|
Šv. Judas Tadas
Audra JAKUŠOVIENĖ
Konstitucijoje apie šventąją liturgiją Sacrosanctum
Concilium teigiama: Laikydamasi tradicijos, Bažnyčia lenkia galvą
prieš šventuosius ir gerbia tikras jų relikvijas bei paveikslus.
Šventųjų šventės skelbia Kristaus įstabius darbus per jo tarnus
ir rodo tikintiesiems sektinus pavyzdžius.
Spalio 28 dieną Bažnyčia mini šv. apaštalus ir
kankinius Simoną ir Judą Tadą. Pamaldumas apaštalams Bažnyčioje
turėtų būti itin branginamas, nes tai pirmieji mūsų tikėjimo skelbėjai
ir mokytojai. Viduramžiais pamaldumas apaštalams buvo ypač didelis.
Ilgainiui, įsigalint vis didesniam materializmui ir sekuliarizacijai,
jis blėso. Tačiau mūsų dienomis pastebimas atgimstantis šv. Judo
Tado kultas.
Pamirštas šventasis?..
Šis titulas kartais taikomas šv. Judui Tadui.
Sunku suvokti, kaip kuris nors Dievo šventasis gali būti žmonių
pamirštas. Kita vertus, tai gali būti paaiškinama noru išvengti
painiavos. Be abejo, kalbama apie kito Judo, Judo Iskarijoto, išdavystę,
dėl kurios šlovingo apaštalo ir kankinio vardas kuriam laikui patyrė
žmonių užmarštį.
Turbūt dėl šios priežasties šventasis dažniau vadinamas
ne tik Judu, bet Judu Tadu arba tiesiog Tadu. Mūsų dienomis šv.
Judo Tado kultas vis labiau atgimsta žmonių protuose ir širdyse.
Jis vertinamas kaip ypatingas užtarėjas, skubantis į pagalbą tiems,
kuriems labiausiai reikia, todėl yra laikomas patekusių į beviltišką
padėtį, dingusių daiktų ir žmonių globėju, pagalbininku pasimetusiam
gyvenimo kelyje ir kiekvienam, siekiančiam laimingos Amžinybės.
Ir nors kurį laiką šv. Judo Tado vardas buvo nugrimzdęs
užmarštin, jis vis tiek yra vienas seniausiai Bažnyčios liturginiame
kalendoriuje minimų vardų.
Apaštalas ir šventasis rašytojas
Žinių apie šv. Judo Tado gyvenimą nėra daug. Manoma,
kad jis buvo Jėzaus giminaitis. Dievobaimingai auklėtas, anksti
pažinęs Jėzų ir patyręs jo išganingą įtaką. Po Šv. Dvasios atsiuntimo
Judas Tadas ėmė skelbti Evangeliją Mesopotamijoje, Egipte, Galilėjoje,
Samarijoje, Sirijoje. Kur tik jis apsilankydavo, krikščionimis pasiryždavo
tapti daug žmonių ir tai kėlė pagonių pasipiktinimą.
Kaip Judas Tadas buvo pašauktas apaštalauti, nėra
žinoma, tačiau savo apaštališkam uolumui jis neleido atvėsti, ir
tai atvedė jį iki kankinystės. Judas Tadas žinomas ne tik kaip apaštalas,
bet ir kaip vienas iš šventųjų rašytojų. Jam priskiriama vieno iš
trumpiausių apaštalų laiškų Judo laiško autorystė.
Judas savo laišku siekia sustiprinti krikščionių
bendruomenę, įspėdamas apie krikščioniškojo gyvenimo pavojus (erezijas
ir nedorybes) ir ragindamas budėti bei kovoti už Kristaus šventiesiems
patikėtą tikėjimą. Ko gero, Judas Tadas buvo vienas paskutiniųjų
mirusių apaštalų.
