2011 m. lapkričio 11 d.
Nr. 81
(1961)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Siunčiu Jums žinią...

Zigmas Tamakauskas

Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės
mokyklos mokiniai, visada
aktyviai dalyvaujantys minint
1956 metų Vengrijos revoliuciją
ir Kauno vienybės demonstraciją

Spalio pabaigoje Vengrijos ambasados iniciatyva Vilniuje ir Kaune įvyko Vengrijos revoliucijos, kilusios prieš 55 metus – spalio 23 dieną – minėjimai. Pirmasis minėjimo epizodas vyko prie Aušros Vartų sienos 2006 metais įrengtos Atminimo lentos, kurioje lietuvių ir vengrų kalbomis įrašyti žodžiai: „Atmintiną 1956 metų Visų Šventųjų dieną Vilniuje, nepabūgus sovietų okupacijos, viešai buvo palaikyta Vengrijoje kilusi revoliucija. Garbė tiems, kurie parodė vienybę – siekti Lietuvos ir Vengrijos Nepriklausomybės...“ Vainiko padėjimo ceremonijoje kalbėjęs naujasis Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltan Pecze sakė, kad po partizaninės kovos nuslopinimo Lietuvoje, 1956-aisiais Vengrijos revoliucija davė naują viltį Lietuvai... Dalyvavęs ceremonijoje žinomas aktorius Tomas Vaisieta savo sodriu balsu paskaitė patriotinio turinio eiles, šlovinančias laisvę ir pasiaukojimą. Gaila, kad šitame susibūrime nesimatė mokyklinio jaunimo, kuriam šis minėjimas turėjo tapti gyva  patriotinio ugdymo pamoka.

Tolesnis minėjimas su iškilmingu priėmimu tęsėsi „Naručio“ viešbučio salėje. Joje dalyvavo mūsų krašte savo valstybes atstovaujančių ambasadų atstovai, mūsų Seimo narių grupė, Vengrijos Respublikos ambasados darbuotojai, nenuilstantis ir visada kilniai besirūpinantis abiejų respublikų dvasiniais ryšiais – Vengrijos ambasadoriaus patarėjas dr. Vytautas Grinius, žinoma profesorė Ona Voverienė, kviestiniai 1956 metų Vėlinių įvykių Lietuvoje dalyviai, kai kurie Respublikos ministrai. Nuskambėjus Vengrijos ir Lietuvos Respublikų himnams, gražų žodį tarė Vengrijos ambasadorius J. E. Zoltan Pecze, pabrėždamas, kad „vengrų revoliucija tapo mirtina komunizmo žaizda.

Revoliucijos nuslopinimas sustabdė komunizmo ideologijos plitimą Vakarų Europoje“. Čia pat ambasadorius prisiminė ir tuomet labiausiai matytą už buvusios Sovietų Sąjungos sienų lietuvių solidarumo demonstraciją, sveikinusią per Vėlinių įvykius Vilniuje ir Kaune Vengrijos revoliuciją. Taip pat buvo pasidžiaugta, kad 1991 metų sausį jau vengrai galėjo ištiesti pagalbos ranką lietuviams,  jie atsiuntė savo humanitarinę pagalbą ir gydė į Vengriją atvežtą sužeistą lietuvių laisvės kovotoją. Priėmime taip pat kalbėjo ambasadoriaus pavaduotoja p. Zsofia Barkaszi-Nogradi, Lietuvos Respublikos Seimo narė, sovietų kalėjime nukankinto Lietuvos partizanų karinių pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir kt.

Prieš akis vėl praslenka matyti viename filme vaizdai – sovietinės kariaunos žiaurumas, vengrų tautos pasiaukojimas. Vengrų tauta beveik plikomis rankomis kovojo su tokiais pačiais riaumojančiais tankais kaip ir Lietuva 1991 metų žiemą. Vengrijoje net paaugliams – vadintiems „Budapešto vaikais“, sovietų nurodymu už dalyvavimą revoliucijoje buvo skelbiamos mirties bausmės, kurios vykdytos sulaukus kalėjimuose 18 metų. Klastingai nužudytas  ir tuometinės Vengrijos vyriausybės vadovas Imrė Nadis. Tūkstančiai žmonių žuvo nuo sovietinių kulkų malšinant revoliuciją, tačiau dar devynioliktojo amžiaus pirmoje pusėje vengrų tautos didžiojo poeto Šandoro Petefio įžiebtos laisvės dvasios jokios kulkos negalėjo sunaikinti.

Spalio 26 dieną šis  prasmingas minėjimas  nusikėlė ir į Kauną. Čia jis vyko  Senosiose miesto kapinėse prie Atminimo lentos, skirtos 1956-ųjų Vengrijos revoliucijai. Šiame renginyje kalbėjo jau mūsų minėtas Vengrijos Respublikos ambasadorius J. E. Zoltan Pecze, ėjęs tuo metu miesto mero pareigas Kęstutis Kriščiūnas. Taip pat žodį tarė 1956 metų Vėlinių įvykių dalyvis, miesto Švietimo tarybos narys ir Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos Švietimo komiteto pirmininkas Zigmas Tamakauskas. Jis prisimindamas anuos įvykius pasveikino čia gausiai susirinkusį mokyklinį jaunimą, padėkojo Vengrijos ambasadai už šį jau tradicija virtusį renginį, už saugomą atmintį.  Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos  mokiniai, vadovaujami mokytojų Vidos Zulonaitės ir Viktorijos Masiliūnienės, laikydami rankose Lietuvos ir Vengrijos valstybines vėliavėles, atliko savo parengtą patriotinio turinio programėlę, kuriai gausiais plojimais pritarė atvykę iš gretimos Vinco Kudirkos progimnazijos moksleiviai bei Dariaus ir Girėno gimnazijos gimnazistai. Programą atlikusius Stasio Lozoraičio  vidurinės mokyklos mokinius pagal vengriškus receptus paruoštais skanėstais vaišino kulinariniais gabumais ir atidumu garsėjanti Vengrijos ambasadoriaus žmona p. Eszter Gazso. Jos gerumą dar ilgai prisimins šios mokyklos mokiniai.

Prisiminėme Vengrijos himno autoriaus Kiolcsey Ferenco žodžius: „Siunčiu Jums žinią iš keturių trumpų žodžių, įrašykite juos giliai į širdį, įdeginkite savo atmintyje ir prieš mirtį savo sūnui perduokite kaip palikimą: TĖVYNĖ – SVARBIAU UŽ VISKĄ.“

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija