Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Kultūros zona

Popiežius skelbia Tikėjimo metus

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina jauną šeimą, pabrėždamas jų aktyvų vaidmenį naujojo evangelizavimo baruose

Sekimas pirmtakų pėdomis

Popiežiaus Benedikto XVI skelbiami Tikėjimo metai, kurie Katalikų Bažnyčioje bus minimi nuo 2012-ųjų spalio 12 dienos iki 2013-ųjų lapkričio pabaigoje švenčiamos Kristaus Karaliaus liturginės iškilmės, gali tapti šio pontifikato reikšmingiausia atkarpa. Tai ir suprantama, kadangi Šventasis Tėvas, kuris  prieš išrinkimą į apaštalo šv. Petro sostą daugiau kaip du dešimtmečius kaip kardinolas Jozefas Ratcingeris vadovavo būtent Vatikano svarbiajai Tikėjimo mokslo kongregacijai, yra pasiryžęs iš esmės suaktyvinti bažnytinį veikimą plačioje evangelizacinėje plotmėje. Praėjus pusei šimtmečio nuo Vatikano II Susirinkimo atidarymo – šio didžiausio XX amžiaus Bažnyčios įvykio  minėtas jubiliejus kaip tik bus švenčiamas 2012 metų spalio 11 dieną – yra visiškai teisėta „prisiminti tikėjimo grožį bei centrinį vaidmenį, o taip pat jį sustiprinti bei pagilinti asmeniniame ir bendruomeniškame lygmenyje“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI, susitikęs su piligrimais vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldai.

Vienuolynų svarba virtualaus gyvenimo sumaištyje

Mindaugas BUIKA

Šventąjį Tėvą sveikina kartūzų vienuolyno prioras tėvas Žakas Diuponas

Popiežius apie kartūzų dvasingumo „oazę“

Lankydamasis sename griežto ir uždaro maldos, tylos bei askezės kupino gyvenimo kartūzų vienuolyne Italijos pietrytiniame Kalabrijos regione, popiežius Benediktas XVI pabrėžė tokios dvasinės egzistencijos pavyzdžio svarbą vis didesnę neigiamą antropologinę mutaciją patiriančioje sekuliarizuotoje visuomenėje. Iš Vokietijos kilusio šv. Brunono XI amžiuje įkurtos kartūzų vienuolijos Serra San Bruno bendruomenė, kurioje paskutinius gyvenimo metus praleido pats kongregacijos steigėjas (šv. Brunonas mirė 1101-ųjų spalio 6 dieną) džiugiai sutiko Šventąjį Tėvą, kuris čia vadovavo Mišparams ir pasakė homiliją.

Neišsemiamybė

Kun. Vytenis Vaškelis

Kas gi ji? Be abejo, meilė. Vienų žmonių suvulgarinta iki kraštutinumų, o kitų – iškelta iki pat dangaus. Tačiau esminė tiesa yra viena: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16). Taigi tikroji meilė kyla iš Dievo ir grįžta pas Jį, nes tai, kas vertingiausia, neišsitenka gamtos dėsnių rėmuose, ir jie pradeda trūkinėti. Tiesa, dieviškoji meilė, pavyzdžiui, nuostabiai tarpsta ir mūsų gamtovaizdžiuose. Tik trumpai prisiminkime Baltijos jūroje vakare „skęstančios“ saulės žaižaruojantį spindulių žaismą. Jis turėtų kiekvienam iškalbingai byloti ir apie viso pasaulio pirminį Judintoją, kuris jau įrodė, kad nėra mums šališkas.      

„Kamajų respublikoje“ – vėl graži šventė

Vytautas Bagdonas

Išradingumu pasižymėjo ir kalvio amatą bendruomenių kiemelyje prisiminė Kalvių kaimo žmonės

Kamajiškiai ir aplinkinių vietovių gyventojai jau įprato kiekvieną rudenį susiburti tradicinėje šventėje „Kuc kuc Kamajuos“. Spalio 8–9 dienomis Kamajuose organizuota 28-oji tokia šventė. Įprasta, kad tomis dienomis šis Rokiškio rajono miestelis pasipuošia iškabomis su užrašu „Kamajų respublika“, kurioje netgi galima nusikalti specialias monetas.

