Pirmasis puslapis
Aktualijos
Lietuva
Pasaulis
Teisėtvarka
Valstybė
    ir bažnyčia

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Popiežius apie teisinės valstybės pagrindus

Mindaugas BUIKA

Šventojo Tėvo kalbos atidžiai klausėsi kanclerė Angela Merkel ir kiti bundestago nariai

Nepagrįstas kairiųjų boikotas

Popiežiaus Benedikto XVI istorinė kalba Vokietijos parlamente (bundestage) praėjusio jo apaštalinio vizito į savo tėvynę metu susilaukė galbūt plačiausių tarptautinių apžvalgų bei vertinimų ir kai kur žiniasklaidoje įvardyta kaip „geriausia šio pontifikato kalba“. Iš tikrųjų Šventajam Tėvui buvo iškilęs nepaprastas uždavinys kreiptis į didžiausios Europos šalies sekuliarizuotus politikus, ir jau pats Katalikų Bažnyčios vadovo kalbėjimas komunizmą ir reformaciją iškėlusios tautos – „Karlo Markso ir Martyno Liuterio šalies“ – politinės valdžios viršūnėse kai kuriuose gerai žinomuose sluoksniuose susilaukė aiškaus prieštaravimo.

Prezidentės vizitas Kazachstane

Prezidentė lietuvių tremties vietoje – ALŽIR (Akmolinskij lager žon izmenikov rodiny – Akmolinsko Tėvynės išdavikų žmonų lageris) lageryje atidengė atminimo akmenį ir susitiko su Kazachstano lietuvių bendruomene Džojos Gundos Barysaitės (www.president.lt) nuotrauka

Spalio 5–7 d. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su pirmuoju oficialiu vizitu viešėjo Kazachstane. Ji susitiko su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu, kitais aukščiausiais valdžios atstovais bei dalyvavo Lietuvos–Kazachstano verslo forumo atidaryme. Į Lietuvą šalies vadovė grįžo su naujais verslo projektais bei istorinės atminties palikimu. D. Grybauskaitė minėjo, jog  Lietuva ir Kazachstanas  yra perspektyvūs verslo partneriai transporto bei logistikos srityje, galintys tapti ašine transporto jungtimi tarp Europos Sąjungos ir Azijos.  Lietuvos verslininkai taip pat  suinteresuoti investavimo galimybėmis Kazachstano telekomunikacijų, statybų, mokslinių tyrimų srityse. Kaip ir buvo numatyta, Prezidentė atidarė Lietuvos ir Kazachstano verslo forumą. Jame veikianti Verslo taryba bus orientuota į verslo ryšius bei konkrečius projektus. Vizito metu pasirašyti trys susitarimai naudingi ne tik verslui: jie plės dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio, kultūros ir švietimo bei teisėsaugos srityse.

I. Degutienės darbo vizitas Japonijoje

Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir Seimo vicepirmininkai Algis Čaplikas bei Virginija Baltraitienė apsilankė viename didžiausių Japonijos gamtos mokslo tyrimų institute „Riken“ ir susitiko su instituto prezidentu, 2001 metų Nobelio premijos laureatu chemijos srityje Rioju Nojoriu

Spalio 3–10 dienomis Seimo pirmininkė Irena Degutienė su darbo vizitu oficialiu Japonijos kvietimu lankėsi šioje šalyje. Čia ji susitiko su Japonijos parlamento Atstovų Rūmų pirmininku Takahiru Jokomičiu, Aukštųjų Rūmų komitetų pirmininkais, ministrais, Japonijos tarptautinių santykių instituto prezidentu. Taip pat vyko susitikimai su Japonijos ekonominių organizacijų federacijos, verslo kompanijų („Panasonic“, lazerių gamintojo „Riken“ ir kt.) vadovais ir su strateginės investuotojos į Visagino atominės elektrinės projektą „Hitachi“ kompanijos vadovybe, su aukščiausiais Japonijos politikais, asocijuotomis verslo struktūromis ir atskiromis verslo kompanijomis pristatyti potencialius investavimo Lietuvoje privalumus. Japonijoje lankėsi ir du Seimo pirmininkės pavaduotojai, atstovaujantys ir valdančiajai daugumai, ir opozicijai – Algis Čaplikas ir Virginija Baltraitienė.  

Įstatymas, drausminantis nesąžiningus lietuviškosios Temidės tarnus, neveikia

Gintaras Visockas

Šių metų birželio pradžioje Vilniuje dvi dienas dirbo ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumo problemoms aptarti. Šioje konferencijoje ir sužinojau, kodėl, azerbaidžaniečių ar turkų manymu, Lietuvos negalima vadinti demokratine valstybe. Žinoma, tokie azerbaidžaniečų, turkų, armėnų, kirgizų pareiškimai truputį stebina, glumina. Juk mes, lietuviai, įpratę demokratijos stoka pirmiausiai kaltinti kitus, ypač labiau į rytus ar pietus gyvenančias tautas, tik ne save.

Ar Lietuvoje ginamos nenuteisto žmogaus teisės nelaisvėje?

Kastytis Stalioraitis

Kokie įstatymai šiandien Lietuvoje gina piliečius, kuriems paskirta kardomoji priemonė – laisvės atėmimas kalėjime – nuo pareigūnų (kalėjimo prižiūrėtojų, administracijos, tyrėjų, liaudiškai – tardytojų, ir pan.) fizinio, psichologinio ir kitokio smurto, siekiant išgauti „reikalingus“ parodymus? Kad ir kaip būtų keista, jokie, nors tarptautinės žmogaus teisių konvencijos įpareigoja. Priešingai, bandymas pasiskųsti tokiais tikslais naudotu smurtu gali atsisukti prieš patį nukentėjusįjį. Tai labai gerai išryškėjo Lietuvos Respublikos pilietės Eglės Kusaitės naujame baudžiamajame persekiojime, susijusiame su įvykiais jai būnant kalėjime.