Vardas
Judas ne anas Iskarijotas paklausė: Viešpatie,
kas atsitiko, jog ketini apsireikšti mums, o ne pasauliui? Jėzus
jam atsakė: Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas
jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime (Jn 14, 2223).
Vardai ankstyvojoje žmonijos istorijoje buvo naudojami
ne tik konkretaus asmens įvardijimui, bet ir siekiant išreikšti
tam asmeniui būdingas savybes. Šv. Matas ir Morkus vadina jį Tadu,
Šv. Lukas evangelijoje ir Apaštalų darbuose Judu. Hebrajiškai
jada reiškia girti, dėkoti; aramėjiškai tadda krūtinė, vertas
garbės, drąsus. Judo vardas perteikia maldos, garbinimo idėją, o
Tadas, anot šv. Jeronimo, reiškia dieviškųjų dalykų pažinimą. Taip
pat jis išreiškia charakterio švelnumą, didžiaširdiškumą. Žmogus,
apdovanotas šiomis savybėmis, iš tiesų gali vadintis Jėzaus Kristaus
tarnu. Malda lūpose, Dievo pažinimas širdyje bei charakterio švelnumas
visa tai Judas Tadas turi kaip apaštalas!
Pamaldumo praktikos
Judas Tadas ikonografijoje dažnai vaizduojamas
su Viešpaties atvaizdu ant krūtinės, kuriuo išgydė karalių Abgarą
nuo raupsų, ir keliautojo lazda.
Šv. Judas Tadas apie 70-uosius metus po Kristaus
mirė kankinio mirtimi. Gerokai vėliau jo palaikai nugabenti į Šv.
Petro Baziliką Romoje, kur iki šiol sulaukia didelės pagarbos.
Nors pirmaisiais krikščionybės amžiais nėra daug
žinoma apie šv. Judo Tado kultą, tačiau 13 amžiuje ir net anksčiau
pamaldumo šv. Judui praktikos jau buvo įprastos. Šv. Bernardas,
gyvenęs XII amžiuje ir 1830 metais paskelbtas Bažnyčios Daktaru,
buvo itin pamaldus šiam šventajam. Visą savo gyvenimą, kai kildavo
pagundos ir išbandymai, jis nepaliovė remtis šv. Judo Tado pagalba.
XIV amžiuje apsireiškęs šv. Brigitai Švedei Jėzus
paragino ją tikėjimo ir pasitikėjimo kreiptis į šv. Judą Tadą. Anot
Viešpaties žodžių, Jis pasirodys kaip labiausiai norintis suteikti
pagalbą. Jo, kaip beviltiškų bylų advokato, kultą labiausiai ir
paskleidė šv. Brigitos Apreiškimas.
Popiežius Paulius III 1948 m. rugsėjo 22 d. suteikė
visuotinius atlaidus tiems, kurie Judo Tado mirties dieną, t.y.
spalio 28 d., aplankys jo kapą.
Šv. Judo Tado kulto egzistavimo liudijimų turime
ir Lietuvoje. Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado vardais pavadinta
ne viena bažnyčia. Dėmesį jam rodo ir bažnyčiose likę paveikslai.
Apie Kauno Aukštosios Panemunės bažnyčioje esantį paveikslą D. Nevardauskienė
rašo: Bažnyčios kairiojo šoninio altoriaus viršuje yra nežinomo
XIX a. dailininko nedidelio formato paveikslas Šv. Apaštalai Simonas
ir Judas Tadas. Jis būdavo iškeliamas tik spalio 28 d. Šv. Apaštalų
Simono ir Judo Tado dienai. Jie pavaizduoti tradiciškai, kaip Kristaus
mokslo skelbėjai, atidavę už jį gyvybę, orūs ir autoritetingi. Rankose
jie laiko savo atribitus: šv. Simonas pjūklą, šv. Judas Tadas,
matyt, kampainį (dabar matomas tik jo kotas) ir išskleistą ritinėlį
su nutapytu Jėzaus atvaizdu. Figūros labai gražiai susietos tarpusavyje.