Iš tiesų, „Kamajų respublika“ trumpai gyvavo 1905-aisiais, kai revoliucingai nusiteikę kamajiškiai nusprendė „atsisakyti senojo svieto“, pasipriešinti carinei priespaudai ir gyventi pagal savo nustatytą tvarką, priimtus vietinius įstatymus. Žinoma, su „Kamajų respublikos“ aktyvistais greitai buvo susidorota, pažangi kamajiškių mintis užgniaužta. Tačiau tie įvykiai įėjo į krašto istoriją ir iki šiol nepamirštami...

Savanorystės metams besibaigiant

Svečiai Vilkaviškio vyskupijos Caritas pagalbos centre „Rūpintojėlis“. Pirmoje eilėje (iš kairės): Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Arvydas Liepa, Gardino vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Vitalijus Dobrolovičius, Elko vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Darius Kručinskis. Antroje eilėje (iš kairės): Pavelas Sčepanskis (Elkas), Jelena Michalik (Gardinas), Marta Matusevič (Elkas), Aušra Adomavičiūtė (Marijampolė), Dženeta Briliūtė (Marijampolė) ir Samanta Aleknavičiūtė (Marijampolė)

Siekiant atkreipti dėmesį į savanorišką veiklą Europos Sąjungoje (ES), 2011-ieji pavadinti Europos savanoriškos veiklos metais. ES šalyse savanoriška veikla užsiima 92–94 milijonai suaugusiųjų. Tai sudaro 23 proc. visų vyresnių nei 15 metų amžiaus europiečių.

Pratęsiant nuoširdų bendradarbiavimą, rugsėjo 29 dieną Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ (VVC) lankėsi Elko vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Darius Kručinskis (Dariusz Kruczyński ) ir  bendradarbiai Marta Matusevič (Marta Matusiewicz) bei Pavelas Sčepanskis (Paweł Szczepański), Gardino vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Vitalijus Dobrolovičius ir pavaduotoja Jelena Michalik. Šiame susitikime dalyvavo ir į jį atvykusius svečius pasveikino Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.

Panevėžio vyskupijoje

Biržų dekanate

Gyvoji jungtis su Viešpaties kančia

Netradiciniai kryžiai

Smilgiai. Saulėtą rugsėjo sekmadienį visus, norinčius susipažinti, prisijungti prie Gyvojo Rožinio, pabūti vienybėje su Dievu, Saločių bei Smilgių parapijos klebonas kun. Eimantas Novikas, šios parapijos bei Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio bendruomenės pakvietė atvykti į Šv. Kryžiaus išaukštinimo titulinius atlaidus Smilgių Nukryžiuotojo Jėzaus parapijoje.

Vilniaus arkivyskupijoje

Varėnos dekanate

Atlaiduose – apie ligonių išbandymus

Švč. Mergelės Marijos altorius, padabintas mėlynos ir aukso spalvos šilko „rūbu“

RATNYČIA. Spalio 9 dieną, sekmadienį, Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus (Ratnyčios) parapijoje vyko Švč. Mergelės Marijos Rožančinės (Rožinio Dievo Motinos) atlaidai. Parapijiečiai gražiai sutvarkė bažnyčios aplinką. Dievas davė ir gerą orą. Dar neprasidėjus spaliui, Rožinio maldos mėnesiui, sesuo Rita Švč. Mergelės Marijos altorių padabino mėlynos ir aukso spalvos šilko „rūbu“. Pakabino unikalų kaštonų rožinį. Jos rankų ir meninių sugebėjimų dėka, Marijos ir Jėzaus garbei visi altoriai „pražydo“ raudonais, geltonais ir baltais rožių žiedais. Bažnyčia pasipuošė vaikų šypsenomis, jų balsų skambesiu... Vieni iš jų adoravo šv. Mišiose, skaitė Dievo Žodį, giedojo psalmes. Kiti, besiruošiantys Pirmajai Komunijai, ramiai dalyvavo šv. Mišiose. Dievą šlovino skambiomis giesmėmis Sumos choras (vadovė sesuo Rita). Parapijos klebonas kun. Žydrius Kuzinas pristatė atlaidų vedėją kun. Darių Marcinkevičių, kuris yra Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dievo Gailestingumo koplyčios kapelionas. Klebonas asmeniškai jam padėkojo už tėvelio pastiprinimą sunkios ligos metu, už tai, kad, susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, kunigas surado galimybę atvykti į šią parapiją ir aukoti šv. Mišias, sakyti pamokslą, būti kartu.

