Kultūros zona

2011 metai

Laikas ir žmonės

Pavergtas muzikos

Bronius VERTELKA

Vladas Kazlauskas su savo gamybos muzikos instrumentu

Šiauliuose gimęs ir augęs Vladas Kazlauskas, pakviestas sūnaus, prieš kelerius metus įsikūrė Staniūnų gyvenvietėje netoli Panevėžio. Vyras veltui laiko neleidžia – meistrauja liaudies muzikos instrumentus.

Daro įvairius muzikos instrumentus

Psalteriumas arba psalteris – dešimtstygis muzikos instrumentas, kuriuo galima groti kaip arfa arba pasidėjus ant kelių – kaip kanklėmis. Tokiu muzikos instrumentu grodavo maždaug prieš 200–300 metų. Mažojoje Lietuvoje juo akomponuodavo giedodami psalmes. Pirmąjį psalteriumą padarė klaipėdietis meistras, antrąjį – V. Kazlauskas.

Pokalbių niša

Armonikos, skrabalai, dūdos...

Pakruojo kultūros centro direktorė Nijolė Kybartienė

„XXI amžiaus“ pašnekovė – Pakruojo rajono savivaldybės Kultūros centro direktorė Irena KYBARTIENĖ.

Aną žiemą Pakruojis išgarsėjo respublikiniu skrabalų muzikos festivaliu. Kaip ir kada kilo mintis rengti tokį festivalį?

Anksčiau Pakruojyje 15 metų vyko muzikantų šventės „Pupų Dėdės armonika“. Suvažiuodavo armonikieriai iš  įvairių šalies vietų, koncertas tęsdavosi 6–7 valandas. Paskui pajutome, kad baigiame išsisemti: tie patys muzikantai, toli jiems atvykti, brangi kelionė. Reikėjo daryti kažką kita. Padėjo atsitiktinumas. Muzikantui Egidijui Impoliui nuo scenos nešant skrabalus, už durų užkliuvo jų kojos. Eidama suplojau rankomis ir sušukau: „Kitais metais Pakruojyje bus skrabalų šventė“.

Atmintis

Šauksmas

Eglė Perednytė

Susimąstymo akimirką

Prieš 15 metų, 1996 ųjų gruodžio 15-ąją, netekome laisvės šauklio poeto Kęstučio GENIO. Gimęs Nepriklausomoje Lietuvoje, per pokarinę sovietų okupaciją vos neišėjęs pas partizanus ir ten žuvęs, K. Genys nuo okupantų valdžios persekiojimo slėpėsi Maskvoje, ten mokydamasis teatrinio meno. Grįžęs į Lietuvą, sukūrė daugybę vaidmenų teatre ir kine. Slapta rašė patriotinius eilėraščius, drąsiai pasisakydamas ir viešai, todėl buvo sekamas net teatre užverbuotų KGB agentų, labai išgyveno dėl išdavysčių. Spausdiname prieš dvi savaites poeto našlę Lolitą ir sūnų Gintautą aplankiusios poetės Eglės PEREDNYTĖS įspūdžius, taip pat K. Genį ir jo šeimą artimai pažinojusio Vido ABRAIČIO prisiminimus.

Atmintis

Be kompromisų su sąžine

Vidas Abraitis

Laisvės šauklys Kęstutis Genys

Taip vienu trumpu sakiniu galima būtų apibūdinti aktoriaus, poeto, Lietuvos laisvės šauklio Kęstučio Genio gyvenimą.

Gruodžio 15-ąją sukanka penkiolika metų, kai Kęstutis Genys išėjo amžinybėn. Tai buvo sekmadienis, truputį po vidurdienio, Kauno klinikose, visai netoli jo namų. Tuo metu prie jo budėjo artima šeimos bičiulė, kuri padėjo žmonai Lolitai slaugant Kęstutį. Jis pasisuko į ją ir ištarė: „Žinai, Marija, aš pavargau. Sudie. Aš išeinu...“, atsiduso ir ...išėjo. Šiame paskutiniame jo atsisveikinimo epizode labai simboliškai atsispindi jo giliai sąmoningi ir labai valingi pasirinkimai, kurių nestigo jo gyvenime.