|
Ekonomika plūsta, piliečiai dūsta
Linas ŠALNA
Baigiantis šiems metams, valdžios atstovai pradėjo girtis didžiuliais ekonominiais pasiekimais. Vyriausybės atstovai vardija, kad bendrojo vidaus produkto, eksporto, pramonės augimo rodikliai, skolinimasis tarptautinėse rinkose, užsienio investicijos yra labai geri. Ūkio ministerijos duomenimis, nuo sausio iki rugsėjo naujų įmonių iš viso įregistruota apie 8000 (kiek įmonių per tą laiką bankrutavo, ministras nutylėjo). Tai yra 20 procentų daugiau nei pernai ir tai, anot ūkio ministro Rimanto Žyliaus, yra džiuginantys skaičiai. Jis sako, kad šie metai Lietuvos ekonomikai buvo ypatingai geri verslas parodė, kad turi labai daug vidinės jėgos, kaip apsiginti nuo milžiniškų problemų, kurios buvo užgriuvusios visą pasaulinę ekonomiką, didėja Lietuvos BVP, kurį sukuria eksportas. Ūkio ministras teigia: Matėme didelį mažųjų įmonių gyvybingumą. Aš manau, kad tai buvo pasitikėjimo metai. Turėjome vieną didžiausių augimų Europos Sąjungoje. Gerai, kad atsirado iniciatyvų, kurios supaprastino verslo kontrolę, įvairūs inspektoriai dabar siekia ne bausti, o konsultuoti verslininkus. Taip pat, anot R. Žyliaus, šiemet buvo sukurti įstatymai, kurie lengvins naujo verslo steigimą, mažins apribojimus jo įstatiniam kapitalui.
Labai didžiulius reitingus dar užpernai viena Britanijos finansinė bendrovė pripažino bankui Snoras. Kuo tai baigėsi, patyrė ne tik mūsų valdžia (vis neigianti to banko bankroto įtaką mūsų ekonomikai), bet ir jo apgauti ir apvogti indėlininkai. Tai tik vienas nedidelis pavyzdys, kaip apsigauna (ar nori apgauti visuomenę) įvairūs optimistai ekonomistai. Tačiau sunku apgauti didžiulę laisvų piliečių bendruomenę (nebent ji nori būti apgauta). Amerikiečių tyrimų centras Pew Research Center, gruodžio pradžioje paskelbęs ataskaitą, kurioje lyginami 1991, 2009 ir 2011 metų duomenys iš Lietuvos, Rusijos bei Ukrainos, rodo pesimistiškas Lietuvos gyventojų nuotaikas. Praėjus 20 metų po Sovietų Sąjungos žlugimo, Lietuvoje tvyro nusivylimas demokratija ir kapitalizmu, žmonės daugiapartinėje sistemoje ir rinkos ekonomikoje įžvelgia mažiau naudos nei vos atkūrus nepriklausomybę. Optimizmo Lietuvoje nepagausėjo ir per pastaruosius dvejus metus. Pritarimas daugiapartinei sistemai Lietuvoje atitinkamais metais smuko nuo 72 iki 55 ir 52 procentų. Rinkos ekonomikos atsiradimą prieš 20 metų palaikė 76 proc., 2009-aisiais 50 proc., o šiemet 45 proc. Lietuvos gyventojų. Lietuvos gyventojų nuomone, permainos per pastaruosius du dešimtmečius naudingiausios buvo politikams (juos išskyrė 91 proc.) ir verslo savininkams (78 proc.), bet ne paprastiems žmonėms (20 proc.). Tačiau viltį didina tai, kad, tyrimo duomenimis, demokratiją labiau vertina jaunesni žmonės. Demokratines permainas teigiamai įvertino 60 proc. apklaustųjų, jaunesnių nei 30 metų. Be to, kiti tyrimo rezultatai rodo, jog demokratijos principai lietuviams yra svarbesni nei žmonėms Rusijoje ir Ukrainoje. Vienintelėje Lietuvoje dauguma (52 proc.) gyventojų sakė, kad demokratinė valdžia yra svarbiau nei stiprus lyderis (40 proc.). Rusijoje pirmenybę stipriam lyderiui teikė 57 proc. apklaustųjų, Ukrainoje 60 procentų. Apklausos duomenimis, lietuviai labiau nei Rusijos ir Ukrainos gyventojai tiki žmogaus asmeninėmis galimybėmis. 55 proc. apklaustų lietuvių mano, kad žmonėms šiais laikais sekasi dėl jų sugebėjimų ir ambicijų. Rusai ir ukrainiečiai mato didesnę visuomenės problemų svarbą. Be to, nors ir daug Lietuvos gyventojų, praėjus 20-čiai metų po Sovietų Sąjungos žlugimo, pokyčius vertina kritiškai, tačiau lietuviai blogybių įžvelgia mažiau nei Rusijos ir Ukrainos piliečiai. 56 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sakė, jog pastarieji 20 metų turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei. Tokios nuostatos laikėsi 61 proc. rusų ir 82 proc. ukrainiečių. 30 proc. lietuvių teigė, kad pastarasis dvidešimtmetis neigiamai paveikė jų tautinio pasididžiavimo jausmą. Tuo skundėsi 56 proc. Rusijos ir 61 proc. Ukrainos gyventojų. Nepriklausomybės laikotarpis, 40 proc. Lietuvos gyventojų teigimu, blogai paveikė jų dvasines vertybes. Tokios nuostatos laikosi 53 proc. rusų ir 49 proc. ukrainiečių. Tyrimo rezultatai paskelbti gruodžio pradžioje. Lietuvoje kovo ir balandžio mėnesiais apklausta 750 žmonių, o tai ne visai gali atspindėti realią padėtį.
