Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Karitiečius suartina ir piligrimystė

Kelionės dalyviai Gedimino kalno papėdėje

Artėjant džiugaus  laukimo metui Adventui, visada prisimename, kad kažkas turi pasibaigti, o kažkas prasidėti iš naujo. Šių minčių vedini ir norėdami paskatinti naujai veiklai bei naujoms idėjoms, lapkričio 3 dieną Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ Kalvarijos vaikų dienos centro „Žiniukas“ lankytojai, vykdydami socializacijos programos projektą, finansuojamą Kalvarijos savivaldybės, lydimi Vilkaviškio vyskupijos „Caritas“ darbuotojų,  išvyko į piligriminę kelionę po Vilnių.  Kartu keliavo ir jaunieji „Caritas“ savanoriai, kuriems tai buvo dovana už aktyvų dalyvavimą  savanoriškoje veikloje.

Kada pagerbti mirusiuosius

Jau 21 metus, gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, bet kažkodėl vadovaujamės tarybiniais įstatymais. Nuo 1956 metų buvo uždrausta lankyti kapus lapkričio antrąją – Vėlinių dieną.

Labai gerai prisimenu 1956-tuosius, kai buvo palaikomas Vengrijos sukilimas, laisvės troškimas. Kuo tai baigėsi, visiems žinoma. Tą Vėlinių dieną gausybė žmonių susirinko į miesto kapines Kaune, Lenino prospekte (dabar Vytauto prospektas),  gėles ir žvakeles dėjo ant žinomų žmonių kapų, ant Dariaus ir Girėno kapo. Žmonių daugėjo, buvo giedamos giesmės, patriotiškos dainos, jaunimas iš šalikų ir pirštinių tuoj pat padarė tautines Lietuvos trispalves. Visi tie veiksmai labai siutino saugumiečius, kurių buvo ir civilių, ir kariškai apsirengusių. Jie reikalavo skirstytis ir mėgino išvaikyti iš kapinių. Tuomet jaunimas patraukė link Laisvės alėjos ir Miesto sodo. Ten irgi neleido, kai kuriuos suėmė, kitus išvaikė. Tuomet beveik kiekvienas buvo patyręs okupantų terorą. Mano brolis Petras 1945 metais nuteistas pagal sovietinio Baudžiamojo kodekso 58 str. 1 d. ir atsidūrė Norilske, kitas brolis – Klemensas – 1945 06 17 nušautas netoli savo namų, nes palaikė ryšį su partizanais.

Turininga mokytojų kelionė

Lapkričio 4 dieną Marijampolės Marijonų gimnazijos mokytojai buvo išvykę pasižvalgyti ne tik po Lietuvos miestelius, bet ir pas kaimynus latvius.

Apie 11 val. atvykome į Latvijos miestelį Agluoną. Nors tai nedidelė (40 km į šiaurės rytus nuo Daugpilio) gyvenvietė, bet garsi savo katalikiška katedra, pastatyta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo garbei. Tai didžiausia katalikų šventovė Latvijoje. Apžiūrėjome šią bažnyčią, susipažinome su jos atsiradimo istorija. Iki XIX a. pradžios Agluonos apylinkėse buvo lietuviškai kalbančių kaimų, išliko nemažai lietuvių kilmės vietovardžių. Rusijos valdymo metais Agluonoje apsigyvendavo ir daugelis lietuvių kunigų, grįžusių iš tremties ir neturėjusių teisės gyventi Lietuvoje.

Gailestingumo keliu

Rokų parapijiečiai Dievo Gailestingumo šventovėje

Gražų ir saulėtą spalio 17-osios rytą Rokų bendruomenės aktyvistai – senjorai ir jaunimas – rinkosi kelionei į Vilnių. Ganytojo paragintas klebonas kun. Virginijus Gražulevičius parapijiečiams pasiūlė piligriminę kelionę „Gailestingumo kelias“. Pirmiausia aplankėme sesers Faustinos namelį, kuris yra Antakalnyje, V. Grybo g. 29a.

2000–aisiais šventąja paskelbta sesuo Faustina Kovalska 1933–1936 metais gyveno Vilniuje, Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno namuose. Čia ji ne kartą patyrė mistinius regėjimus, pagal kuriuos, jai pačiai nuolat prižiūrint, vilnietis dailininkas Eugenijus Kazimirovskis 1934 metais nutapė garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Vilniuje ji sutiko ir garsųjį seserų nuodėmklausį palaimintąjį kun. Mykolą Sopočką, padrąsinusį imtis patikėtos misijos skelbti Viešpaties gailestingumą.

Bažnyčioje – kamerinio choro giesmės

Marijampolės kamerinis choras „Suvalkija“ gieda Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje

Spalio 30 dieną, Dieviškojo gailestingumo paveikslui atkeliavus į Veliuoną, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje koncertavo Marijampolės kamerinis choras „Suvalkija“. Tai buvo IV sakralinės muzikos festivalio „Te Deum glaudamus“ renginys Jurbarko rajone. Jo iniciatorė – Vadžgirio miestelio muzikos mokytoja Lina Lukošienė. Mintis 2003 metais organizuoti tokią muzikos ir dvasios šventę jai kilo studijų metais. Idėją įgyvendinti padėjo 2000 metais L. Lukošienės suburtas sakralinės muzikos ansamblis, ryškiai sušvitęs ne tik rajono, bet ir Lietuvos kultūros padangėje, įgijęs daug gerbėjų užsienyje. 2010 metais pavasarį vadžgiriškiams įteikta „Aukso paukštė“ – prestižiškiausias Lietuvoje mėgėjų meno įvertinimas.