Šviesi asmenybė

Zigmas Tamakauskas

Būrelis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus bendrijos narių prie prezidento Aleksandro Stulginskio paminklo Istorinės prezidentūros kiemelyje

Rugsėjo 22 dieną suėjo 42 metai nuo iškilaus Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio mirties. Šią datą pažymėjo jo vardu pavadinta Kauno vidurinė mokykla ir būrelis Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus bendrijos narių, kurie padėjo gėlių prie skulptoriaus Vytauto Naručio 1995 metais sukurto Prezidento paminklo Istorinės prezidentūros kiemelyje ir susikaupė prie jo kapo Aukštosios Panemunės kapinėse.

Saldutiškio bažnyčią juosia… akmeninis rožinis

Vytautas BAGDONAS

Saldutiškio centro puošmena – Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Utenos rajono Saldutiškio miestelyje visur pilna akmenų. Masyvūs rieduliai puošia Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios šventorių, kleboniją, mokyklos aplinką, miestelio centrą. Kur tik žvilgsnį „užmesi“, vis įvairiausių dydžių akmenis užtiksi. Jų pagalba įvairios kompozicijos parengtos, akmenys dera prie gėlynų, miestelio įstaigų pastatų, individualių namų. O miestelio centre stūkso iš akmenų sukonstruota paminklą primenanti kompozicija...

Biudžeto labirintuose

Linas Šalna

Premjeras Andrius Kubilius, tvirtai laikydamasis savo siekio nuo 2014 metų į Lietuvą įvesti vis labiau braškantį eurą ir taip prisijungti prie dar labiau braškančios euro zonos, vėl sugalvojo pašokdinti tautą. Tiesa, šįkart švelniau – neįvesdamas naujų mokesčių. Prieš pradedant Seimui svarstyti biudžeto projektą, premjeras sakė, kad biudžetas yra „realistinis“, „mums pavyko sutarti“, kad „viešųjų finansų deficitas neviršys 3 proc. – liks ties 2,8 proc. nuo BVP“, tačiau... „matant visas Graikijos, euro zonos problemas, reikia būti pasiruošus bet kokiems galimiems scenarijams“. Todėl premjeras jau iš anksto paspaudė Seimo narius, sakydamas, jog „tikisi“, kad parlamentarai „atsakingai jį svarstys“. Kad pasiektų savo užsibrėžtą tikslą, premjeras paskaičiavo, jog kitais metais biudžeto deficitas negali viršyti 2,8 proc. BVP, ir tada netrukus vietoj litų kišenėse šlamės eurai (atseit, už Lisabonos sutartį pasisakė ne tik jos neskaitę seimūnai,  bet ir visa tauta, pavaišinta alumi ir skalbimo milteliais.) Tiesa, siekdamas tokio tikslo, jis nusprendė 2 proc. apkarpyti visų ministerijų išlaidas – tai, anot A. Kubiliaus, „nėra ypač dramatiškas sumažinimas“. Tačiau jis, matyt, jau nujautė būsimą liberaliųjų koalicijos partnerių reakciją ir todėl „geranoriškai“ leido ministerijoms pasirinkti, kaip mažinti tuos 2 proc. – mažinti investicijas ministerijoms arba atlyginimų fondą 2 proc., arba ir tą, ir antrą per pusę, t.y. po 1 proc.