Kultūros zona

2011 metai

Naujienų vaivorykštė

Kitaip: arčiau ir subtiliau

Laimutė Vasiliauskaitė

Ieva Rutė ir Arnoldas Kubilius

Vilniaus fotografijos galerijoje – fotografijos konkurso „Debiutas“ (2010 m.) laureatų Ievos Rutės „Ten, tarp ir niekur“ ir Arnoldo Kubiliaus „Arti odos“ paroda, kurią parėmė Kultūros rėmimo fondas ir Lietuvos fotomenininkų sąjunga.

Pirmajame galerijos aukšte Arnoldo Kubiliaus darbai, susiję su žmogaus kūnu, priartintu „iš arčiau“, per jo abstrahuotą matymo kampą. „Kokia neįtikėtinai stipri gali būti abstrakcijos trauka, rodo dailės istorija, kurioje gausu radikalių ornamento ar abstrakcijos išaukštinimų: musulmonų ir judėjų dailės tradicijos, XX a. Europos ir Amerikos abstrakčioji dailė ir t. t. ...Arnoldo Kubiliaus fotografijose (arnophoto.tumblr.com) nėra nusigręžiama nuo abstraktaus rašto grožio – priešingai, jo netgi primygtinai ieškoma“, – pristatomame lankstinuke rašo Eglė Mikalajūnė. – „Tačiau, akiai pakrypus į žmogaus kūną, ornamento estetikos tyrumas neišvengiamai susvyruoja: raštai, suteikiantys akiai netrikdomą malonumą audinio klostėse, vandens raibuliavime ar marmuro gyslose, tapę kūniškais reljefais staiga praranda savo neįpareigojantį grožį ir virsta kūniško jautrumo, nestabilumo ir pažeidžiamumo ženklais, tebesuteikiančiais tam tikro estetinio malonumo, tačiau jau kitokio – tokio, kuriame kūniškas netobulumas nebėra paimtas į skliaustus, bet suvokiamas kaip neatsiejama jo dalis“.

Naujienų vaivorykštė

Nuo klasikos iki roko

Lapkričio 19-osios vakarą Joniškio kultūros centro surengtas gitarų muzikos ir dainų vakaras „Daugiau negu žodžiai“ nustebino joniškiečius jaukumu, gitarų muzikos ir dainų įvairove. Svarbiausia, kad savo muzikinius gebėjimus čia demonstravo savi atlikėjai – Joniškio meno mokyklos mokytojai, mokiniai, absolventai, Kultūros centro solistai, kraštiečiai...

Koncerto sumanytojo Žydrio Žalakio žodžiais, stengtasi gitaros muziką pristatyti visomis jos spalvomis – klasikos, Lotynų Amerikos melodijų, roko, laisvos improvizacijos, savos kūrybos... Tad ir klausytojai neliko pasyvūs – jie irgi turėjo progą „muzikuoti“ delnais mušamu taktu. Meno mokyklos atlikėjų – mokinių ir mokytojų bei šios mokyklos absolventų – Žydrio Žalakio, Kristupo Žalakio, Roko Jonaičio, Kornelijos Viečaitės, Anos Šplitaitės gitaromis atliktas melodijas pagardino tos pačios mokyklos mokytojos Silvijos Muižienės smuikas. Meno mokyklos absolventė Ieva Lebedytė koncerte „sužibėjo“ savo kūrybos daina.

Skaitykla

Literatūrinis ruduo prasidėjo

Laima PUTRIUVIENĖ

Spalio 18 dieną, antradienį, prasidėjo vienas iš svarbiausių Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos renginių – literatūrinis ruduo, šiemet pavadintas „Literatūrinės dedikacijos Šilutei“. Kas trejus metus rengiamas literatūrinis rudens renginys šiemet išskirtinis, nes vyks visus metus: nuo rudens iki rudens. Pirmąją šio rudens paukštę atnešė knygos „Marios vandens“ autorė Aldona Ruseckaitė. Su rašytoja kartu atvykę Kauno valstybinio dramos teatro aktorius, bardas Henrikas Savickis ir aktorė, skaitovė Vilija Grigaitytė susitikimo dalyviams padėjo muzika ir literatūriniu žodžiu keliauti po paslaptingą knygos „Marios vandens“ pasaulį.

Skaitykla

Kūrėjų pėdsakais

Elena Stankevičienė,

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

Knygos „Kūrėjų pėdsakais: Pagėgių kraštas“ autorius Benjaminas Kondratas Ramutės Vaitkuvienės nuotrauka

Pagėgių savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko vilniečio lituanisto, kraštotyrininko, publicisto, rašytojo Benjamino Kondrato knygos „Kūrėjų pėdsakais: Pagėgių kraštas“ pristatymas.