Kodėl lietuviai nepatenkinti savo padėtimi? Į tai atsakyti yra ir lengva, ir sunku. Galima suprasti žmones, kurie įvairiose apklausose teigia, kad šie metai jiems buvo sunkūs. Namų ūkių pajamos šiemet buvo mažos ir, jei jos didėjo, tai lėčiau nei kainos. Baigiasi 2011-ieji dar vieneri metai, kai šalyje realiai neprasidėjo renovacija. Alternatyvų neturime, nes toks energetinis efektyvumas, koks yra dabar, yra tikrai netenkinantis. Net ir pingant dujoms, didelė dalis šilumos ir toliau bus iššvaistoma į lauką ir vis storėjančias šilumininkų kišenes. Žinome, kokiais drastiškais mokesčiais, nors ir ne visi Lietuvos gyventojai, buvo apdovanoti prieš 2008 metų Kalėdų šventes. Žinome, kokias pasekmes tai sukėlė verslo žlugdymą, penkis kartus padidėjusį nedarbą, išaugusią emigraciją. Pastaroji kažkiek sumažino bedarbių skaičių, tačiau tokios išeities nesinori siekti. Ūkio ministras, girdamasis Lietuvos ekonomikos pasiekimais, visiškai neužsimena nei apie didžiulę emigracijos žalą, nei apie žmonių gerovės smukimą, kuriam nepadeda BVP ar eksporto augimas. Juk reikia pripažinti, kad esame įklimpę į sisteminę mąstymo ir valdymo krizę, ir tarp sunkiausių bėdų yra tebesitęsianti emigracija, kuri reiškia Lietuvos ekonomikos nukraujavimą. Niekaip nepaslėpsime, kad dešimtims tūkstančių žmonių paliekant šalį, netenkame nacionalinio turto kūrėjų, netenkame Sodros fondo įnašų, kurie vis didina Sodros deficitą. Tada net ir išmintingiems ekonomistams kyla vienintelė išeitis nurėžti pensijas, o iš dirbančių pensininkų jas beveik išvis atimti ir palikti tik nuograužas. Net sunku įsivaizduoti, kokiems ekonomikos ir finansų asams kilo mintis išvyti iš darbų pensininkus, juk dirbdami už nedidelį 10001500 litų atlyginimą ant popieriaus jie užsidirbdavo sau tą nedidelę pensiją. Pakėlus vajų prieš pensininkus ir jiems išėjus iš darbo, dabar jiems pensijas sumokėti savo mokesčiais turėjo atėję nauji darbuotojai. Tačiau už tokį atlyginimą, anot ministro E. Masiulio, dirbti gali tik kvailiai ir idiotai. Ir išties, liberalusis jaunimas, pasiklausęs savo vado, į tokius mažai apmokamus darbus dirbti neina. Tad iš darbų išvyti pensininkai vėl surijo dalį Sodros lėšų. Ar ne todėl prieš juos ir pakilo tokia isterija? O tai juk sukėlė neteisingi valdžios veiksmai. Pirmiausia, tai išgarbinto finansų ministro, patyrusio kibernetinės ekonomikos specialisto A. Šemetos pasiūlyta ir premjero A. Kubiliaus įdiegta naktinė mokesčių sistema, sukėlusi perversmą šalies ūkyje ir bedarbystę, ir emigracijos išaugimą, ir verslo gniuždymą. Jo pasekmes jaučiame net augant eksportui, didėjant BVP ir gerėjant kitiems ekonomikos rodikliams.
© 2011 XXI amžius
|