Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Gailestingumo keliu

Rokų parapijiečiai Dievo Gailestingumo šventovėje

Gražų ir saulėtą spalio 17-osios rytą Rokų bendruomenės aktyvistai – senjorai ir jaunimas – rinkosi kelionei į Vilnių. Ganytojo paragintas klebonas kun. Virginijus Gražulevičius parapijiečiams pasiūlė piligriminę kelionę „Gailestingumo kelias“. Pirmiausia aplankėme sesers Faustinos namelį, kuris yra Antakalnyje, V. Grybo g. 29a.

2000–aisiais šventąja paskelbta sesuo Faustina Kovalska 1933–1936 metais gyveno Vilniuje, Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno namuose. Čia ji ne kartą patyrė mistinius regėjimus, pagal kuriuos, jai pačiai nuolat prižiūrint, vilnietis dailininkas Eugenijus Kazimirovskis 1934 metais nutapė garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Vilniuje ji sutiko ir garsųjį seserų nuodėmklausį palaimintąjį kun. Mykolą Sopočką, padrąsinusį imtis patikėtos misijos skelbti Viešpaties gailestingumą.

Norėdamas duoti žmonėms regimą Dievo malonės ženklą, Jėzus paprašė nutapyti Jo atvaizdą, kuris primintų Mylinčios Širdies troškimą gelbėti visą pasaulį. Tiems, kurie gerbs šį paveikslą, Jėzus žadėjo pasisekimą krikščioniško tobulėjimo kelyje, laimingą mirtį bei kitų malonių, kurių žmonės prašys. „Šį paveikslą gerbianti siela nežus, – kalbėjo Jis seseriai Faustinai. – Ne iš dažų ir tapybos grožio kyla šio atvaizdo didybė, bet iš mano malonės“, – guodė Išganytojas seserį, raudančią, kad paveikslas ne toks gražus kaip jos regėjimas. Jėzus žadėjo apginti miestus ir kaimus, kuriuose atvaizdas bus gerbiamas, taip pat globoti Viešpaties gailestingumu pasitikinčius.

Dievo gailestingumas nuo amžių beldžiasi į žmogaus širdį, sužeistą nuodėmės, slegiamą kančios, nevilties ir baimės. Jis drąsina, guodžia, ragina pasitikėti Viešpaties gerumu ir meile.

Gailestingojo Jėzaus paveikslas yra gerbiamas Dievo Gailestingumo šventovėje, kurią mes visi aplankėme. Džiugu buvo matyti mūsų mylimą kleboną, aukojantį šv. Mišias šioje Dievo šventovėje. Sudėjome prie Viešpaties kojų visus savo prašymus ir ypač padėkas už suteiktas dovanas.

Lietuvos Respublikos Seimo narės, prof. Vidos Marijos Čigriejienės buvome pakviesti apžiūrėti Seimo rūmus. Seimo rūmų fojė puošia dailininko Kazimiero Morkūno vitražas „Šventė“. Didelį įspūdį paliko Kovo 11-osios salė. Joje 1990-ųjų kovo 11-ąją buvo atkurta Lietuvos valstybė. Dabar čia Seimo nariai renkasi į iškilmingus posėdžius, skirtus svarbiausiems mūsų valstybės istorijos įvykiams paminėti. Apsilankėme naujojoje Seimo plenarinių posėdžių salėje. Rūmuose įkurdinta Seimo kanceliarija; ten pradedamos Seimo lankytojų ekskursijos. Šiuose rūmuose įrengtos darbo vietos žiniasklaidos atstovams: Spaudos konferencijų salė, Žurnalistų kambarys, interviu stendai. Minint septynioliktąsias tragiškųjų Sausio 13-osios įvykių metines atidarytas ties vakariniu Seimo rūmų fasadu įrengtas Sausio 13-osios memorialas. Erdvinis stiklo statinys dengia barikadų, juosusių Parlamentą – „Lietuvos širdį“ – fragmentą ir koplytstulpį. Pabuvojome Algirdo Mykolo Brazausko salėje, Spaudos konferencijų, Lietuvos Tarybos, Konstitucijos salėse.

Dėkojame Seimo narei prof. V. M. Čigriejienei, Seimo narės padėjėjai Irenai Maciulevičienei už galimybę aplankyti Lietuvos Respublikos Seimą.

Prieš kelionę į namus dar aplankėme Aušros Vartų koplytėlėje saugomą malonėmis garsėjantį Gailestingosios Dievo ir mūsų Motinos Marijos paveikslą. Suklaupę maldai, bendra giesme pasveikinome Švč. M. Mariją.

Mūsų piligriminė kelionė baigėsi, visi linksmi  ir geros nuotaikos grįžome į namus. Dėkojame Amerikos Lietuvių katalikų šalpos organizacijai, kad finansavo Julijos Bakūnaitės parašytą projektą, už galimybę aplankyti šventas vietas. Dėkojame, kad į bendrus projektus visuomet įsijungia Panemunės seniūnija ir džiugina savo aktyviu dalyvavimu.

Ramutė Stanislovaitienė

Kaunas–Vilnius

© 2011 „XXI amžius“