Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Lietuva. Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Lietuvos kraštotyros draugija gyvuoja 50 metų

Audronė BEREZAUSKIENĖ

Anykščių L. ir S.Didžiulių viešosios bibliotekos Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

Kraštotyrininkų XII suvažiavime išrinkta nauja valdyba

Vilniuje, Liaudies kultūros centre, lapkričio 25 dieną vyko 12-asis Lietuvos kraštotyros draugijos suvažiavimas, kuriame paminėtas Kraštotyros draugijos gyvavimo 50-metis. Suvažiavimą pradėjęs Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas Aleksandras Šidlauskas priminė, kad oficialioji Lietuvos kraštotyros draugijos įkūrimo data –1961 metai, o 1964 metais  įvyko pirmasis kraštotyrininkų suvažiavimas. Tais pačiais metais išleista pirmoji monografija iš kraštotyrininkų ekspedicijos „Zervynos“.

Kraštotyros draugijos 50-mečio proga draugijos pirmininkas A. Šidlauskas kraštotyrininkams pristatė naujausią savo leidinį „BALYS BURAČAS. Lietuvos kaimo keliais: gyvenimo ir kūrybos apžvalga.“ Knygoje labai daug įdomių faktų apie Lietuvos kraštotyrininką ir fotografą Balį Buračą. A. Šidlauskas ne tik aprašo, bet ir apibūdina bei parodo šio iškilaus žmogaus kūrybinio darbo prasmingumą, skaitytojui leidžia pakeliauti Lietuvos senojo kaimo keliais, atveria duris į didžiojo kraštotyrininko fotolaboratoriją.

Kraštotyros draugijos pirmininko pavaduotoja Irena Seliukaitė kalbėdama suvažiavime akcentavo, kad viešųjų  muziejų veiklos pradžia reikėtų laikyti Dionizo Poškos Baublius. Ateinančiais metais  minėsime jų gyvavimo 200 metų jubiliejų. Šiai svarbiai datai pažymėti  2012 -ieji  šalyje paskelbti  Muziejų metais. Nuo Poškos Baublių prasidėjusi kraštotyros veikla tęsiasi iki šiol, o 1690 metais parašyta Teodoro Lepnerio knyga „Prūsų lietuvis“ laikoma pirmąja kraštotyros monografija.

I. Seliukaitė džiaugėsi, kad bibliotekose ir muziejuose kaupiama vertinga kraštotyros medžiaga, įvairūs atsiminimai, istorijos, metraščiai, surinkta medžiaga apie tradicines šventes, renkama tautosaka, nykstančių kaimų istorijos, vietovardžiai, žymių žmonių atsiminimai.

Reikia paminėti, kad kraštotyros darbų aruode didžiulis indėlis  priklauso pačiai kraštotyrininkei I. Seliukaitei, tarp kraštotyrininkų tituluojamai „kraštotyros karaliene“. Penkiolika metų  ji buvo draugijos pirmininkė, o šiuo metu yra pirmininko pavaduotoja.

I. Seliukaitė su kraštotyrininkų ekspedicijomis ir savo iniciatyva  apkeliavo beveik visą Lietuvą. Jos sukaupta medžiaga yra labai vertinga ateities kartoms. I. Seliukaitės darbas įkvepia bendruomenes aktyviai domėtis savo tėvų ir senelių istorija bei tradicijomis, padeda pažinti savo krašto kultūrą. Ji paskelbė daugiau kaip 100 straipsnių ir publikacijų Lietuvos etninės kultūros temomis, surengė kelias dešimtis parodų apie liaudies menininkus ir kraštotyrininkus, kompleksines specialistų ir kraštotyrininkų ekspedicijas. Šių ekspedicijų darbo rezultatas – beveik trijų tūkstančių tomų archyvas, perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui. Ypač vertinga ir sisteminga pastarąjį dešimtmetį  I. Seliukaitės surinkta medžiaga apie išnykusius kaimus, jos parašyti kino scenarijai, sudarytos lokalinės monografijos, tarp jų leidiniai: „Tverečiaus kraštas“, „Kuršėnai“, „Adutiškio kraštas“, „Šiaulėnai“.

2004 metais nusipelniusiai kraštotyrininkei skirta Valstybinė J. Basanavičiaus premija už reikšmingiausius darbus, susijusius su etninės kultūros plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat už kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Suvažiavime išrinkta nauja valdyba ir pirmininkas. Naujuoju Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininku išrinktas Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, kraštotyrininkas, Jono Basanavičiaus premijos laureatas Libertas Klimka, pavaduotoja –I. Seliukaitė.

 Savo kalboje L. Klimka paminėjo, kad regionuose kraštotyros veikla labai aktyvi, tačiau centre jaučiamas sąstingis. Pranešėjas akcentavo, kad labai svarbu pagalvoti apie kraštotyros medžiagos populiarinimą internete. Į visas gyvenimo sritis besiskverbiančios naujosios technologijos keičia ir kraštotyros darbo pobūdį bei surinktos medžiagos saugojimo laikmenas. Kraštotyros draugija iki šiol neturi interneto svetainės, todėl vienas pirmųjų naujosios valdybos darbų yra Kraštotyros draugijos svetainės sukūrimas.

Nauji Lietuvos  kraštotyros draugijos valdybos nariai sulaukė užduoties iš esmės atgaivinti draugijos veiklą ir autoritetą. Valdyboje – atstovai  iš Jurbarko, Šiaulių, Kaišiadorių, Anykščių bei keletas vilniečių. Tarp jų liko ir ilgametė šios draugijos vadovė, dabar Kultūros ministerijos darbuotoja I. Seliukaitė.

Vilnius
Aloyzo Petrašiūno nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“