Orus, mąslus šv. Simonas, nuleidęs žvilgsnį žemyn, rymo, remdamasis
į pjūklą, tarsi į valdžią simbolizuojančią lazdą; emocingesnis šv.
Judas Tadas, iškėlęs ranką įtaigiu pamokslininko gestu, žvelgia
dangun. 1907 m. atnaujinus altorius, paveikslas buvo įstatytas į
neogotikinį profiliuotą rėmą, tad matomas ne visas paveikslas, jo
kraštai iš visų pusių lieka gana plačiai uždengti. Paveikslas vertingas
savo raiškia, meistriška plastika. Tai vienas gražiausių XIX a.
vidurio altorinės tapybos pavyzdžių Aleksoto dekanate.1
Apie šv. Judo užtarimu patirtas malones liudija
tie, kurie pagijo iš sunkių ligų ar gavo malonės įveikti, rodos,
neįveikiamus blogus įpročius. Kun. Tadeus Valian pasakoja: Yra
žinomas visai nesenos praeities atvejis, kai nepaliaujama nuoširdi
malda į šv. Judą Tadą suteikė stiprybę motinai ištverti žiauriose
sąlygose ir leido išsipildyti dideliam troškimui, kad jos sūnus,
gimęs Sibiro tremtyje, užaugęs taptų kunigu. Sūnus buvo pakrikštytas
Tado vardu. Ir tik vėliau paaiškėjo, kad jis gimė šv. Judo Tado
dieną2 .
Didžiąją antrojo tūkstantmečio dalį pamaldumas
šv. Judui Tadui buvo giliai įsišaknijęs tarp katalikų. Ir mūsų laikais
daug tikinčiųjų kreipiasi į jį užtarimo neįmanomuose ir beviltiškuose
dalykuose, kai jaučiasi labiausiai bejėgiai ir vieniši.
Į šv. Judą Tadą esame kviečiami kreiptis asmeninėmis
maldomis, novena (maldų devyndieniu) ar net šv. Mišiomis šv. Judo
Tado garbei.
1 D.Nevardauskienė, Aukštosios Panemunės
parapijos istorija, Kaunas. 2009, p. 9.
2 Tadeus Valian, Šv. Judas Tadas. Ir
tau jis nori padėti, Kaunas 2008, p. 5. Kun. T.Valian paskoja savo
gimimo istoriją. XXI amžius
2010 04 30 rašė: Tadeusas Vallian gimė 1957 m.
spalio 28 dieną Krasnojarsko krašte, Irkutsko srityje, Taišeto mieste,
politinių kalinių ir tremtinių čekų šeimoje. Motinos noras, kad
sūnus taptų kunigu, su Dievo pagalba Vallianų šeimą atvedė į Lietuvą.
ŠEIMOS MALDA
Garbingasis šv. Judai Tadai, galingasis užtarėjau
prie Dievo sosto, pažvelk gailestingai į mus, savo ypatingus globotinius.
Su dideliu pasitikėjimu tau patikime visus mūsų šeimos reikalus.
Išmelsk mums tai, ko reikia žemiškame gyvenime, palaimink mūsų darbus
ir pastangas dėl kasdienės duonos, kad mes linksmiau ir laisviau
galėtume atsiduoti Dievo tarnystei. Savo užtarimu nukreipk nuo mūsų
visas blogybes, ligas ir pelnytas bausmes. Išmelsk mums pagalbos
visuose mūsų reikaluose ir varguose. Mes visiškai pasitikime tavimi,
kuris beviltiškais atvejais taip dažnai suteikei pagalbą ir išklausei.
Amen .
(Tadeus Valian, Šv. Judas Tadas. Ir tau jis
nori padėti, Kaunas. 2008, p. 5.)
© 2011 XXI amžius
|