdas Radzevičius).

Arkiv. S. Tamkevičius padėkojo pareigūnams už jų nelengvą tarnystę, už ištvermę. Smarkus lietus, užklupęs šv. Mišių dalyvius, pasak arkivyskupo, buvo labai simboliškas ir tik mažas išbandymas, palyginti su tuo, kokių sunkumų patiria policininkai, gelbėtojai, Valstybės sienos apsaugos pareigūnai, savo įtemptoje kasdienybėje kovojantys su sunkiais nusikaltimais.

„Mus vienija pastangos kurti dorą ir taikų Lietuvos piliečių gyvenimą“, – padėkos žodyje sakė Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis, dėkodamas už galimybę dar kartą įdėmiau pažvelgti į savo dvasios gelmes, prisiminti vertybes, leidžiančias tobuliau vykdyti patikėtą misiją, palaikyti pareigūnų ryžtą ir pastangas ją gerai atlikti. Pagrindinės pamaldos užbaigtos visų dalyvių darniai sugiedotu Lietuvos himnu.

Rugsėjo 12 dieną kitu laiku aukotose šv. Mišiose melsta malonės gyventi teisų gyvenimą Dievo ir žmonių akyse, prašyta tikėjimo malonės netikintiems, dėkota už gyvybės dovaną ir melstasi, kad suklydusieji vėl sugrįžtų į prasmingą gyvenimą.

Parengta pagal Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos pranešimus

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija