Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Siunčiu Jums žinią...

Zigmas Tamakauskas

Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos mokiniai, visada aktyviai dalyvaujantys minint 1956 metų Vengrijos revoliuciją ir Kauno vienybės demonstraciją

Spalio pabaigoje Vengrijos ambasados iniciatyva Vilniuje ir Kaune įvyko Vengrijos revoliucijos, kilusios prieš 55 metus – spalio 23 dieną – minėjimai. Pirmasis minėjimo epizodas vyko prie Aušros Vartų sienos 2006 metais įrengtos Atminimo lentos, kurioje lietuvių ir vengrų kalbomis įrašyti žodžiai: „Atmintiną 1956 metų Visų Šventųjų dieną Vilniuje, nepabūgus sovietų okupacijos, viešai buvo palaikyta Vengrijoje kilusi revoliucija. Garbė tiems, kurie parodė vienybę – siekti Lietuvos ir Vengrijos Nepriklausomybės...“ Vainiko padėjimo ceremonijoje kalbėjęs naujasis Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltan Pecze sakė, kad po partizaninės kovos nuslopinimo Lietuvoje, 1956-aisiais Vengrijos revoliucija davė naują viltį Lietuvai... Dalyvavęs ceremonijoje žinomas aktorius Tomas Vaisieta savo sodriu balsu paskaitė patriotinio turinio eiles, šlovinančias laisvę ir pasiaukojimą. Gaila, kad šitame susibūrime nesimatė mokyklinio jaunimo, kuriam šis minėjimas turėjo tapti gyva  patriotinio ugdymo pamoka.

Apie tariamą laimę palikti gimtąjį kraštą

Linas ŠALNA

Tai, kad lietuviai nieko nepaisydami šturmuoja naujas pasaulio teritorijas, visi žinome. Tai, kad valdžia kiek įmanydama stumia lietuvius iš savo krašto, jaučiame. Tačiau nelabai įsivaizduojame viso to pasekmių. Mūsų tauta – nedidelė. Tik trys milijonai. Tiek beliko po 20 metų nepriklausomybės. Ir tarp tų trijų milijonų – apie 10 proc. yra kitataučiai. Tarp likusių tautiečių „maišymosi“ dalis labai didėja – vyksta savaiminė asimiliacija. Labiausiai tautą naikina emigracija, virtusi tikrąja to žodžio prasme evakuacija. Nauji duomenys apie emigracijos motyvacijas rodo, kad lietuviai dar labiau pasiryžę „šturmuoti“ svetimas teritorijas. Iš Rytų Europos šalių tik rumunai mus lenkia. Štai skaičiai: jei užsienyje darbo ir gyvenimo sąlygos būtų puikios, savo šalį neribotam laikotarpiui paliktų 73,2 proc. rumunų ir 70 proc. lietuvių. Vengrai, slovakai, lenkai ir  čekai norą emigruoti yra pakėlę iki mažesnių aukštumų – tarp 65 ir 50 procentų. Tokius duomenis pateikia personalo atrankos kompanijos „Grafton Recruitment“ atlikta apklausa. Iš Lietuvos emigruoti siekiančių svarbiausias motyvas yra atlyginimas, taip pat svarbu pareigos ir atsakomybė bei galimybė tobulėti. Ir tik šeima tampa svarbiausia aplinkybe, sulaikančia gyventojus neišvykti iš šalies. Tad kodėl mes tapome tokie trapūs ir paliekame savo gimtąjį kraštą?