B. Kondratas yra kilęs iš Tauragės rajono, Požerūnų kaimo. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas, mokė gimtosios kalbos Vilniaus mokyklose, yra parašęs keletą mokymo priemonių, ne kartą pasirodė pakartotiniai jo knygų leidimai. 1994 metais jam suteikta mokytojo eksperto kategorija. Iki šios dienos yra parašęs, redagavęs kelias dešimtis knygų. B. Kondratas – prisiekęs keliautojas: pėsčiomis, baidare, automobiliu apkeliavo visą Lietuvą. Išvykų metu surinkta medžiaga bei kilusios mintys sugulė į knygas bei straipsnius.

Naujienų vaivorykštė

Chorui „Varpilė“ – 60

Rūta Averkienė

Varėnos kultūros centro choras „Varpilė“

Varėnos kultūros centro choras „Varpilė“ švenčia savo kūrybinės veiklos šešiasdešimtmetį. Šia proga praėjusį penktadienį Varėnos bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už Amžinybėn išėjusius choro vadovus ir dainininkus, o šeštadienį Varėnos kultūros centre vyko jubiliejinis Varėnos kultūros centro choro „Varpilė“ koncertas, kuriame skambėjo pačios gražiausios choro atliekamos dainos ir daugybė sveikinimų.

Naujienų vaivorykštė

„Ąžuolyno“ pučiamųjų orkestro 50-metis

Kauno miesto pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ prie Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios

Kauno miesto pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas“ šie metai ypatingi, mat žymi lygiai penkiasdešimtuosius orkestro gyvavimo metus. Jubiliejus apvalus, todėl įkūrimo metus suskaičiuoti nesunku – 1961. Orkestras buvo įkurtas prie Vytauto kultūros ir poilsio parko. Vadovu ir pirmuoju dirigentu tapo Česlovas Šidlauskas. Nuo 1973 metų orkestrui suteiktas „Ąžuolyno“ vardas. Vėlesniais kūrybinės veiklos metais kolektyvui vadovavo Jonas Lechavičius, Aloyzas Marcinkevičius, Marijonas Daunoravičius, Juozas Kučiauskas, Petras Tadaras, Vytautas Ramančiūnas. Prie vyriškos pūtikų kompanijos 1979-aisiais tuometinio vadovo J. Kučiausko iniciatyva prisijungė merginų choreografinė grupė. Šiuo metu šokėjomis rūpinasi choreografė Stefanija Kazlauskienė. Grupė ne tik puošia lauko eisenas, bet ruošia ir atskirus originalius pasirodymus, kuriuos orkestras įtraukia į savo koncertines programas. Šiuo metu „Ąžuolynui“ vadovauja Remigijus Žarėnas, orkestrui diriguoja Ričardas Kukulskis ir Vytautas Ramančiūnas.

Bernardas Brazdžionis – Jonas Juškaitis

Laiškai 1982–2002 metais

Pradedame skelbti Jono Juškaičio parengtą susirašinėjimo su Bernardu Brazdžioniu per 20 metų publikaciją. Pradedame sunkiomis sąlygomis, kai gresia laikraščio „suspaudimas“ iki vieno savaitinio numerio. Ji vertinga savaime, nes atskleidžia visiškai nežinomą lietuvių kultūros tarpsnį – dviejų poetų, gyvenusių už daugelio tūkstančių kilometrų, bet dar labiau atskirtų ideologine geležine uždanga. Juškaičio komentuojamam tekstui šiandien būtinai reikalingi paaiškinimai. Tekstas nukelia į praėjusius laikus, kurių buvimą ir žiaurumą jau daugelis pamiršome, nes tai buvo komunistinio totalitarinio režimo metais, grėsė skaudžios visuotinio sekimo pasekmės. B. Brazdžionis, žymiausias antikomunistinis lietuvių poetas, traukė KGB dėmesį savo patriotine veikla, susidurdavo su sovietinio saugumo agentais, siunčiamais iš sovietinės Lietuvos, net išeivijos, o Juškaitis dėl patriotinių ir krikščioniškų pažiūrų nebuvo mėgstamas kolaborantinės valdžios. Lietuvos ypatingajame archyve (buvusiame KGB) gausu sekamų žmonių bylų, prie kurių prisidėjo ne vienas dabar persivertėlis veikėjas.